Šešėlinė Vyriausybė tariasi su kultūros sektoriumi, ką daryti dėl kultūros politikos nenuoseklumo ir stagnacijos

Trečiadienį šešėlinės Vyriausybės darbotvarkėje daug diskusijų sulaukė kultūros klausimai. Pasak šešėlinės kultūros ministrės Aušrinės Norkienės, akivaizdu, kad kultūros politika nėra šios kadencijos valdančiųjų prioritetas.

„Seimo valdantieji, neatsižvelgę į Lietuvos kultūros bendruomenės interesus ir dėl politinių motyvų neribotam laikui įšaldė bene laukiamiausią kultūros politikos srities įstatymą. Jis grąžintas tobulinti dabartinei Kultūros ministerijai, iš kurios projektas jau beveik dveji metai taip ir negrįžta į parlamentą“, – sako A.Norkienė.

Pasak jos, lėšos kultūrai kitąmet didėja vos 1 proc., nuo 405 iki 411 milijonų eurų. „Finansavimo trūkumu skundžiasi nacionalinės kultūros įstaigos, bibliotekos, akivaizdu, kad jų trūks kūrybinių organizacijų ir kitų nevyriausybinių organizacijų veikloms, menininkų stipendijoms, kultūrinės spaudos, radijo ir televizijos rėmimui, kultūros pasui ir t.t.“, – teigia šešėlinė kultūros ministrė.

Iš 411 milijonų eurų net 63 milijonai atiteks Lietuvos radijui ir televizijai. Šiai įstaigai finansavimas auga daugiausiai, apie 14,5 proc. – nuo 55 iki 63 mln. eurų.

Liūdnos perspektyvos kultūrai prognozuojamos ir 2023-2025 m. valstybės investicijų programose.

LVŽS šešėlinė Vyriausybė įsitikinusi, kad lengvatinis 9 PVM tarifas būtų bent šiokia tokia parama visam kūrybiniam sektoriui ir nemažintų kultūros prieinamumo žmonėms.

Viena iš akivaizdžiai pasiteisinusių ir labai išpopuliarėjusių priemonių didinti kultūros paslaugų prieinamumą yra 2019 m. LVŽS pasiūlymu visoje Lietuvoje įdiegtas moksleivio kultūros pasas, pagal kurį jaunuoliai gali rinktis iš daugiau kaip 4000 kultūros ir meno paslaugų. Jau pirmaisiais metais šia galimybe pasinaudojo 96 proc. Lietuvos jaunų žmonių.

Šiemet paraiškų gauta rekordiškai daug, bet neaišku, kodėl Kultūros ministro įsakymu kultūros paso suma šiemet sumažinta nuo 15 iki 12 eurų.

Kitąmet nedidėja ir kultūrinei spaudai remti skiriamų lėšų. Kaip ir šiemet, taip ir kitąmet, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui numatyta 3,2 mln. eurų.

Nemažai abejonių kelia ir valdančiųjų ketinimas naikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, steigiant Medijų rėmimo fondą, atitinkamai keičiant Visuomenės informavimo įstatymą. Siūlomas fondas taptų žinybiniu Kultūros ministerijos fondu, kurio administracijos vadovą skirtų ministerija. Šio fondo statusas būtų iš esmės kitoks, nei dabar.

Seimui pateiktame 2023 metų valstybės biudžete numatoma mažesnis nei praeitais metais finansavimas ir bibliotekų fondams. Šiuo metu bibliotekose trūksta skaitomiausių kūrinių, paskutinių naujienų, kurias skaitytojai nori perskaityti čia ir dabar, tačiau yra priversti laukti mėnesių mėnesiais. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse, kaimo bibliotekose – dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesniųjų bibliotekų net nepasiekia.

Lietuvos mokyklose vaikams trūksta grožinės literatūros laisvalaikio skaitymams, nes mokykloms neskiriamas tiesioginis finansavimas knygoms įsigyti, tad vienintelė galimybė – knygas rasti bibliotekose.

Šešėlinės Vyriausybės posėdyje ir diskusijoje dalyvavo:

Danguolė Abazoriuvienė, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė,

Gintaras Songaila, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius,

Janina Matuizienė, Lietuvos kultūros darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė,

Aleksandras Posochovas, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Posėdžio įrašą galite žiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=MV1bOL97yYI&ab_channel=AtvirasSeimas