Slow Food judėjimas plečiasi: Lietuvoje patvirtintos dvi naujos bendruomenės

2024 m. lapkričio 29 d. – Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame pasaulyje žinomas judėjimas, skatinantis tvarumą, vietos maisto tradicijų išsaugojimą ir atsakingą vartojimą, įgauna naują kvėpavimą ir Lietuvoje.

Pastaraisiais metais keletas Lietuvos bendruomenių bandė įgyvendinti Slow Food idėjas, tačiau šios iniciatyvos nepasiekė tvaraus ilgalaikio rezultato. Tikėtina, jog 2024-ieji taps lūžio metais. Slow Food pradėjo bendradarbiauti su Lėtojo turizmo asociacija Lietuvoje ir tokiu būdu suteikė naują impulsą šio judėjimo plėtrai.

„Esame įsitikinę, kad Slow Food idėjos – nuo smulkiųjų ekologinių ūkininkų ir sezoninio, vietinio maisto gamintojų palaikymo iki kulinarinio paveldo išsaugojimo ir populiarinimo – yra itin aktualios sąmoningiems Lietuvos vartotojams. Džiaugiamės, jog Lėtojo turizmo asociacija gali kurti ne tik alternatyvas masiniam turizmui, bet ir pasiūlyti naują požiūrį į maisto augintojus, gamintojus ir tradicijų puoselėtojus,“ – teigė Henrieta Miliauskienė, Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė.

Rugsėjo mėnesį Henrieta Miliauskienė ir Daiva Tankūnaitė, atstovaujančios Lėtojo turizmo asociaciją, italų kvietimu lankėsi tarptautiniame Terra Madre Salone del Gusto renginyje. Šis Slow Food organizuojamas renginys yra vienas svarbiausių pasaulinių mugių ir forumų, skirtų maisto tvarumui ir vietos tradicijų puoselėjimui. Dalyvavimas Terra Madre suteikė galimybę užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius ir parsivežti vertingų įžvalgų, padedančių stiprinti bendradarbiavimą Lietuvoje.

Maisto kultūros skoniai Lietuvoje

Viena iš naujai susikūrusių bendruomenių - Food Culture Flavours in Lithuania (Maisto kultūros skoniai Lietuvoje) - apjungia dalį Lėtojo turizmo asociacijos narių, išsibarsčiusių po visą šalį, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su maistu ir jo kultūra. Ši bendruomenė, atvira pavieniams smulkiesiems verslams, siekia puoselėti Slow Food idėjas ir kurti platformą, kurioje susitinka įvairiapusė patirtis ir unikalios žinios: nuo maistą auginančių, jį ruošiančių iki apie maistą rašančių ir viešinančių aktyvistų – straipsnių autorių, knygų rašytojų ar radijo laidų kūrėjų.

Pirmosios bendruomenės branduolį sudaro:
Henrieta Miliauskienė, naujų Slow Food bendruomenių steigimo iniciatorė ir Slow Food Farm programos atstovė Lietuvoje;
Daiva Tankūnaitė, kokybės ir gero skonio ekspertė;
Rūta Lukenskienė, biochemikė, kuri dalinasi žiniomis apie sezoninį maistą, daržovių rauginimą ir gėrimų fermentavimą;
Lina Krasnovaitė-Siparienė ir Rūta Krasnovaitė, kurios gvildena XIX a. dvarų maisto kultūros paslaptis;
Aušra Česnulevičienė, M.K. Čiurlionio šeimos kulinarinio paveldo gaivintoja;
Rasa Nabažaitė, pirmoji ir vienintelė medaus someljė Baltijos šalyse, pristatanti subtilų medaus skonių pasaulį ir novatoriškus jo derinius;
Viktorija Gorbatenko, gaivinanti bekofeinių lietuviškų kavų kultūrą;
Roberta ir Laimonas Verbickai, populiarinantys lietuviškų sūrių tradicijas ir šiuolaikinės sezoninės virtuvės idėjas;
Aušra Fokienė ir Hugues Dasse, fermentinių ir rūgštinių sūrių ekspertai;
Simas Šatkauskas, skatinantis atrasti lėtai gaminamo maisto privalumus;
Irma Žvinakienė, pristatanti mažai priežiūros reikalaujančio daržo idėją ir senelių virtuvės aktualumą šiuolaikiniame gyvenime;
Monika Šimonėlė, tikra Slow Life idėjų propaguotoja, pristatanti sezonines avių pieno ūkio naujienas.
Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis, radijo laidos „Lėto maisto kultūra“ kūrėjai, siekiantys atrasti ir atskleisti Slow Food apraiškas Lietuvoje.

