Smulkus ir vidutinis verslas ieško išeičių – kelią rodo „fintech”

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sukuria didžiąją dalį darbo vietų ir užtikrina socialinį stabilumą. Tačiau naujausias Europos Sąjungoje atliktas tyrimas parodė, kad SVV įmonėms kyla daug vargo, norint gauti finansavimą. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje atmetama daugiausia SVV finansavimo prašymų lyginant su kitomis ES šalimis. Tai skatina verslą ieškoti alternatyvų.

Su kitomis šalimis konkuruojant dėl tarptautinių investicijų, šie duomenys yra tarsi signalas mūsų valstybei gerinti SVV finansavimo sistemą. Mat investuotojams taip pat rūpi, kaip greitai ir sėkmingai aplink stambius projektus susikurs vietinė privačių paslaugų sistema. Kita vertus, tai – ir paraginimas pačioms įmonėms labiau domėtis finansavimo galimybėmis ir alternatyviais šaltiniais, kuriuos atveria šiuolaikinės technologijos ir Lietuvoje nuosekliai augantis „fintech” sektorius.

Verslai atranda specializuotų bankų ir sutelktinio finansavimo paslaugas

„Svarbi „fintech“ sektoriaus dalis yra specializuoti bankai ir sutelktinio finansavimo tiekėjai. Ne vienerius metus Lietuvoje buvo ieškoma sprendimų, kaip bankų sektoriuje padidinti konkurenciją, kuri virstų geresniais SVV finansavimo rodikliais. Vienas tokių sprendimų buvo žemesnė (siekianti 1 mln. eurų) kapitalo reikalavimų kartelė naujiems rinkos dalyviams – specializuotiems bankams. Tokie bankai turi teisę priimti indėlius, skolinti lėšų, teikti lėšų pervedimo ir kitas įprastas bankines paslaugas. Taigi, specializuoti bankai – tarsi SVV įmonės finansų sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje jų yra 7, „SME Bank“, „EMBank”, „Mano bankas“ ir kt. 

2024 metų trečiąjį ketvirtį septynių Lietuvoje veikiančių specializuotų bankų paskolų portfelis pasiekė 558 mln. eurų, o bendras turtas sudarė apie 1,16 mlrd. eurų. Palyginti, 2023 metų trečiąjį ketvirtį specializuotų bankų paskolų portfelis sudarė 377 mln. eurų, o bendras turtas – 715 mln. eurų. Kitaip tariant, paskolų portfelis išaugo kone pusantro karto, o bendrasis turtas – dar daugiau, apie 62 procentus. Akivaizdu, kad šis SVV finansavimo šaltinis gausėja ir stiprina pozicijas kaip alternatyva komercinių bankų ir kredito unijų paslaugoms“, – teigia „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė.

Ekspertė priduria, kad kitas „fintech“ sektoriaus atveriamas kelias prie kapitalo – sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), leidžiantis įmonėms ir investuotojams greičiau ir paprasčiau pasiekti vienas kitą, kartu užtikrinant atitinkamą investuotojų apsaugą. Tarp sutelktinio finansavimo platformų Lietuvoje išsiskiria „NeoFinance“, „SAVY“ ir „FinBee“.

Skaičiuojama, kad 2022 metais bendrai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai finansavo apie 161 mln. eurų vertės projektų, 2023 metais – per 230 mln. eurų. Vertinant atskirų paslaugų tiekėjų duomenis, 2024 metais rinka išlaikė augimo pagreitį, finansavimas suteiktas keliems tūkstančiams SVV projektų. Šis finansavimo būdas daugiausia naudojamas nekilnojamojo turto ir verslo projektams plėtoti, verslo paskoloms ir apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti bei turimoms paskoloms refinansuoti.

Ką laimi technologijų aistruoliai?

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, inovatyvūs finansinių paslaugų tiekėjai pirmiausia sulaukia technologijomis besidominčių žmonių dėmesio. Smalsuolių, kurie pirmieji nori pačiupinėti naują „iPhone“ modelį, kurie nekantrauja atsisiųsti programinės įrangos atnaujinimus, kuriems technologijų pažangos lūkesčiai yra esminė gyvenimo ašis. Kai šie žmonės stovi prie įmonės vairo, inovacijų dvasia veikia visą organizacijos kultūrą. Būtent pažangos priešakyje žengiantys verslininkai savo įmones ir darbuotojus motyvuoja šiandien būti vienu procentu geresniems negu vakar, visų pirma, išnaudojant technologijų pažangą.

