Sėkmės istorijos: ukrainietės Lietuvoje – nuo integracijos darbo rinkoje iki savo verslo kūrimo

Karo pabėgėlių istorijos Lietuvoje neapsiriboja vien integracijos iššūkiais. „Tech-Park Kaunas“ ir Pabėgėlių tarybos Lietuvoje renginyje „New Horizons: Empowering Refugees through Entrepreneurship“ skambėjo istorijos, kaip ukrainietės per pastaruosius dvejus su puse metų ne tik įsiliejo į šalies darbo rinką, bet ir ėmėsi kurti verslus, plėtoja antreprenerystės įgūdžius bei mato galimybių žengti į platesnes Europos rinkas.

Vilniuje surengtame renginyje atviros refleksijos atmosferoje dalyvavo Ukrainos bendruomenės atstovės, Pabėgėlių tarybos Lietuvoje, tarptautinių organizacijų bei institucijų, tarp jų – Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvoje Informacijos centro, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovai bei „Ukreate Hub“, „Open Nations“, VDU Ukrainos centro atstovai. Visi jie pabrėžė, kad skambančios istorijos – apie drąsą, atkaklumą ir partnerystę, kurios atveria kelią naujoms pradžioms.

„Dėkoju už drąsą Lietuvoje kurti verslą, nes tai tikrai nėra lengvas kelias. Džiaugiuosi, kad šiandien čia esame sėkmingų pabėgėlių iš Ukrainos moterų verslo istorijų Lietuvoje liudininkais, tegul jos  įkvepia ir kitus“, –  atidarydama renginį kalbėjo UNHCR atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.

Pasak jos, šios istorijos  parodo, kad integracija yra apie realius  žmones, jų gyvenimus, ir svarbią pagalbą jiems tampant  prisidedančią Lietuvos visuomenės dalimi.

Svarbiausia – išgirsti poreikius

Šį procesą stipriai palaiko „Tech-Park Kaunas“ – vienas aktyviausių inovacijų inkubatorių ir startuolių bendruomenių Lietuvoje. Jo kokybės vadovė ir Interreg Baltijos jūros regiono (BJR) programos „BSI_4Women“ projekto verslo vystymo ir inkubavimo programos atstovė Lietuvoje Živilė Paužaitė priminė, jog prieš dvejus su puse metų pradėta moterų ukrainiečių verslo inkubavimo programa buvo ne tik praktinis žingsnis, bet ir draugystės bei bendruomenės išraiška.

„Tai šventė, kurioje dalijamės draugystės istorijomis. Kai pradėjome šį kelią, suvokėme, kad norint padėti moterims tapti savarankiškoms ir įgyvendinti savo svajones, turime visų pirma išgirsti jų poreikius. Vieni to padaryti negalėtume – tam reikėjo draugų, partnerių, bendruomenės“, – sakė Ž. Paužaitė.

Nuo pagalbos Lietuvoje iki plėtros į Europos rinkas

Iš pradžių „BSI_4Women“ programos tikslas buvo padėti pabėgėlėms prisitaikyti prie naujos aplinkos, tačiau šiandien fokusas keičiasi – vis daugiau ukrainiečių galvoja apie augimą ir plėtrą.

Pasak organizatorių, bendruomenė per šį laiką išsiplėtė, atsirado naujų projektų ir iniciatyvų, o dalyvės, kurios pradžioje jautėsi netvirtai, dabar drąsiai kalba apie tarptautines rinkas, partnerystes ir investicijas. Verslumo praktikas išbandančios moterys akcentuoja, kad pasitikėjimo suteikia įgytos antreprenerystės žinios ir pasidalijimas patirtimis su patyrusiomis verslo kūrėjomis.

„Mūsų bendruomenė auga. „BSI_4Women“ patirtis parodė, kad, iš pradžių daugiausia dėmesio skyrę pagalbai čia, Lietuvoje, šiandien matome platesnį vaizdą – moterys svarsto apie verslo plėtrą kitose Europos šalyse. Tai – esminis lūžis“, – akcentavo Ž. Paužaitė.

„Yra labai svarbu stiprėti ir ruoštis ateičiai, kai gausi parama Ukrainos pabėgėliams sumažės. Svarbu pradėti ekonominę ar kitą veiklą bei ruoštis remti savo diasporą Lietuvoje ar kitoje šalyje“, – lietuvių diasporos patirtimi dalinosi ir ukrainiečius ragino Dr. Erika Vaiginienė, VDU Ukrainos centro vadovė.

Įkūrė papuošalų verslą

Renginyje pasidalintos istorijos ir įvairių iniciatyvų rezultatai per iminė, kad integracijos kelias nėra lygus – jis painus, kupinas nežinomybės, bet įveikiamas. Būtent mentorystė, psichologinis saugumas ir patikima infrastruktūra tampa tiltu tarp praeities, kupinos netekčių, ir ateities, kurioje dominuoja kūryba bei pasitikėjimas savo jėgomis.

Kaip pastebėjo dalyvės, ši pagalba joms suteikia ne tik ekonominį stabilumą, bet ir svarbiausią jausmą – galimybę vėl kontroliuoti savo gyvenimą.

„Kai turi palaikančią bendruomenę, draugus ir partnerius, supranti, kad net sunkiausios aplinkybės gali tapti naujo kelio pradžia“, – teigė viena iš programos dalyvių, savo verslo perkėlimo į Lietuvoje ir naujų idėjų vystymo istorija pasidalijusi ukrainietė Olena Bondaruk.

Prieš trejetą metų, bėgdama iš karo užklupto Chersono, moteris paliko ir savo turimą verslą, o šiandien naujas pradžias kuria Lietuvoje.

Šį pavasarį ji tarptautiniame „BSI_4Women“ projekto „Transnational Demo Day“ renginyje Lenkijoje tarp daugiau nei 20 finalininkių iš septynių šalių užėmė trečią vietą. O. Bondaruk pristatė savo papuošalų prekės ženklą „ViLena“ ir jam skirtą skaitmeninės platformos idėją, jungiančią eleganciją, sąmoningumą bei tvarumą.

Trūksta žinių ir finansinių išteklių

„Tech-Park Kaunas“ organizuota intensyvi 4 mėnesių verslo vystymo ir inkubavimo programa pakvietė ukrainietes įgyti bazinių antreprenerystės žinių. Organizatoriai sulaukė beveik 100 susidomėjusių paraiškų, o po pirminio atrankos etapo verslo vystymo ir inkubavimo kelionę pradėjo 22 dalyvės iš Kauno, Alytaus, Panevėžio ir Vilniaus.

Atlikti tyrimai ir praktika parodė, kad Lietuvoje gyvenančios ukrainietės dažnai susiduria su žinių bei finansinių išteklių stygiumi. Todėl „BSI_4Women“ projekto pagalba partneriai parengė ir renginyje pristatė įvairius BSI_4Women projekto rėmuose pasiektus rezultatus (pabėgėlių BJR rinkos ir poreikių analizė, verslo steigimo ir finansavimo gairės, el. platforma ir kt).

Šiandien šios istorijos – tai ne tik apie pabėgėlių integraciją, bet ir apie naują etapą Lietuvoje. Šalyje vystomoje inovacijų ekosistemoje kuriama ne tik pagalbai palanki aplinka, bet ir skatinamos ambicijos tarptautinėms idėjoms bei verslo startuoliams.