Šiais metais planuojamas dvigubai didesnis skandinaviškos kokybės maistinių avižų derlius

Liepos 29 d. ryte į vienos didžiausių grūdų perdirbimo bendrovių Lietuvoje UAB „Malsena plius“ kiemą įriedėjo pirmoji skandinaviškos kokybės avižų derliaus mašina. Ji žymi avižų derliaus nuėmimo pradžią ir Lietuvos malūnų darbymečio startą. Šiais metais „Malsena“ planuoja supirkti dvigubai daugiau maistinių avižų iš Lietuvos ūkininkų, tačiau augančius ūkininkų pelno lūkesčius gali koreguoti derliaus kokybė ir derlingumas, nulemtas nepalankaus Lietuvos oro.

 „Praėjusiais metais derliaus nuėmimo piko metu priimdavome iki 200 transporto priemonių per dieną, nuo standartinių grūdovežių, vežančių po 25 tonas grūdų, iki mažesnių su 4-5 tonomis krovinio. Šiais metais laukiame dar intensyvesnio darbymečio, mat kartu su ūkininkais aptarnausime daugiau programinių laukų. Nors augantis derlius džiugina, ne mažiau svarbi ir derliaus kokybė. Šiais metais ūkininkai susidūrė su nemenku iššūkiu – sausra ir po to užsitęsusiais lietumis. Orai gali pakoreguoti avižų kokybės rodiklius ir planuoto pelno už derlių lūkesčius. Kad išgelbėtume turimą derlių ir dar labiau nenukentėtų jo kokybė, raginame ūkininkus neatidėlioti kūlimo darbų, ypač avižoms. Spartesnei derliaus logistikai skirsime apie 30 grūdovežių, kurie iš ūkininkų padės suvežti iki 2000 tonų grūdų per dieną“, – bendrovės darbo vasarą apimtis pristatė UAB „Malsena Plius“ generalinis direktorius Aldas Baltutis.

Praėjusiais metais „Malseną“ pasiekė apie 5000 tonų maistinių skandinaviškos kokybės avižų. Šiais metais planuojama prikulti mažiausiai dvigubai daugiau iki 10000 tonų. Didesniam maistinių avižų derliui šiais metais įtakos turėjo išsiplėtę šiai kultūrai skirtų auginti programinių laukų plotai: praėjusiais metais buvo užsėta 1700-1800 ha plotas, o šiais metais plotas siekia daugiau nei 3000 hektarų. Maistines avižas šiais metais augino 45 ūkiai.

„Vidutinis planuojamas derlingumas šiais metais turėtų būti apie 3-4 tonas iš hektaro. Tačiau kai kuriuose laukuose planuojame prikulti ir 5 tonas ar net šiek tiek daugiau iš vieno hektaro, priklausomai nuo auginimo technologijos ir dirvožemio tipo. Žadame ateinančiais metais savo ūkininkams pristatyti naujas skandinaviškas avižų veisles, kurios būtų kiek derlingesnės nei dabartinės, bet kartu išlaikytų aukštą baltymingumą ir Beta gliukanų kiekį,“ – pasakojo A. Noreika.

Jis priminė, kad šiųmetės maistinių avižų supirkimo kainos bus apie 120-130 eur/t priklausomai nuo jų kokybės ir atstumo, iš kur atvežamos. „Iš ūkininkų prašome nedelsti su kūlimais, nepalikti avižų darbų sąrašo pabaigai, mat rizikuojama jų kokybe“, – teigė jis.

Kitais metais planuojama, kad maistingąsias avižas augins bent 50 ūkininkų, kurie užsės mažiausiai 3500 hektarų žemės.