"Snoro" savininkas Vladimiras Antonovas : "AB banko SNORAS užgrobimas ir nacionalizavimas, privedęs prie banko bankroto –prezidentės Dalios Grybauskaitės suplanuotas sąmokslas"

Vladimiras Antonovas

            AB banko SNORAS užgrobimas ir nacionalizavimas, privedęs prie paskesnio banko bankroto, buvo kruopščiai  prezidentės Dalios Grybauskaitės suplanuotas sąmokslas, kurį ji įvykdė tuomečio premjero ir konservatorių partijos lyderio Andriaus Kubiliaus, jo vyriausybės finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir Grybauskaitės statytinio, buvusio jos prezidentinės rinkiminės kompanijos štabo vadovo, Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko rankomis. Visa tai buvo įvykdyta, visų pirma, dėl mano, V.Antonovo, rusiškos kilmės ir banko sąsajų su Rusija, o tikslas buvo toks: užsmaugti SNORĄ, kurį D.Grybauskaitė buvo įvardijusi kaip nelietuvišką banką, nes pagrindinis akcininkas buvo Rusijos pilietis. Juk visi pamename ir tai, kad D.Grybauskaitė   viešai SNORĄ buvo įvardijusi net kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Antra, D.Grybauskaitė  banką SNORAS žlugdė dar ir todėl, kad jis 2009 metais įsigyjo 34 proc. “Lietuvos ryto“ grupės akcijų. D. Grybauskaitę kritikuojantys dienraščio straipsniai taip įsiutino šią politikę, kad ji nurodė sukurpti politinio susidorojimo su SNORU planą. Prezidentė žvelgė į banką SNORAS kaip į grėsmingą instituciją.  Valdžios veiksmai prieš banką ir „Lietuvos rytą“ buvo politiškai motyvuoti. Visi gerai atsimename, kad D.Grybauskaitė atvirai kritikavo finansines institucijas, kontroliuojančias žiniasklaidą.  

Šiandien, manau, visiems akivaizdu, kad AB bankas SNORAS tyčinis sužlugdymas buvo politinis ir korumpuotas veiksmas, o viso to organizatorė ir palaimintoja yra pati prezidentė D. Grybauskaitė. 

 Drąsiai galiu teigti, kad SNORAS – tai D.Grybauskaitės, o kartu ir A.Kubiliaus šimtmečio afera. Ketvirtus metus visiems žinoma šutvė vagia iš „numirusio“ SNORO banko, vagia šimtais milijonų, o pinigai niekaip nesibaigia. 

 Noriu visus patikinti, kad iki Lietuvos valdžios įžūlaus įsikišimo į privatų verslą, AB bankas SNORAS veikė be jokių sutrikimų, tą patvirtins bet kuris banko darbuotojas ar klientas, tą patį byloja ir turima oficiali banko SNORAS finansinė atskaitomybė, kuo galima lengvai įsitikinti.  

 Veikė iki tos lemtingos 2011-11-16 dienos popietės, kol į SNORĄ įžengė Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko siųsti vasalai su jo paskirtuoju laikinuoju administratoriumi Saimonu Frikliu priešakyje, kuris, beje, drąstiškai ir sustabdė banko SNORAS veiklą, nusikalstamai atjungdamas banko mokėjimo sistemą SWIFT, taip pasmerkdamas pasitikėjimo principu veikiančią kredito įstaigą bankrotui. O po to sekę veiksmai visiškai prasilenkia su sveika logika. 

 Nepateisinamas Grybauskaitės statytinio V.Vasiliausko organizuotas indėlininkų apiplėšimas, mokami milžiniški atlyginimai bankroto administratoriams, švaistomi šimtai milijonų įvairaus plauko konsultantams,  vagiamos kreditorių lėšos (atsiminkime, kad ir vienos iš konservatorių partijos vadovių, buvusios Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnaus G.Degučio pinigų atsiėmimą iš  banko nusikalstamu būdu) bei ir toliau tęsiamas pinigų plovimas aiškiai meta šešėlį ant  aukščiausių Lietuvos valstybės vadovų.

          Sužlugdytas, tiesiog sunaikintas, sėkmingas mūsų privačių akcininkų verslas, kuris buvo vystomas beveik 20 metų! AB banko SNORAS įmonių grupę sudarė net 3 savarankiški komerciniai bankai ir 35 antrinės įmonės! Šiandien, praėjus 4-riems metams po banko SNORAS užgrobimo ir tyčinio bankroto, pusvelčiui pardavinėjant banko ir jo grupės įmonių turtą, toliau apiplėšinėjami SNORO akcininkai, klientai ir visi banko kreditoriai! Sunaikinta per 2500 darbo vietų, o kiek dar sulaužyta ir sutrypta žmonių likimų?!

