Spaudos centras
Spaudos centras
Utenoje gyvenančiai Ingai likimas nepašykštėjo išbandymų dar vaikystėje. Būdama vienuolikos ji sužinojo, kad mama susirgo sunkia onkologine liga, sekė ilgas gydymas, tad kartu su sese ir dar du broliais gyveno prižiūrimi tėčio. Vyras nevengė alkoholio, tad suteikti taip reikalingo psichologinio saugumo vaikams negalėjo.
„Tikriausiai bėgau nuo sunkumų, norėjau turėti, į ką atsiremti po mamos mirties, - svarsto uteniškė, prisiminusi pažintį su jau buvusiu savo vyru. – Kai man buvo šešiolika, praktiškai apsigyvenome kartu. Jis jau tada turėjo problemų dėl alkoholio. Aš pati nevartojau ir nevartoju, bet gyvenau tokioje aplinkoje, kur didelis alkoholio vartojimas buvo norma, todėl neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip”.
Išsiskirti po daugelio santuokos metų, kuomet sieja trys vaikai, prisipažįsta, buvo beprotiškai sunku. Prieš tai būta ir ne vieno bandymo. Visgi padėti tašką ir versti naują gyvenimo puslapį padėjo stiprus asmeninis apsisprendimas, o kurti geresnį gyvenimą - mylintys vaikai, ją lydintys šviesūs žmonės, paskatinę nesiliauti mokytis visą gyvenimą ir siekti svajonių.
Gyvenimas nelepino
Po sunkia liga sirgusios mamos mirties Inga liko gyventi su tėčiu, buvo vyriausia iš keturių vaikų. Draugystė su būsimu vyru, kaip svarsto, tikriausiai ir buvo tas anuomet vienintelis saugus uostas, padėjęs išgyventi, užgydyti sielos žaizdas. Norėjosi kurti savo šeimą, kabintis į gyvenimą, tad netruko apsigyventi kartu.
„Man buvo tik šešiolika, nelabai ką ir supratau, - apie gyvenimo pasirinkimus kalba Inga. - Pirmojo vaiko pradėjau lauktis aštuoniolikos. Prieš akis - brandos egzaminai... Prisimenu, buvo labai sunkus metas. Apskritai, gyvenimas prieš skyrybas buvo labai sudėtingas. Kartu su vyru pragyvenome 15 metų ir visą tą laiką sekė nuolatiniai barniai, alkoholis. Vienas po kito atsirado trys vaikai, taigi situacija tapo dar sudėtingesnė. Iššūkiai didėjo: begalinės skolos, nepriteklius, pykčiai dėl pinigų, maisto pirkimo.... Bet man kažkuriuo metu atrodė viskas normalu, kad kitaip ir negali būti, nes aplinkoje kitokio gyvenimo aš nemačiau“.
Mirus Ingos tėčiui, našlaičiu liko jauniausias brolis, kuriam tuomet buvo 13-ika. Nors buvo keletas tolimesnių giminaičių, Inga jį pasiėmė į savo šeimą: „Buvome įsikabinę vienas į kitą. Aš tiesiog negalėjau jį kažkur išleisti”.
Anot moters, aplinkiniai matė situaciją šeimoje, skatino skirtis su vyru ir pradėti naują gyvenimo etapą, tačiau besiklostančios gyvenimo aplinkybės neleido to padaryti. O bandymų skirtis buvo ne vienas. Sykį Inga susikrovė daiktus ir su dviem vaikais išsikraustė iš namų.
„Buvau apsisprendusi skirtis. Tačiau vyras tuo metu stengėsi negerti, atrodė, labiau rūpinasi vaikais. Tai buvo lyg ilgai lauktas prašviesėjimas, suteikęs vilties, kad galėtume gyventi kitaip, rodyti kitokį pavyzdį vaikams. Tada sužinojau, jog laukiuosi trečiojo vaiko. Sugrįžau”, - sako Inga.
Lūžio taškas: ieškojo, kaip padėti vyrui, bet padėjo sau
Moteris prisipažįsta vėliau pamačiusi, kad tebuvo laiko klausimas, kada dūmų uždanga išsisklaidys, - ilgainiui gyvenimas grįžo į įprastas vėžes. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras yra Bendruomeniniai šeimos namai Utenos rajone ir kaip partneris su Europos socialinio fondo agentūra vykdo projektą „Kompleksinės paslaugos” (KOPA), kuris skirtas suteikti asmenims ir šeimoms būtinus įgūdžius savarankiškai spręsti kylančias socialines problemas. Į įvairias nemokamas projekto veiklas įsitraukė ir Inga.
„Iš pradžių ieškojau ne kiek sau padėti, o kaip padėti vyrui, - apie mėginimus išlaikyti šeimą pasakoja moteris. - Bandėme kreiptis į psichologą, jis lankė anoniminių alkoholikų grupės užsėmimus, kartu dalyvavome Bendruomeninių šeimos namų renginiuose, bet viskas - veltui. O aš tiesiog pavargau. Ir vieną dieną atėjo tas STOP! Gana! Nebegalvojau, kaip bus. Juk liksiu viena su trimis nepilnamečiais vaikais. Šįkart buvau jau tvirtai ir galutinai apsisprendusi skirtis“.
