Smurtas artimoje aplinkoje: nuo „aistros“ iki apsaugos – 20 metų pokyčių kelias

Vaizdo turinio platformoje „Netflix“ 2025 metais pradėtas rodyti serialas „Nuo roko žvaigždės iki žudiko" ne tik leido sugrįžti į 2003-iųjų Vilnių, bet ir iškėlė į paviršių vieną vis dar aktualią temą – smurto tarp emociškai artimų žmonių. Seriale pasakojama istorija apie garsią Prancūzijos aktorę Marie Trintignant, kuri į filmavimą Vilniuje atvyko su savo gyvenimo draugu Bertrand Cantat. Šis konflikto metu mirtinai sužalojo aktorę, ji neilgai trukus Prancūzijoje nuo sužalojimų mirė. Seriale gvildenami įvairūs šios tragedijos aspektai, tačiau vienas iš jų yra tas, kad Lietuvos teisėsaugos institucijoms nustačius, jog žmogžudystė buvo įvykdyta „iš aistros“, atsakomybė žudikui teko švelnesnė. Toks požiūris gerokai prasilenkia su šių dienų požiūriu į smurtautojus artimoje aplinkoje, todėl akivaizdu, kad daugiau nei per dvidešimt metų įvyko ne tik šių nusikaltimų teisinio, bet ir vertybinio traktavimo pokyčių. Taigi smurtas artimoje aplinkoje ar smurtas iš aistros – kas tai ir kodėl šie nusikaltimai pavojingesni?

Smurtas artimoje aplinkoje – tai ne tik smurtas

Teisine prasme smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip artimoje aplinkoje ar, kitaip tariant, namų aplinkoje artimajam daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio nukentėjusysis patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė. Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka. Dar daugiau, smurtas artimoje aplinkoje yra ypač latentiškos nusikalstamos veikos tiek dėl visuomenės požiūrio, nes vis dar gajus įsitikinimas, kad kištis į šeimos problemas nederėtų, tiek ir dėl aukos patiriamų jausmų – gėdos, nenoro pripažinti, kad šeimoje yra problemų, kaltės, baimės, nerimo dėl ateities ir pan.

Psichologinio smurto, kuris apima ir ekonominį smurtą, latentiškumą lemia ne tik nurodytos problemos, bet ir tai, kad psichologinį smurtą neretai sunku atpažinti, todėl ir apsisaugoti nuo jo tampa dar sunkiau, o jo daroma žala neretai yra dar didesnė, nei fizinio smurto, kurį tiek atpažinti, tiek ir užkardyti lengviau.

Šiandien daugiau ar mažiau visos šalys sutaria, kad artimųjų smurtas yra didelė ir dažnai užslėpta socialinė problema, kuri gali tapti nuolatinių psichologinių ir fizinių traumų su sunkiomis pasekmėmis priežastis.

Smurtas artimoje aplinkoje: 2003 metais ir šiandien

Nuo tos dienos, kai Lietuva išgarsėjo Prancūzijos aktorės tragiškos meilės istorijos kontekste, praėjo daugiau nei dvidešimt metų, per kuriuos drastiškai pasikeitė ne tik smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas, Lietuvos įsipareigojimai tarptautinei bendruomenei, teisėsaugos institucijų praktika, bet ir visuomenės požiūris į šią problemą.

Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. Šio įstatymo priėmimas pradėjo kokybiškai naują etapą Lietuvoje, kai buvo imta sutarti, kad smurtas artimoje aplinkoje paliečia ne tik konkrečią šeimą, bet ir visą visuomenę, kurios interesas turėtų apimti siekį, kad vaikai šeimose augų sveikoje, normalioje aplinkoje ir kad vaikai, sukūrę savas šeimas, nekartotų išmoktų netinkamų konfliktų sprendimo būdų.

Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus. Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas – nuo lengviausio iki sunkiausio – laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje. Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas ir tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam žmogaus užpuolimui. Ekonominis smurtas atskirai nėra numatytas kaip nusikalstama veika, tačiau, esant pakankamam intensyvumui, jis gali būti laikomas asmens terorizavimu, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Per šiuos dvidešimt metų kokybiškai keitėsi ir valstybės požiūris į šeimą apskritai, o tai yra svarbu suprantant, ką valstybė laiko artima aplinka – ar vien tik šeimą santuokos instituto prasme, ar ir kitus artimuosius. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 3 d. nuostatose. Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 str., rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, jos 38 str. 1 d. nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“

2020 m. priimtus Baudžiamojo proceso kodekso 38 str. pakeitimus, kuriais buvo išplėstas šeimos nariams priskirtinų asmenų ratas, neabejotinai lėmė čia paminėta Konstitucinio Teismo praktika, prioritetą teikianti asmenų tarpusavio santykių turiniui, o ne santykių išraiškos formai, t. y. kad tie santykiai atitiktų glaudų tarpusavio ryšį, užtikrinantį svarbiausių fiziologinių ir psichologinių poreikių tenkinimą.

Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai – poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai. Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas įtvirtintas Lietuvos įstatymų leidėjui įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvą, kurioje reglamentuotos pagrindinės asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, pažeidžiamų liudytojų teisės, paramos ir apsaugos standartai. Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų (tarp jų ir nuo smurto artimoje aplinkoje) teises, labiau apsaugoti nuo pakartotinės viktimizacijos, buvo priimtas BPK 36-2 str., apibrėžiantis specialiuosius apsaugos poreikius. Atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje aukų psichologinę būseną, paties smurto keliamas pasekmes, specialiųjų apsaugos poreikių vertinimas turi būti atliekamas visais atvejais.

Siekdamas efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Ši priemonė leidžia greitai ir laiku reaguoti į galimą pavojų, tačiau taip pat ir neįpareigoja pradėti baudžiamojo proceso išimtinai visais atvejais, kai tik gaunamas pranešimas apie galimą smurto atvejį.

Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Konvencija buvo papildyta fakultatyviu protokolu, kuriuo pripažįstama Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto, stebinčio, kaip laikomasi minėtos Konvencijos nuostatų, kompetencija gauti asmenų ar grupių skundus. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Kalbant apie regioninį lygmenį, Lietuva yra Europos Tarybos narė ir šios tarptautinės organizacijos priimtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) dalyvė. Atitinkamai Lietuvai aktuali ne tik Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bet ir kitų minėtų dokumentų įgyvendinimą prižiūrinčių institucijų, ekspertų rekomendacijos, išvados ar sprendimai.

Vien tik teisinis reguliavimas problemos neišsprendžia

Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes. Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje. Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Europoje smurto paplitimas per visą gyvenimą tarp 15–49 metų susituokusių asmenų ir (arba) partnerių siekia nuo 16 iki 23 proc. Deja, bet Šiaurės Europos regione, kuriam priskiriama ir Lietuva, šio smurto paplitimas yra didžiausias Europoje – 23 proc., Lietuvoje jis siekia 22 proc.* 

Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų – visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks – žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt. Švietimas turėtų apimti plačiau, smurtas artimoje aplinkoje nėra vien tik smurtas prieš moteris (nors ir labiausiai paplitęs), bet lygiai taip pat smurtas prieš vaikus, vyrus.

Publikaciją parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotoji partnerė, advokatė dr. Dovilė Murauskienė.

*PSO, Matuojant pandemijos šešėlį: smurtas prieš moteris COVID-19 pandemijos metu (2021), p. 23, https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/violence-against-women