            Tiesiog klausiu: O kas įvertins, kiek sužlugtyta banko klientų: šalies įmonių ir gyventojų verslų, kiek sunaikinta jų darbo vietų? Mes, SNORO akcininkai, tai žinome, bet kas pasakys visuomenei,  kiek kainuoja ir užima laiko tai sukurti?!

            Tačiau juk ne viskas matuojama pinigais.  Bet vis dėlto, kyla klausimas, - kuo išmatuoti,  viso to pasėkoje sulaužytus ir sutryptus ne tik mūsų, bet ir daugelio kitų žmonių likimus?!

            Manau, jog D. Grybauskaitė neturi į tai atsakymo, -  juk griauti, tai ne kurti. O, kaip žinoma, komunistės, koloborantės, Burokevičiaus pakalikės galvoje turėtų būti  užprogramuoti tik šie veiksmai -  atimti, sunaikinti, sutrypti, kas ir buvo padaryta su SNORU!.. 

            Galų gale vertinant visa tai, tiesiog absurdiškai apmaudu, - dėl vieno žmogaus,  prezidentės D.Grybauskaitės, politinių ambicijų, padaryta nepamatuojama žala, atnešusi milžiniškus nuostolius, visiems banko SNORAS akcininkams, klientams, investuotajams bei Lietuvos valstybei. 

           Kad AB bankas SNORAS  buvo užgrobtas,  nacionalizuotas, o po to ir tyčia subankrotintas grupės niekadėjų,  šiandien  jau niekam nebekyla abejonių.  Dar kartą pakartosiu, ką nustatė Seimo laikinoji tyrimo komisija, vadovaujama tuomečio parlamentaro V.Mazuronio: AB bankas SNORAS, pagal Grybauskaitės statytinio, Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko kartu su Švedijos centrinio banko ir Švedijos finansų priežiūros tarnybos vadovų rekomenduotos konsultacinės įmonės „Oliwer Wyman“ specialistais parengtą planą, buvo brutuliai užgrobtas ir tyčia sužlugdytas. 

 O vėliau, dar pasikvietus ir tūlus užsienio konsultantus bei specialistus, visokius friklius bei kuperius, ir išgrobstytas. Ir dabar, kaip matau, SNORO turtas toliau grobstomas naujojo banko SNORAS bankroto administratoriaus G. Adomonio komandos.

            Šiandien tiek mums, AB banko Snoras akcininkams, tiek ir daugumai Lietuvos žmonių jau aišku ir tai, kad dėl D. Grybauskaitės, A. Kubiliaus, I. Šimonytės ir V. Vasiliausko neteisėtų veiksmų prieš SNORĄ, vien banko klientai ir indėlininkai prarado virš 2,5 milijardo litų savo piniginių lėšų. Prarado visi klientai: valstybinės įmonės, biudžetinės organizacijos, privačios įmonės, fiziniai asmenys, kurie turėjo savo sąskaitose piniginių lėšų daugiau, negu valstybės draudžiama suma, t.y. 100 tūkst. eurų.  O kur dar padaryta žala valstybei ir kokio dydžio?!  5-6 ar daugiau milijardų litų?! 

             Dabar gi, norėčiau apie visa tai pasakyti daugiau, remdamasis ir argumentuodamas  turimais dokumentais bei kita faktine medžiaga.

            Priminsiu, kad savo, neva, „kietą“ poziciją  AB banko Snoras atžvilgiu (ką vertinu ir kaip išankstinį tiesioginį spaudimą Lietuvos Respublikos Seimo nariams, kurie tą sekančią dieną po SNORO užgrobimo bei jo veiklos sustabdymo turėjo balsuoti už visą paketą įstatymų pataisų, taip reikalingų valdžios padarytiems neteisėtiems veiksmams atgaline data įteisinti, D.Grybauskaitei iš anksto pareiškus, kad tuos įstatymus ji pasirašys!) prezidentė D. Grybauskaitė išreiškė dar ankstyvą 2011-11-17 rytą, kai pasikvietė į prezidentūrą visus pagrindinius jos pačios organizuotos AB banko Snoras užgrobimo aferos dalyvius: tuometinį premjerą A. Kubilių, finansų ministrę I. Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką V. Vasiliauską. Taigi,  visus keturis  pagrindinius  šios „akcijos“ vykdytojus  galėjome matyti per televiziją ar žiniasklaidos nuotraukose spaudoje, - susirinkusius ir kartu susėdusius prie apvalaus stalo Lietuvos Prezidentūroje. Po susitikimo prezidentė pati atėjo pabendrauti su žiniasklaidos atstovais. Tai buvo išskirtinis atvejis po 2,5 metų D. Grybauskaitės prezidentinės kadencijos, kadangi prezidentė anksčiau niekada po susitikimų su pareigūnais  pati asmeniškai nedalyvaudavo   spaudos konferencijose su žiniasklaidos atstovais ir visada siųsdavo savo patarėjus ar atstovus. Reikia atkreipti dėmesį, kad šis viešas jos  pasisakymas  puikiai atskleidė visos istorijos esmę bei patvirtino pačios D. Grybauskaitės aktyvų vaidmenį joje: „Nacionalizaciją palaikau, Snoras nebuvo lietuviškas bankas. Jo pagrindinis akcininkas buvo Rusijos pilietis.“.  Nei vienas kitas susitikimo dalyvis, aiškiai, jausdami dėl savo padarytų neteisėtų veiksmų kaltę, į pokalbį su žiniasklaida neatėjo... Bijojo ir, aiškiai,  neturėjo, ką pasakyti. O ir susitikime su prezidente sėdėjo tokiais veidais, kaip iš baimės pridėję į kelnes… 