Technologinis ir skaitmeninis raštingumas verslams nuolat suteikia progas susirinkti geriausius pasiūlymus ir atrasti naujų būdų mažinti veiklos kaštus. Arba – gauti finansavimą, skirtą apyvartinėms lėšoms padidinti ar naujam projektui įgyvendinti.

„Šiuo metu tiek specializuotiems bankams, tiek sutelktinio finansavimo platformoms didinti žinomumą ir siūlyti išbandyti savo paslaugas yra ne mažiau aktualu negu ir toliau vystyti savo produktus ir didinti klientams suteikiamą vertę. „Fintech“ sektoriaus nariai SVV gali pasiūlyti paprastesnę prieigą prie finansavimo, pavyzdžiui, paskolas, pagrįstas realiu laiku gaunamais finansiniais duomenimis, operatyvų rizikos vertinimą, greitesnes procedūras. Be to, skaitmeninės platformos atveria galimybę sklandžiai dalytis duomenimis su šiuolaikinėmis apskaitos sistemomis – SVV finansininkams ir buhalteriams tai palengvina darbą“, – sako G. Ranonytė.

Mažieji moko didžiuosius ir keičia rinką

Specializuoti bankai gali veikti be fizinių filialų, nes jų variklis – skaitmeninės platformos su patogiai pasiekiamomis ir į vartotoją orientuotomis interneto svetainėmis ir mobiliosiomis programėlėmis. Platformos pasižymi lankstumu ir galimybėmis sklandžiai integruoti naujus funkcionalumus bei SVV svarbius finansų stebėjimo ir valdymo įrankius.

Plėsdami paslaugų asortimentą ir gerindami prieinamumą specializuoti bankai vis labiau įtvirtina „metančiųjų iššūkį“ (angl. „challenger banks“) apibūdinimą – konkuruoja su tradiciniais komerciniais bankais. Pirmiausia, siūlydami mažesnę skolos aptarnavimo kainą, mažesnius mokesčius ir palankesnes finansavimo sąlygas SVV. Kartais – tiesiog finansavimą, kai komercinių bankų kartelė yra iškelta per aukštai. Jeigu kartelė būtų žemesnė, galbūt Lietuva nebūtų šalis, kurioje atmetama daugiausia SVV finansavimo paraiškų. Tačiau tai – konkurencijos ateityje klausimas. Dabar senieji rinkos žaidėjai neretai bando perimti inovatyvius naujokų sprendimus ir mokosi iš kur kas mažesnių konkurentų: nuo skaitmeninės piniginės ir patogesnių pervedimų iki valiutų keitimo ir t. t. 

Pasak „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovės, šiandien tiek vartotojai, tiek SVV finansų vadovai nori kuo trumpiau sėdėti priešais bankininkus, pildyti gausią dokumentaciją, spręsti biurokratinius klausimus. Sėkmingų „fintech“ įmonių istorijos rodo, kad šią naštą galima efektyviai sumažinti, visų pirma, aiškiai orientuojantis į individualią kliento situaciją ir poreikius. Todėl nestebina, kad į specializuotus bankus vedančiais raktažodžiais tampa kasdieniame „fintech“ žodyne įsitvirtinę angliški „digital-first“, „mobile-only“ ar „AI-driven“ ir panašūs terminai, apibrėžiantys tiek produktų savybes, tiek naujoviškus verslo modelius.

„Daugeliui SVV yra aišku, kad bankininkystėje toliau vyksta spartūs pokyčiai, prilygstantys e. komercijos plėtrai. Tačiau nemaža dalis įmonių vis dar yra šių permainų stebėtojos, o ne dalyvės. Smulkieji verslininkai stokoja pasitikėjimo ir per anksti nuleidžia rankas: Lietuvos banko tyrimas parodė, kad SVV įmonės dėl finansavimo dažniausiai kreipiasi tik į vieną ar dvi finansų įstaigas. Pirmaisiais bandymais negavęs finansavimo verslas deda tašką – kitų finansuotojų paprastai neieško. Nors alternatyvus pasiūlymas gali būti pasiekiamas tiesiog telefono ekrane“, – tvirtina G. Ranonytė.