Skurdo šešėlyje – milijardų perskirstymo neteisybė: jaunieji ūkininkai reikalauja pokyčių

2025 m. balandžio 25 d., Vilnius

Skurdas ir nelygybė Lietuvoje – augančios žemės ūkio paramos koncentracijos pasekmė: Jaunieji ūkininkai ragina permąstyti ES paramos paskirstymą

Lietuva išlieka viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos šalių pagal skurdo rizikos ir pajamų nelygybės rodiklius. Deja, esama žemės ūkio paramos paskirstymo tvarka tik gilina šią problemą. Apie tai praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Europos Komisijos nariu Christophe'u Hansenu, atsakingu už žemės ūkį, kalbėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Skurdo rodikliai kelia nerimą

• 2023 m. net 20,6 % Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos – tai sudaro apie 589 tūkst. žmonių.
• Pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES: turtingiausių 20 % gyventojų pajamos daugiau nei 6 kartus viršija neturtingiausių 20 % pajamas.
• Regioninė atskirtis – ypač ryški: Vilniaus apskrityje BVP vienam gyventojui viršija ES vidurkį, tuo tarpu daugelyje kitų regionų jis nesiekia net 50 % ES vidurkio.

Paramos koncentracija – išbalansuota sistema

Susitikimo metu vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipė dėmesį į tai, kad:

• Vos 5 % paramos gavėjų Lietuvoje gauna daugiau nei 50 % visų investicinių žemės ūkio paramos lėšų.
• Didžiausi gavėjai stiprina savo lobistinę įtaką, samdo profesionalius atstovus, turi ryšius ministerijose ir politinėse partijose.
• Tuo tarpu smulkieji ir jaunieji ūkininkai lieka paraštėse, dažnai net neturėdami galimybės pasinaudoti esamomis priemonėmis.

Regionų nykimas ir emigracija – tikra grėsmė

• Kaimo vietovėse skurdas dar labiau išreikštas – apie 40 % gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o nedarbo lygis siekia 17 %, gerokai viršydamas šalies vidurkį.
• Jaunimas palieka regionus – dėl ribotų galimybių, nepakankamo dėmesio vietos iniciatyvoms bei neįtraukaus sprendimų priėmimo.
• Tai jau ne tik socialinis, bet ir demografinis bei nacionalinio saugumo klausimas.

Savivaldos silpninimas – smūgis ūkininkų bendruomenei

Vicepirmininkas taip pat akcentavo, kad:

• Kai kurios įtakingos grupės siekia susilpninti demokratiniais principais veikiančias organizacijas, tokias kaip LR Žemės ūkio rūmai, net inicijuodamos jų veiklos teisinio pagrindo – įstatymo – panaikinimą.
• Smulkieji ir šeimos ūkiai tokių resursų neturi, todėl be stiprios savivaldos jų balsas sprendimų priėmime vis labiau prarandamas.

Lietuvos jaunieji ūkininkai ragina keisti prioritetus

Remdamiesi senųjų ES valstybių praktika, kur savivaldai išskirtinis rėmimas ir dėmesys, raginame:

• Peržiūrėti ES ir nacionalinės paramos paskirstymo principus, užtikrinant teisingesnę sklaidą – taikant maksimalias paramos sumas vienam pareiškėjui ir su pareiškėju susietiems juridiniams asmenims.
• Stiprinti ūkininkų savivaldos organizacijas, suteikiant joms tinkamus finansinius ir institucinės stiprybės įrankius atstovauti smulkiesiems, jauniesiems ir šeimos ūkiams.
• Investuoti į regioninę plėtrą per vietos veiklos grupes, stiprinant kaimo infrastruktūrą, švietimą, konsultacijas, bendruomeninius sprendimus ir paslaugas vietoje.

Tik subalansuota, socialiai teisinga ir įtrauki žemės ūkio politika gali užtikrinti:

• Lietuviškų kaimų gyvybingumą,
• Socialinį stabilumą,
• Jaunosios kartos pasilikimą ir grįžimą į regionus,
• Tvarų žemės ūkio augimą ir teisingesnę ateitį.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga

Pirmininkė

Rūta Jurgaitė