Slaugos ligoninės: eilės visada buvo ir bus

„Jeigu namuose slaugomam žmogui tenka palaukti nuo dviejų savaičių iki mėnesio, tai, aš, manau, kad čia yra normalu. Niekada nebus taip, kad eilių visai nebūtų“, – sako Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Karolis Valantinas. Eilių stabilumą padėjo užtikrinti 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų terminas, taip pat kasmet augantis socialinės paslaugas namuose gaunančių asmenų skaičius. 

Eilių priežastys įvairios

Palaikomajam gydymui ir slaugai kasmet skiriama vis daugiau PSDF lėšų. Šiemet iš fondo numatyta skirti 261,6 mln. eurų, t. y. 11,9 proc. daugiau nei pernai. Tačiau pastebima, kad gauti joje vietą gali būti sunku dėl didelio poreikio ir ilgų eilių.

„Eilės į slaugos įstaigas, bent jau pas mus ir visame Kaune, yra visada. Šiai dienai turime apie 80 asmenų, laukiančių eilėje į skirtingas paslaugas. Ilgiausiai laukia demencija sergantys pacientai, kadangi jiems turime tik 12 lovų“, – sako K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Ieva Bradulskienė. 

I.Bradulskienė teigia, kad pagrindinės priežastys, kodėl į slaugos ligonines susidaro eilės, yra įvairios. „Tai vieniši pacientai, kartu gyvenantys garbingo amžiaus asmenys, vaikai gyvena toli ir negali arba nenori rūpintis, ūmūs susirgimai, kuriems gydyti reikalingas laikas bei profesionali pagalba, neužtenka ambulatorinių slaugos paslaugų namuose“, – vardija ji.

„Eilės visada buvo ir bus. Klausimas tik, ką vadiname ilga eile. Sakyčiau, kad didelė eilė yra tuomet, kai žmogui tenka laukti 3-4 mėnesius. Jeigu namuose slaugomam žmogui tenka palaukti nuo dviejų savaičių iki mėnesio, manau, kad tai yra normalu. Niekada nebus taip, kad eilių visai nebūtų. Jeigu ligoninės neužpildytos, vadinasi, stovi nenaudojamos lovos“, – situaciją pakomentavo Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Karolis Valantinas.

Šiuo metu vietos į Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę laukia per 30 pacientų iš namų, dar daugiau nei 15 – iš ligoninės.

Iš viso yra dvi pacientų eilės. Vienoje eilėje yra pacientai, slaugomi namuose. Jiems siuntimą į slaugos ligoninę išrašo šeimos gydytojas. Antroje eilėje yra pacientai iš stacionaro. Jie yra patyrę kokią nors traumą, pavyzdžiui, kaulų lūžius, insultą ar infarktą. Po 2-3 savaičių stacionare jie siunčiami tęsti gydymą namuose. Deja, ne visi pacientai fiziškai gali grįžti namo.

„Kaip minėjau, eilės pas mus Panevėžyje tikrai yra. Teoriškai ligoninės yra perpildytos, todėl turėtume plėstis. Tačiau tai – slidus reikalas. Tarkime, ligoninėje yra 185 lovos. Jeigu padidintume lovų skaičių iki 285, eilės teoriškai turėtų nebelikti, bet ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu lova yra nenaudojama, tai yra nerentabilu“, – pažymi K.Valantinas.

Dvi eilės

Nors teigiama, kad Slaugos ir paliatyviosios pagalbos sektoriuje trūksta darbuotojų, K.Valantinas teigia, kad Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje darbuotojų kol kas užtenka.

„Pagal mūsų turimų lovų skaičių darbuotojų mums dabar užtenka. Mes esame slaugos ligoninė. Jei neklystu, Lietuvoje yra 8 tokios ligoninės. Didžioji dalis jų veikia kaip atskiri skyriai, ypač rajoninėse ligoninėse. Skyriams nustatyti normatyvai, kiek vienas slaugytojas ir gydytojas gali aptarnauti pacientų dienos ir nakties metu. Mes šiuos normatyvus pasiekiame ir mums personalo užtenka. Tačiau problema, žvelgiant į perspektyvą, yra slaugytojų amžius. Dauguma jų yra vyresnio amžiaus ir gali bet kada išeiti į pensiją. Šioje vietoje yra rizika“, – pastebi ligoninės direktorius. 