Skyrybų metu šeimai buvo teikiama šeimos mediacijos paslauga, o vėliau į gyvenimą kabintis padėjo ir pasitikėjimą savimi sustiprino Ingai pasiūlyti įvairūs savitarpio pagalbos tėvystės įgūdžių mokymai, kitos kompleksinės paslaugos šeimai.šeimai.
„Tėvystės įgūdžių mokymuose dalyvauti paskatino noras būti geresne mama. Buvo įdomu klausyti kitų mamų, savotiškai išgyventi jų gyvenimus ir pasisemti jų patirties. Galų gale – išsiverkti, - atvirai kalba Inga. - Be galo patiko STEP tėvystės mokymai, nes buvo labai stipri ne sausa teorija, o stiprios patirtys kiekvienos mamos. Neapsakomai gerai jaučiausi meno terapijos užsiėmimuose“.
Anot moters, žinios ją augino kaip asmenybę, o pokyčiai buvo kardinalūs: „Aš dar labiau pradėjau pasitikėti savimi, vaikai tapo drąsesni. Pasikeitė draugų ratas tiek vaikų, tiek mano, aplinkoje atsirado naujų, inteligentiškų žmonių. Su vaikais pradėjome vienas kitą geriau ir lengviau suprasti. Jie tapo draugiškesni tiek aplinkiniams, tiek namuose vienas kitam – baigėsi rėkimai ir barniai. Apskritai, įsitraukus į projekto veiklas pasikeitė požiūris į gyvenimą, viskas atrodė lengviau pasiekiama<..>. Visą pasikeitimą matė ir aplinka – kaimynai, aplinkiniai žmonės, kurie nuolat kartojo, kad seniai reikėjo skirtis. Per ilgai kankinau save ir vaikus“.
Panašioje situacijoje esančias moteris Inga drąsina: „Nei vienas vyras nevertas mūsų ašarų, skausmo, bemiegių naktų. Juk laiminga mama – laimingi vaikai. Saugokite pačios save - sau, o ne vyrams. Nebijokite likti vienos. Kad ir kaip bus sunku, nebijokite kalbėti, kalbėti garsiai, kreiptis pagalbos. Nelaikykite sunkumo savyje. Ir svarbiausia – priimkite jums siūlomą pagalbą“.
Pagalba prieinama, bet dar ne visi apie tai žino
Kaip teigia Jurgita Lazauskienė, Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė, KOPA veiklose jau dalyvavo 735 žmonės iš Utenos rajono, o iš viso Lietuvoje – jau daugiau nei 45 tūkst. asmenų.
„Nors individualios konsultacijos vis dar pačios populiariausios, tačiau vis dažniau žmonės išdrįsta prisijungti prie grupinių konsultacijų, - sako J. Lazauskienė. - Kaip nurodo ir pats kompleksinių paslaugų šeimai pavadinimas, teikiant paslaugas, siekiama matyti ne tik asmenį ir konkrečią problemą, su kuria jis atėjo į Bendruomeninius šeimos namus, ieškodamas pagalbos, tačiau atsižvelgti į visumą - asmens aplinką, šeimą, artimuosius, kartais darbo pobūdį ar gyvenimo būdą. Nes dažniausiai problema nėra izoliuota ir atsiradusi „iš niekur” - vienokiu ar kitokiu būdu jis susijusi su kitomis asmens gyvenimo sritimis. Todėl tikslas yra įvertinus situaciją, pasiūlyti paslaugų kompleksą, kurį sudarytų 2 ar daugiau paslaugų”.
Vertinga tai, kad dažniausiai skirtingas paslaugas teikia skirtingi specialistai, savo srities profesionalai, taigi tokiu būdu žmogus gali problemą matyti ir mokytis spręsti platesnėje perspektyvoje bei dalintis savo išgyvenimais, patirtimi su kitais veiklų dalyviais, nesijausti vienišas ir išskirtinis su savo sunkumais.
„Veiklose pradėjus dalyvauti vienam šeimos nariui, dažnai per jį į projektą atkeliauja ir kiti šeimos nariai. Specialistai ypač akcentuoja, kad norint suteikti efektyvią pagalbą vaikui ar paaugliui, būtina, kad pagalbą gautų visa šeima - tėvai, kiti šeimoje augantys vaikai, nes pats vaikas savaime problemos nesukuria - ji yra visos šeimos, kaip visumos, dalis. Taip pat ir šeimos mediacija negali vykti dalyvaujant tik vienai konflikto pusei, siekiant taikaus susitarimo, būtinas visų susijusių žmonių dalyvavimas”, - sako J. Lazauskienė.
Anot veiklos ekspertės, kompleksinių paslaugų šeimai teikimas šalyje dar tik įsibėgėja: „Ne visi gyventojai apie tai žino. Dažniausiai žmonės nustemba, kad nors jie nepriklauso grupėms, kurios įvardinamos kaip galinčios patirti socialinę atskirtį, tam tikras rizikas, paslaugos jiems yra prieinamos ir nekainuoja - paslaugas finansuoja valstybė Europos Sąjungos lėšomis. Toks modelis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirinktas kaip prevencinis, siekiant išvengti gilesnių padarinių, kai sunkumai/problemos/krizės, su kuriomis šeimos susiduria, nesprendžiamos laiku arba bandomos spręsti savarankiškai, jei specialistų pagalba sunkiai pasiekiama ar neįperkama”.
Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, kurio tikslas - užtikrinti kompleksinių paslaugų šeimai teikimą ir plėtrą tikslinės grupės asmenims visose Lietuvos savivaldybėse, finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.
