Spaudos centras
Spaudos centras
Viešojoje erdvėje vis pasirodo diskusijų apie Europos Centrinio Banko (ECB) kuriamą skaitmeninį eurą. Vieni jį vadina banko kortelių pakaitalu, kiti kuria konspiracijos teorijas apie visuotinį sekimą. Nepaisant to, projektas juda įgyvendinimo link, ir jau 2029 m. daugelis Europoje turės galimybę naudotis skaitmeniniu euru, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Kas yra skaitmeninis euras?
Skaitmeninis euras – ECB leidžiama ir saugoma virtuali oficialios euro valiutos versija. Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė, pabrėžia, kad skaitmeninis euras nepakeis grynųjų pinigų ir bus tik papildoma atsiskaitymo priemonė: „Nors iš pradžių sklandė idėjos apie blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją, pasirinktas veikimo modelis tradiciškesnis. ECB skaitmeninius eurus išleis, o vartotojams juos platins ir aptarnavimo paslaugas teiks komerciniai bankai bei fintech įmonės.“
Tai reiškia, kad finansinė sistema veiks labai panašiai, kaip ir dabar, tačiau skaitmeninio euro naudojimas vartotojams bus visiškai nemokamas. Palyginti, „Visa“ ar „Mastercard“ operacijos kaina dažnai siekia iki 3 proc., nors šis tarpininkavimo mokestis galutiniam vartotojui dažniausiai nėra matomas.
Tam, kad žmonės masiškai neišsiimtų lėšų iš komercinių bankų ir nesukeltų finansinės krizės, bus taikomi laikymo limitai – vienam žmogui planuojama leisti turėti nuo 3 000 iki 5 000 eurų.
Priešingai nei už pinigus, laikomus kai kurių bankų sąskaitose, už skaitmeninių eurų laikymą palūkanos nebus mokamos. Tačiau augant konkurencijai dėl vartotojų lėšų, tikimasi, kad skaitmeninis euras privers bankus didinti už indėlius ar sąskaitose laikomus pinigus mokamas palūkanas.
Kuo tai skiriasi nuo eurų banko sąskaitoje?
Pinigai sąskaitose ir šiandien yra skaitmeniniai, tačiau esminiai skirtumai susiję su saugojimo ir pervedimo mechanizmais.
Įprasti pinigai jūsų banko sąskaitoje yra saugomi komerciniuose bankuose. Skaitmeniniai eurai bus saugomi tiesiogiai pačiame ECB, todėl jie bus prieinami net ir neturintiems banko sąskaitos (tiesa, norint naudoti skaitmeninius eurus vis tiek reikės programėlės).
Vis dėlto pavedimai veiks kiek kitaip. „Atliekant įprastą pavedimą ar atsiskaitant kortele, pinigai keliauja per visą tarpininkų, kurie pasiima savo mokesčių dalį, grandinę („Visa“, „Mastercard“ ir kt.). Skaitmeninis euras leistų atlikti mokėjimus tiesiogiai – iš sąskaitos į sąskaitą“, – skaitmeninio euro privalumus aiškina I. Rogozina.
Tokie pavedimai yra itin greiti, privatūs, nemokami ir gali veikti net be interneto ryšio – tiesiog prilietus telefonus vieną prie kito. Tad skaitmeninis euras leis žmonėms akimirksniu ir saugiai pervesti pinigus vienas kitam visoje Europoje. Be to, tokia virtuali valiuta yra atsparesnė krizėms ir sutrikimams nei tarptautinių mokėjimų tarpininkų sistema.
Kodėl ECB to prireikė būtent dabar?
Gali atrodyti, kad ir dabartinė sistema veikia puikiai, tačiau Europa turi rimtų priežasčių nerimauti. Viena didžiausių – priklausomybė nuo JAV technologijų gigantų.
Beveik visi kortelių mokėjimai Europoje keliauja per užsienio tinklus. Skaitmeninis euras leistų Europai susigrąžinti savo mokėjimų infrastruktūros kontrolę, o verslui bei gyventojams – sutaupyti nemokant tarpininkams už operacijas.
Be to, skaitmeninis euras taps atsvara (bet ne pakaitalu) grynųjų pinigų nykimui. ECB duomenimis, grynųjų pinigų pervedimų dalis euro zonoje krito nuo 59 proc. 2022 metais iki 52 proc. 2024 metais.
Galiausiai, Europa nenori atsilikti pasaulinėse lenktynėse: Kinija jau aktyviai testuoja skaitmeninį juanį, JAV svarsto apie skaitmeninį dolerį, panašios iniciatyvos vystomos ir kituose pasaulio regionuose.
Dalis europiečių pagrįstai nuogąstauja, kad naujoji valiuta taps masinio sekimo įrankiu. Visgi I. Rogozina ramina, kad bus laikomasi griežtų duomenų apsaugos taisyklių: „ECB žada, kad skaitmeninio euro pavedimai iki 150 eurų ribos bus beveik tokie pat anonimiški, kaip ir grynųjų pinigų operacijos, o pavedimai, viršijantys šią sumą, veiks kaip ir įprasti banko pavedimai.“
Kada laukti realaus starto?
2025 m. pabaigoje ECB nusprendė toliau kurti skaitmeninį eurą ir testuoti technologijas. Tiesa, šiuo metu daug tebediskutuojama apie teisinį reglamentavimą, todėl iki skaitmeninio euro pasirodymo dar teks palūkėti. 2027 m. antrojoje pusėje numatomi bandymai ir skaitmeninio euro naudojimo pradžia, o 2029 m. tikimasi galutinai išleisti skaitmeninį eurą.
Tikėtina, kad tuomet mokėjimo operacijos atpigs ir taps paprastesnės. Europoje atsiras rimta atsvara „Visa“ ir „Mastercard“, kokia jau egzistuoja kituose regionuose, o bankams prireiks daugiau pastangų pritraukti klientų siūlant didesnes palūkanas ar kitų privalumų.