Šiuolaikiniai ginklai prieš reputaciją – kaip apsiginti nuo šmeižto ir „deepfake“?

Melagingos naujienos (angl. „fake news“), klastoti vaizdo ar garso įrašai ir tyčinis šmeižtas – vis dažnesni reiškiniai skaitmeninėje erdvėje, galintys padaryti rimtą žalą tiek asmenims, tiek verslui. Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS vadovaujančiojo partnerio, advokato Roko Venslausko teigimu, reputacijos pažeidimai internete gali turėti ilgalaikių pasekmių – nuo prarasto pasitikėjimo iki realių finansinių nuostolių. Advokatas paaiškina, kaip atpažinti šmeižtą, kokių veiksmų imtis susidūrus su melaginga informacija ar „deepfake“ technologijų suklastotais įrašais, ir kokios galimybės ginti savo teises taikiai ar teisme.

Kada tai šmeižtas, o kada – tik nuomonė?

R. Venslausko teigimu, teisiniu požiūriu šmeižtas yra sąmoningas, tikrovės neatitinkančių faktų skleidimas, kurie žemina asmenį ar menkina įmonės reputaciją. Svarbu suprasti, kad teisiškai gintis galima tik nuo melagingų teiginių, kurie pateikiami kaip faktai. Subjektyvi nuomonė, net jei ir nemaloni, dažniausiai nėra laikoma šmeižtu, nebent ji reiškiama įžeidžiančiai ar remiantis išgalvotais duomenimis.

Pasak jo, atskirti faktą nuo nuomonės kartais gali būti sudėtinga. Pagrindinis kriterijus – galimybė patikrinti teiginio teisingumą. 

„Pavyzdžiui, jei internete pasirodo teiginys, kad „įmonė X nemoka mokesčių“, tai gali būti vertinama kaip tikrinamas faktas. Jei ši informacija neteisinga – tai gali būti šmeižtas. Tačiau pasakymas „Įmonė X gamina prastą produkciją“ dažniausiai laikomas nuomone, nebent pateikiama konkreti, tikrovės neatitinkanti informacija, pvz., „Gaminiuose rasta nuodingų medžiagų“, nors to niekada nebuvo“, – aiškina specialistas. 

Pirmieji žingsniai: ką daryti pastebėjus melagingą informaciją?

R. Venslauskas pabrėžia, kad jei pastebite apie save ar savo verslą platinamą melą, svarbu veikti greitai. 

„Visų pirma – surinkite įrodymus. Išsaugokite ekrano nuotraukas, PDF kopijas, užfiksuokite tikslią datą, laiką ir interneto adresą. Jeigu įmanoma, pasitelkite antstolį – jo fiksuotos aplinkybės gali būti itin svarbios teisme. Tuomet įvertinkite situaciją: ar tai vienas komentaras, ar platesnė informacijos sklaida? Kas ją paskelbė – anonimas, žiniasklaida, nuomonės formuotojas?“, – pataria advokatas.

Sekantis žingsnis – kreiptis į informacijos skleidėją ar platformą. Prašyti pašalinti melagingą informaciją, nurodant, kuo ji klaidinga ir kokią žalą sukelia. Dauguma platformų turi pranešimo apie netinkamą turinį funkciją, o kai kuriais atvejais informacijos skleidėjai gali būti teisiškai įpareigoti ją pašalinti. 

Advokatas atkreipia dėmesį, kad esant situacijai, kai įrodymų surinkimas ir kreipimasis į skleidėją nepadeda, galima kreiptis į teismą. Tokiu atveju galima reikalauti viešo paneigimo, kad paskleista informacija buvo klaidinga, taip pat – neturtinės žalos atlyginimo. Tai gali būti patirti emociniai išgyvenimai, suprastėjusi reputacija, prarastas klientų pasitikėjimas.

Jeigu melaginga informacija paveikė verslą, pavyzdžiui, dėl to netekta klientų ar sutartys buvo nutrauktos, galima reikalauti atlyginti ir turtinę žalą. Tokiais atvejais svarbu turėti pagrindimą ir įrodymus, kad nuostoliai iš tiesų atsirado dėl paskleistos informacijos.

„Deepfake“: kai vaizdas meluoja

Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko atvejų, kai apie asmenis ar įmones internete pasirodo vaizdo ar garso įrašai, kurie atrodo tikri, tačiau iš tiesų yra suklastoti naudojant dirbtinį intelektą. Tokie įrašai gali parodyti žmogų kalbant tai, ko jis niekada nesakė, ar dalyvaujant situacijose, kurių niekada nebuvo.

Advokatas R. Venslauskas pažymi, kad „deepfake“ atveju tenka susidurti su papildomais iššūkiais: reikia ekspertizių, kad įrašas būtų pripažintas klastote, o dažnai neįmanoma nustatyti, kas jį sukūrė, nes veikėjai slepiasi anonimiškai. Be to, tokie klastojimai dažnai pažeidžia asmens teisę į atvaizdą, balsą, kartais net autorių teises ar Bendrojo duomenų apsaugos reglamento BDAR nuostatas.

Jei internete pamatėte „deepfake“ įrašą su savo atvaizdu ar balsu, specialistas pirmiausia pataria dokumentuoti visus įrodymus, kaip ir šmeižto atveju. Toliau – kreiptis į platformą, kurioje tai paskelbta, ir, jei reikia, į teisininkus, kurie padės įvertinti situaciją bei galimybes ginti savo teises teisme.

„Šmeižto, melagingos informacijos ar klastotų vaizdų atveju svarbiausia – nedelsti. Kiekviena diena, kai melas lieka viešoje erdvėje, stiprina jo poveikį ir reputacinius nuostolius. Todėl svarbu reaguoti greitai, atsakingai ir pasitelkti profesionalus,“ – pabrėžia R. Venslauskas ir prideda, kad skaitmeninėje erdvėje reputacija tapo viena iš jautriausių ir lengviausiai pažeidžiamų vertybių. Kartais vienas įrašas gali sukelti ilgalaikių padarinių. Todėl tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms svarbu žinoti savo teises, veikti strategiškai ir, prireikus, ieškoti teisinės pagalbos.