Gero maisto patirtys Kazlų Rūdoje

Antrąją bendruomenę - Good Food Experience in Kazlų Rūda (Gero maisto patirtys Kazlų Rūdoje) - suformavo penkios šeimos, užsiimančios maisto auginimu ir gamyba, kurios visą šiltąjį sezoną organizavo teminius renginius apie maistą ir jo kultūrą. Šių renginių metu Kardokų kaime stovintis kupolas tapo erdve, kur susitiko gero maisto mylėtojai iš visos Lietuvos. Naujosios bendruomenės atsiradimas yra reikšmingas žingsnis Kazlų Rūdos savivaldybei, siekiančiai tapti pirmuoju Citta Slow miestu Lietuvoje – miestu, puoselėjančiu lėtą gyvenimo tempą, tvarumą ir bendruomeniškumą.

Kazlų Rūdos bendruomenės branduolį sudaro:
Ingrida Bernotė, puoselėjanti vegetarišką virtuvę ir siūlanti netikėtus šilauogių panaudojimo sprendimus;
Eglė Jurkšienė, prižiūrinti netradicinį ūkį, kurio pagrindinė žvaigždė – karvė Laumė ir jos pieno produktai;
Viktorija Dūdonienė, auginanti daržoves ir siekianti vartotojams jas pristatyti kiek įmanoma šviežesnes;
Jolanta Vizbaras, kepanti autentišką raugo duoną su asmeniniais linkėjimais ir siūlanti kūrybines improvizacijas;
Domininka Živelienė, kurianti fotopasakojimus ir per personažą Nosių, skatinanti diskusijas apie kasdieninius iššūkius, tarp kurių – ir maisto kultūra.

Unikali galimybė Lietuvai

„Slow Food judėjimas netrukus pažymės savo veiklos 40-metį, - sako Daiva Tankūnaitė. - Tuo tarpu Lietuvoje tik dabar pasauliniu mastu gvildenamos aktualijos randa atgarsį. Tai rodo, jog mūsų visuomenė iš tiesų tampa sąmoningesnė. Jai aktuali ne tik maisto pasiūla, bet ir jo kokybė – kaip maistas buvo užaugintas, kaip jis buvo paruoštas ir kiek jis atspindi mūsų krašto tapatybę. Žmonės, kurie nori apie tai skleisti žinias pradeda burtis į aktyvias bendruomenes“.

Naujosios Slow Food bendruomenės – tai unikali galimybė Lietuvai tapti aktyvia pasaulinio Slow Food tinklo dalimi, puoselėti vietos tradicijas ir įkvėpti kitus kurti tvarų ryšį su maistu, burtis į aktyvias bendruomenes, kurioms rūpi geras, švarus ir teisingas maistas.

Apie Slow Food:
Slow Food – tai tarptautinis judėjimas, gimęs Italijoje 1986 metais. Carlo Petrini inicijavo šį judėjimą reaguodamas į spartų greitojo maisto (angl. fast food) populiarėjimą, kuris kėlė grėsmę tradicinei vietos maisto kultūrai, gastronomijos paveldui ir ekologiškai atsakingai maisto gamybai. Slow Food siekia ugdyti sąmoningą požiūrį į maistą, skatinti vietinių ir sezoninių produktų vartojimą bei puoselėti gamtai draugišką ūkininkavimą. Šiandien Slow Food vienija milijonus narių daugiau nei 160 šalių.

Slow Food vertybės - geras, švarus ir teisingas maistas visiems:
Geras maistas (angl. Good): maistas turi būti skanus, pagamintas iš kokybiškų, šviežių ingredientų, puoselėjant gastronomines tradicijas.
Švarus maistas (angl. Clean): maistas turi būti auginamas ir gaminamas aplinką tausojančiais metodais, vengiant chemikalų, GMO ir perteklinio resursų naudojimo.
Teisingas maistas(angl. Fair): ūkininkai ir gamintojai turi būti sąžiningai apmokami už savo darbą, o maistas turi būti prieinamas visiems, nepaisant jų socialinio statuso.