„Kita vertus, jeigu po vienos ar dviejų savaičių mums reikėtų pastatyti 50 papildomų lovų, tai, be abejo, būtų iššūkis slaugos personalui“, – pridūrė K.Valantinas.

Kauno miesto savivaldybė rado būdą spręsti lovų trūkumą – jau šį rudenį pradės dirbti dar vienas renovuotas ligoninės skyrius Kulautuvoje, kuriame paruoštos 133 bendrosios slaugos lovos ir 36 globos lovos.

„Svarbu yra, iš kur pacientas važiuoja. Pacientai, kurie perkeliami iš ligoninės, patenka šiek tiek greičiau nei iš namų. Taip atlaisvinamos vietos stacionaruose. Tačiau jei vietų nenusimato, o reikia labai greitai, yra pasirinkimas vykti toliau nuo Kauno peržiūrėjus laisvas lovas slaugos ligoninėse per Išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemą“, – pridūrė direktorė.

Daugiausiai nusiskundimų iš artimųjų

Slaugos įstaigose trūkstant vietų, artimiesiems dažnai tenka rinktis tuos senjorų globos namus, kuriuose eilės yra trumpiausios. Sklando kalbos, kad tokiose slaugos įstaigose gyvenimo kokybė ir paslaugų kokybė yra prastesnė. Kai kuriose slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose gyventojai nenori palikti artimųjų dėl įvairių priežasčių: personalo, aštresnio žodžio, prasto maitinimo ar pačios sveikatos priežiūros.

„Pats geriausias atsiliepimas yra iš pačių pacientų ir pacientų artimųjų. 90 procentų mūsų pacientų yra senjorai, garbingo amžiaus žmonės, – teigia K.Valantinas. – Artimieji, kai nebegali patys pasirūpinti močiute, tėvu ar mama savo namuose, pradeda domėtis slaugos ligoninėmis. Daugiausiai nusiskundimų girdime būtent iš artimųjų. Kartais tenka girdėti, kad kai kuriuose slaugos skyriuose jie nenori dėl įvairių priežasčių palikti artimųjų.

„Nemėgstu girtis, bet mes kone kiekvieną savaitę sulaukiame gražių atsiliepimų. Žmonės rašo ne tik elektroninius laiškus, bet ir nupiešia atvirukus kaip senais laikais. Jie mums siunčia padėkas, todėl mes ir turime tokią eilę. Nenoriu įvardyti, bet būna žmonės skambina iš kitų Panevėžio apskrities įstaigų ir sako, nesvarbu, kad rajone X yra laisvų vietų čia ir dabar, mes norime pas jus. Tai man, kaip vadovui, glosto širdį“, – kalbėjo K.Valantinas.

Komentaras

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Senyvo amžiaus asmenims, kuriems reikalinga pagalba, visose šalies savivaldybėse yra teikiamos socialinės paslaugos – tiek asmens namuose, tiek įstaigose, kai šių paslaugų nepakanka – trumpalaikė socialinė globa ar ilgalaikė socialinė globa socialinės globos įstaigoje. Taip pat gali būti teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto organizavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba ar kitos pagal poreikį socialinės paslaugos.

Ministerija nuolat analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje, kasmet renka informaciją apie skirtingoms asmenų grupėms suteiktas socialines paslaugas. Informacija apie socialinių paslaugų išvystymo savivaldybėse vertinimą yra skelbiama Ministerijos puslapyje. Taip pat kelis kartus per metus yra renkama informacija ir apie asmenis, laukiančius socialinių paslaugų.

Socialinių paslaugų priežiūros departamento duomenimis, suaugusiųjų su negalia ir senyvo amžiaus socialinių paslaugų gavėjų šiuo metu yra apie 15 tūkst. asmenų, gyvenančių 309 socialinės globos įstaigose.

Autorė: Urtė Jarockė