  Nesuprantama, kokią nacionalizaciją D. Grybauskaitė sveikino ir visokeriopai palaikė, jei jokios  nacionalizacijos nebuvo?! Paprasčiausiai klausiu: Gal prezidentūra ar prezidentė  asmeniškai  buvo pravedusi kokį tai slaptą, savo, banko SNORAS veiklos tyrimą? Bet juk tada tai aiškiai - politinis sprendimas ?!       

      Tačiau, juk akivaizdu, jog AB bankas SNORAS buvo paprasčiausiai užgrobtas! 

 Taip ir norisi D. Grybauskaitės patarėjų paprašyti paskaityti prezidentei Lietuvos Respublikos Konstitucijos įstatymą arba, kad jos skiriamas Konstitucinio teismo pirmininkas, supažindintų šalies vadovę su atitinkamais KT nutarimais.

               Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodoma, kad nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybė gali būti ribojama tik esant tam tikromis sąlygomis – LR Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama 1) tik įstatymo nustatyta tvarka 2) visuomenės poreikiams ir 3) teisingai atlyginama!  

               Priimant sprendimą dėl AB banko Snoras paėmimo visuomeniniams poreikiams, A.Kubiliaus vyriausybė tuo pat metu privalėjo nustatyti ir konkretų atlyginimo už paimamą nuosavybę dydį, tokio atlyginimo savininkui išmokėjimo tvarką,  apie nuosavybės paėmimą ir apie atlyginimo už ją dydį bei kitas sąlygas savininkui turi būti pranešta dar prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams. Ir kol institucija, ketinanti priimti sprendimą dėl nuosavybės priėmimo, ir savininkas nepasieks susitarimo dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę ir nebus pasirašytas raštiškas šalių susitarimas, ar kol jų ginčo neišspręs teismas, nuosavybė iš savininko negali būti paimama! Toks yra 1996 m. spalio 6 d. Konstitucinio  teismo nutarimo išplėtotas išaiškinimas. Ar tai buvo AB banko Snoras atveju išlaikyta? Ar buvo tos teisinės nuostatos  numatytos ir įvertintos LR Vyriausybės 2011-11-16 d. nutarime Nr.1329 “Dėl akcinės bendrovės banko Snoras akcijų paėmimo visuomenės poreikiams“ ?  Aišku, kad NE! 

 Taigi,  galima padaryti ir dar vieną  išvadą: net minėtas A.Kubiliaus konservatorių vyriausybės priimtas nutarimas dėl SNORO banko nacionalizavimo yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnį ir Finansinio tvarumo įstatymo 2.3 ir 8 straipsnius! 

 Net Seimo laikinosios tyrimo komisijos, vadovaujamos parlamentaro V.Mazuronio ir tyrusios AB banko SNORAS bankroto priežastis,  išvadų 9 klausimo II dalies 21 punkte taip pat įsakmiai primenama, kad „Lietuvoje ir kitose valstybėse probleminių bankų akcijas valstybė gali perimti pagal bankų priežiūros įstatymuose numatytas procedūras, tik teisiškai įvertinus banko nuostolius“. Deja, Seimo laikinajai tyrimo komisijai tokie vertinimai nebuvo pateikti .

               Taigi, garsiai klausiu, kokias realiai nesąmones Jūs viešai šnekate, prezidente D. Grybauskaite??? Apie kokį teisėtą AB banko SNORAS “suvalstybinimą” Jūs kalbate???

