Sieks mažinti ES finansavimą aplinkosaugai, nors Lietuvos gamtos būklė kritinė

Vykstant deryboms dėl naujojo ES finansavimo paketo – nesutarimai tarp valstybės institucijų ir gamtininkų. Lietuva ketina siūlyti mažinti valstybėms narėms keliamus reikalavimus dėl biudžeto dalies aplinkosaugos tikslams. Aplinkosaugos organizacijos su pozicija nesutinka ir sako, kad Lietuvos gamtos būklė kritinė.

Pagal Europos komisijos siūlymą, lėšų panaudojimą valstybės nusimatys specialiai parengtuose nacionaliniuose planuose. Planams galios bendras reikalavimas – nukreipti 43 proc. biudžeto aplinkosaugos ir klimato tikslams. Diskusijos persikelia į Seimą – šį trečiadienį klausimą svarstys Aplinkos komitetas, dėl naujo finansavimo modelio nepasitenkinimą reiškia ir ūkininkai.

Aplinkos apsaugos organizacijos skelbia, kad susitikimuose buvo pristatyta už uždarų durų suformuota Lietuvos pozicija – biudžeto dalį aplinkosaugai mažinti iki 35 proc. Gamtininkai su tuo nesutinka – Lietuva nepasiekia išsikeltų aplinkos apsaugos tikslų, todėl procentas veikiau turi būti didinamas, nei mažinamas.

„Prieštaraujame tokiai Lietuvos pozicijai mažinti lėšų nukreipimą aplinkos apsaugai ir viešajam interesui. Lietuvos gamtos būklė yra kritinė. Dauguma Lietuvos aplinkos būklės rodiklių yra blogi ir blogėjantys. Tai ir vandenų būklė, ir buveinių būklė, o ir oro taršos lygis vis dar yra per didelis. Būtent tam Europos Komisija ir nustatė tokią kartelę – kad būtų galimybė diegti gamtai draugiškesnes praktikas ir technologijas visuose sektoriuose. Tai – transportas, žemės ūkis, miestų plėtra, energetika ir kiti“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Aplinkosaugininkai nerimauja ir dėl mažėjančių asignavimų Aplinkos ministerijai, ir dėl naujosios Vyriausybės plane įrašytų nuostatų, kuriomis, jų teigimu, Europos Sąjungos finansavimas yra apibrėžiamas kaip pagrindinis lėšų šaltinis gamtos atkūrimo tikslams pasiekti.

Anot Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktoriaus Nerijaus Zableckio, vien pelkių ir šlapynių atkūrimo tikslai yra ambicingi – iki 2030 metų turi būti sustabdytas jų nykimas, o iki 2050 m. įsipareigota atkurti visus gamtiškai svarbius durpynus ir pelkes.

„Pelkės ir šlapynės yra labiausiai sunaikintos ir pažeistos Lietuvos buveinės – jų būklė kasmet blogėja. Daugybės Lietuvos, taigi, ir Europos, paukščių ir augalų rūšių išlikimui yra kilęs pavojus – ilgą laiką buvo naikinamos jų buveinės. Pagaliau buvo susitarta gamtą atkurti, tačiau kaip Lietuva tą žada pasiekti, jei karpomi ne tik šalies biudžeto asignavimai Aplinkos ministerijai, bet dar ir siekiama sumažinti ES šiems tikslams numatytą dalį?“ – klausimus valstybės institucijoms kelia gamtininkas.

Europos komisija nurodo, kad iškeltas rodiklis skirti 43 proc. biudžeto šalių Nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose yra iškeltas tam, kad šalys galėtų pasiekti išsikeltų klimato ir energetikos tikslų. Tiesa, Europos Komisija pasiliko galimybę iš šalių, kurios šių tikslų nepasiekia, reikalauti ir didesnės finansavimo dalies.