Spaudos centras
Spaudos centras
Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) atliko Lietuvos 2025–2029 m. vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano (FSP) fiskalinės dalies vertinimą.
Įsigaliojus naujoms Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklėms, kiekviena ES valstybė narė privalo parengti 4–7 metų fiskalinį struktūrinį planą. Lietuva šį planą parengė ir pateikė Europos Komisijai. Jame integruojama fiskalinė politika, planuojamos investicijos ir reformos. Pagrindinis šio plano elementas, skirtas fiskalinio tvarumo užtikrinimui, yra įsipareigojimas, susijęs su grynųjų išlaidų* augimo tempu. Šio įsipareigojimo reikės laikytis rengiant būsimus valstybės biudžetus.
„Mūsų vertinimu, Lietuvos FSP pateiktas grynųjų išlaidų planas atitinka naujas ES fiskalinės drausmės taisykles. Grynųjų išlaidų planas yra didesnis, nei nurodyta Europos Komisijos gairėse, tačiau yra pagrįstas tinkamomis makroekonominėmis prielaidomis ir leidžia užtikrinti tvarius viešuosius finansus“, – pažymi Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Šiemet VK FI prognozuoja 3 proc. BVP deficitą. 2026–2028 m. iliustruodama viešiesiems finansams kylantį spaudimą, VK FI parengė du scenarijus: pagrindinį ir alternatyvų. Pagrindinis scenarijus įtraukia beveik kasmet priimamus sprendimus, didinančius ilgalaikes valdžios sektoriaus išlaidas (viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas, papildomas pensijų indeksavimas ir pan.). Remiantis šiuo scenarijumi, minėtu laikotarpiu deficitas būtų artimas 3 proc. BVP, o grynųjų išlaidų augimas viršytų FSP pateiktus įsipareigojimus. FSP pateiktas fiskalinis įsipareigojimas neapima tikėtinos nacionalinės išlygos dėl gynybos taikymo, dėl kurios Lietuva kreipėsi į ES Tarybą. Pagal alternatyvų scenarijų, kuris be pagrindinio scenarijaus prielaidų apima ir gynybos finansavimo didinimą nuo 3 iki 5 proc. BVP bei svarstomų mokestinių siūlymų įtaką, 2026–2028 m. deficitas būtų didesnis nei 4 proc. BVP.
„Siekiant didinti gynybos finansavimą ir nemažinti viešųjų paslaugų kiekio ir kokybės, reikia struktūrinių biudžeto pajamas didinančių sprendimų. Siūlomi mokestiniai pakeitimai padidintų biudžeto pajamas ir jų kryptis yra tinkama, tačiau jie atliepia tik dalį tarptautinių institucijų rekomendacijų ir palieka neišspręstų problemų. Išlieka skirtingas pajamų apmokestinimas pagal veiklos rūšis ir nesvarstoma galimybė atsisakyti lengvatinio pelno mokesčio tarifo, kuris skatina įmones išlikti mažomis. Taip pat svarbu pažymėti, kad planuojami mokesčių pakeitimai nepadengia papildomo gynybos finansavimo poreikio“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
VK FI vertinimu, šiemet valdžios sektoriaus skola sieks 42,6 proc. BVP. Dėl įprastai su biudžetu priimamų sprendimų, skola 2028 m., tikėtina, sieks 49 proc. BVP. Tai yra daugiau, nei pateikta FSP (43,7 proc. BVP). Remiantis alternatyviu scenarijumi, ji augtų dar sparčiau ir viršytų pusę šalies BVP (53,8 proc. BVP).
2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai atitiko nacionalines fiskalinės drausmės taisykles. Praėjusiais metais valdžios sektoriaus deficito dydis nebuvo ribojamas, galiojant išskirtinėms aplinkybėms.
* Grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos atėmus išlaidas palūkanoms, diskrecines pajamų priemones, ES programų išlaidas, nacionalines išlaidas ES programų bendrajam finansavimui, ciklines nedarbo išmokas ir vienkartines ir kitas laikinąsias priemones.
