Šiandien patvirtintas Nacionalinis savanorystės standartas: savanoriška veikla Lietuvoje žengia į kokybės užtikrinimo etapą

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje patvirtintas dokumentas, kuris sustiprins savanorių koordinavimo sistemą Lietuvoje. Oficialiai patvirtintas Nacionalinis savanorystės standartas – įrankis, kurį visus metus kūrė 16 didžiausių ir geriausias praktikas darbe su savanoriais demonstruojančių nevyriausybinių organizacijų. 

Organizacijų vadovai ir standarto autoriai vieningai sutaria – savanorystei reikalingas sisteminis požiūris, garantuojantis kokybę bei deramą pagarbą savanoriams. 

Metus trukęs pasiruošimas suvienijo stipriausias NVO

Naujasis kokybės standartas gimė ne per dieną – tai buvo ilgas ir kruopštus NVO bendruomenės darbas. Kad šis procesas pareikalavo didžiulio sektoriaus susitelkimo, patvirtina ir viena iš standarto bendrakūrėjų.

„Šiandien – ypatingai svarbi diena visoms Lietuvos organizacijoms, dirbančioms su savanoriais. Metus laiko ekspertų komanda intensyviai dirbo, kad paruoštų dokumentą, galėsiantį tapti esminiu ramsčiu didžiuliam šalies organizacijų tinklui, priimant, lydint, palaikant savanorius. Visos šalies organizacijos buvo kviečiamos teikti grįžtamąjį ryšį apie standarto turinį, kad jis kuo geriau atlieptų jų poreikį. Savanoriai turi gauti reikiamą palaikymą, o organizacijos – žinoti, kaip tai daryti. Šis dokumentas būtent tai ir užtikrins“, – sako standarto bendrakūrėja Milda Lukoševičiūtė.

Šis pilietinės visuomenės ir ekspertų įdirbis neliko nepastebėtas bei sulaukė stipraus palaikymo valstybiniu lygmeniu. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad šis dokumentas žymi naują etapą visai šaliai:

„Patvirtintas Nacionalinis savanorystės standartas yra svarbus žingsnis plėtojant savanorišką veiklą Lietuvoje. Kokybiškas savanoriškos veiklos koordinavimas ne tik sustiprina savanorystės procesą, bet ir skatina daugiau žmonių įsitraukti į savanorišką veiklą. Tvirtai tikiu, kad kuo daugiau pilietiškų ir bendruomeniškų žmonių telkiame, tuo tvirtesnę valstybę kuriame. Šį rezultatą pasiekėme glaudžiai bendradarbiaujant ministerijos komandai ir nevyriausybinėms organizacijoms – nuoširdžiai dėkoju kiekvienam prisidėjusiam.“

Jungtinių Tautų žinia: investicijos į savanorystę stiprina valstybę 

„Gražus momentas, kad Nacionalinio savanorystės standarto parengimas sutampa su šiais metais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paskelbtais Tarptautiniais savanorystės metais.Savanorystė yra esminis tvaraus vystymosi variklis, todėl šiais metais pasaulio šalys kviečiamos pripažinti savanorių indėlį, integruoti juos į nacionalinius planus ir užtikrinti lygias galimybes visiems“,– pažymi Kristina Balčiauskaitė, savanorystės platformos SAVA vadovė, oficialiai paskirtа IVY 2026 (International Year of Volunteers) nacionalinio kontaktinio taško Lietuvoje atstovė.

Šiandieniniu sprendimu Lietuva įrodė, kad į tarptautinį kvietimą atsiliepia ne skambiomis deklaracijomis, o realiais struktūriniais pokyčiais ir tampa viena iš Baltijos regiono lyderių šioje temoje.

„Atsigręžti į savanorystę Jungtines Tautas paskatino neseniai išgyventa pandemija ir kiti globalūs sukrėtimai, itin aiškiai parodę, kad krizių akivaizdoje būtent savanoriai tapo pirmuoju „gelbėjimosi ratu”. Kad šis ratas veiktų efektyviai, jam reikalingas tvirtas sisteminis pagrindas, o žmonėms reikia realaus palaikymo. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva į Jungtinių Tautų kvietimą atsiliepė labai drąsiai. Mums tai puiki proga parodyti, kiek daug gali pakeisti savanoriai, kai jiems padedame, o ne paliekame visko savieigai", – įsitikinusi Kristina Balčiauskaitė.

Valstybės paramos ir infrastruktūros svarba

Nacionalinio savanorystės standarto bendrakūrėja, savanorystės ekspertė dr. Neringa Kurapkaitienė pabrėžia, kad Lietuvos savanorystės sektoriui yra kritiškai svarbus Vyriausybės ir ministerijos palaikymas:

„Neseniai atliktas tarptautinis JT tyrimas, kuriame dalyvavo 14 tūkstančių žmonių iš įvairiausių pasaulio organizacijų, parodė, kad net savanorystę aktyviai palaikančiose demokratinėse šalyse fiksuojamas didžiulis infrastruktūros stygius. Tyrimo išvados atskleidžia aiškią tendenciją: norinčių padėti žmonių netrūksta, tačiau didžiausias deficitas jaučiamas investicijose į pačias organizacijas, kurios savanorius atranda, ugdo ir koordinuoja.

Krizių metu savanoriai tampa tuo pagrindiniu pagalbos raumeniu, kuris padeda valstybei išgyventi. Bet jeigu norime, kad tas raumuo būtų stiprus, valstybė turi duoti jam tvirtą atramą. Savanorystė yra tikroji pilietinė galia, todėl valdžia privalo pasirūpinti sąlygomis, kad galia netaptų negalia. Šiandienos sprendimas rodo, kad valstybė pagaliau prisiima šią atsakomybę. Tad galime viltis, jog šitą palaikymą turėsime ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – aiškina ekspertė.

Lietuvos organizacijos kviečiamos diegtis standartą: išankstinė registracija jau atidaryta 

Šiandien priimtas dokumentas jau nebėra tik projektas. Ta oficialus NVO ir ministerijos susitarimas, ką laikome savanorių koordinavimo kokybe. Nuo šiol visos šalies organizacijos, dirbančios su savanoriais, gali registruotis Nacionalinio savanorystės standarto diegimui , o nuo rudens organizacijose prasidės standarto diegimo darbai, kurių metu komandas lydės patyrę standarto ekspertai. Išankstinė registracija diegimui jau atidaryta. 

Rudenį sektoriaus laukia ne tik vertinimo procesai, bet ir platus mokymų spektras. Visa informacija apie juos bus skelbiama savanorystės internetinėje platformoje: Savanoryste.com

Apie projektą: Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa

Nacionalinis savanorystės standartas yra dalis platesnės Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama iš esmės sustiprinti savanorystės kultūrą mūsų šalyje. Projektas „Savanorių koordinavimo kokybės gerinimas“ yra finansuojamas pagal Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos sritį „Pilietinis įsitraukimas“.