Šiltnamyje auginantys daržoves dažnai džiaugiasi ankstyvu ir keletą kartų per metus užderančiu derliumi. Tačiau toks auginimo būdas – ne be problemų. Dažnai pasitaikanti – įvairios augalų šaknų, pašaknio ir pamatinės stiebo dalies grybinės ligos, daug žalos padarančios, kai ta pati šiltnamio dirva eksploatuojama keletą metų iš eilės, teigia "Nutritechsystem Baltic" agronomė-konsultantė dr. Elena Survilienė.
Puvinius, vytulius sukeliantys patogeniniai Phytium, Phytophthora, Fusarium, Rhizoctonia, Thielaviopsis, Verticillium genčių grybai tiesiog tarpsta ilgiau naudojamoje toje pačioje dirvoje. Dezinfekuoti šiltnamio dirvą yra ribotos galimybės: terminė dezinfekcija kainuotų nemažus pinigus, o dezinfekuoti cheminiais pesticidais draudžiama.
Todėl šiltnamiuose galima pritaikyti ekologinių ūkių praktiką ir naudotis specializuotomis, moderniomis organinėmis trąšomis, pagamintomis iš augalų ekstraktų. Kaip žmonės, iš augalų gauna reikalingus vitaminus ir nuo ligų saugojasi vaistažolių nuovirais bei preparatais, taip ir augalams galima pritaikyti tam tikras augalines "vaistažoles".
Tokių vaistažolių pagrindu pagamintos trąšos – botaniniai ekstraktai ne tik maitina augalą, bet ir suteikia jam papildomos energijos, stiprina imunitetą, didina atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms, ligoms.
Vieną tokių vaistažolių – siauražiedės mimozos ekstraktą ir jo pagrindu "Atlantica Agricola" sukurtas "Mimoten" trąšas, galima rekomenduoti šiltnamius turintiems daržininkams. Mimozos ekstrakte gausu baltymų, mineralų, taninų, lipidų, fitosterolių, glikozidų ir kt. junginių, kurie padidina augalo atsparumą ligoms, kurias sukelia dirvos grybai ir bakterijos.
Bandymais nustatėme, kad kas dvi savaites laistant sėklai auginamus agurkus "Mimoten" tirpalu, vytuliu ir šaknų puviniu sergančių augalų buvo perpus mažiau (14 proc.) nei tarp šiuo tirpalu nelaistytų (29 proc.).
Agurkų daigai pradėti laistyti birželio pradžioje, kai tik buvo pasodinti į šiltnamį, ir vegetacijos laikotarpiu laistyti 9 kartus. Iš pradžių, 3 kartus naudota "Mimoten" norma buvo 120 ml/0,6 ha. Vėliau, kai agurkai paaugo, "Mimoten" normą padidinome iki 180 ml/0,6 ha. Visi bandyminiai agurkai buvo tos pačios veislės, daigai pasodinti tuo pačiu laiku ir augo tame pačiame šiltnamyje.
Keletas kitų bandymų šiltnamio daržininkystėje taip pat patvirtina "Mimoten" savybes. Paprikos buvo purškiamos 0,3 proc. "Mimoten" tirpalu 4 kartus kas 10-14 dienų. Palyginus su paprikomis, kurios nebuvo purkštos "Mimoten" tirpalu, paprikos vaisių puvinių sumažėjo 65 proc., o bendras vaisių derlingumas padidėjo 19–27 proc. priklausomai nuo veislės.
Pomidorai, kurie buvo laistomi "Mimoten" tirpalu (norma 1,5 l/ha) 82–87% mažiau sirgo miltlige, nei tie, kurie buvo nelaistyti. Salotos laistomos "Mimoten" taip pat mažiau sirgo miltlige, sclerotiniu ir kekeriniu puviniais.
Tiesa, reikia žinoti, kad "Mimoten" nėra fungicidas ir jis neskirtas gydyti jau susirgusių augalų. Tačiau naudojant profilaktiškai ir reguliariai kas 2–3 savaites (laistant 1-1,5 ml/1 l vandens tirpalu, o purškiant – 3 ml/1 l vandens tirpalu) galima tikėtis, kad tokie grybiniai (Anthracnose, Oidium, Alternaria, Botrytis, Rhizoctonia, Sclerotinia, Pseudoperonospora, Fusarium) ir bakteriniai (Pseudomonas, Xanthomonas, Erwinia) šaknų ir stiebo, miltligės bei vytulio ligų sukėlėjai augalus kankins kur kas mažiau.
Pranešimą paskelbė: UAB "Vitera Baltic"
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
Spaudos centras