          Aišku, remiantis faktais ir suprantant, jog prezidentė ir centrinis bankas SNORĄ sužlugdė dėl politinių priežasčių, tai tokį D. Grybauskaitės viešą pasisakymą galima suprasti tik kaip šalies prezidentės  Lietuvos generalinei prokuratūrai daromą politinį spaudimą. O vertinant ir tai, kad, kai  AB banko SNORAS užgrobimo išvakarėse, t. y. 2011 m. lapkričio 15 d., dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodžius  straipsniui: „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus“ (kurio  pagrindu, akivaizdu, ir buvo nutekėjusi informacija apie prezidentūros  ir Lietuvos banko planuojamas AB banko Snoras užgrobimo operacijos tam tikras detales), prezidentė D. Grybauskaitė dar gi įvardijo visa tai, kaip SNORO akcininkų išpuolį prieš šalies bankinę sistemą (?!) ir (tiesiog pamindama nekaltumo prezumcijos teisinį principą) įvardijo prokurorams ir konkrečius  nusikaltėlius – banko SNORAS pagrindinius akcininkus, todėl galiu drąsiai teigti, kad  prokuratūra jautė aiškų spaudimą persekioti SNORO savininkus.

           Lietuvos generalinė prokuratūra, po tokių D. Grybauskaitės pasisakymų labai greitai, po keleto dienų, pateikė Europos arešto orderį dėl mūsų (prezidentės įvardintų!), pagrindinių Snoro akcininkų suėmimo. Juk suprantama, neįmanoma, kad prokurorai per tokį trumpą laiką būtų galėję atlikti kokį tai nepriklausomą tyrimą!

            Kaip žinoma, mes, pagrindiniai AB banko SNORAS akcininkai, kaip tik dabar pradedame teisinius procesus teismuose, ginčijant neteisėtai atimtą mūsų turtą bei nusikalstamai nacionalizuojant banką ir turimų dokumentų pagrindu įrodysime, kad AB banko SNORAS sužlugdymas buvo poltinis užsakymas.  Be to, manau, dar nėra galutinai pamirštos ir palaidotos, nors konservatorių „buldozeriu pervažiuotos“ Seimo laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios AB banko SNORAS žlugimo aplinkybes, išvados. Įsitikinęs, kad Seime yra dauguma sąžiningų parlamentarų, kurie gali inicijuoti atnaujinti šį parlamentinį tyrimą, tikslu išsiaiškinti tikrąsias AB banko SNORAS sužlugdymo priežastis.  V. Mazuronio vadovaujama komisija savo išvadose, kurios, beje, buvo aptartos ir viešoje erdvėje, be kita ko konstatavo, kad banko SNORAS nacionalizavimas buvo atliktas skubotai ir tam neturint pagrįstų motyvų! 

               Nuo pat pradžių AB banko SNORAS „nacionalizavimo“ istoriją lydi blogas konservatoriškas politinis kvapas ir prezidentės D.Grybauskaitės statytinio - Lietuvos banko vadovo V. Vasiliausko veiksmus lydintis nuolatinis melas.

                Prisiminkime ir kitą  svarbų  dalyką - tai konservatorių nenorą steigti Seimo komisiją dėl situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke SNORAS išaiškinimo. Po pirmojo nesėkmingo bandymo įkurti komisiją 2012m. sausio 19 d., Seimo pirmininkė konservatorė I. Degutienė netrukus (sausio 30 d.) paskelbė , kad norėdama išvengti „priešrinkiminių šou SNORO   tema“, o opozicijos vadovų kurstomoms aistroms pradėjus  „kelti pavojų valstybės politiniam, kartu ir finansiniam stabilumui“, taip pat, nenorėdama, kad Seimo pirmininkės atžvilgiu „paskleista dezinformacija (o iš tikrųjų, jos sūnui verslininkui G. Degučiui iš AB banko SNORAS kreditorių „nugvelbus“ 645 tūkst.litų) būtų siejama su SNORO bankroto byla“, ji pagaliau sutiko su tokios komisijos sudarymu.

                Seimo laikinajai tyrimo komisijai  pabaigus darbą, konservatoriai užprotestavo išvadas balsuodami kojomis, t.y. paprasčiausiai palikdami posėdžių salę ir taip sužlugdydami balsavimą.

               Kuo komisijos išvados išgąsdino konservatorių lyderius? Aiškinama, kad dėl kelių žodžių, kurie įrašyti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų 6 klausimo II dalies 13 punkte: „Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl banko SNORAS veiklos laikinojo sustabdymo, LR Vyriausybės  sprendimas perimti AB banko SNORAS akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo AB bankui SNORAS buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai. Šie sprendimai sudarė prielaidas didelėms išlaidoms skolinantis iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų padengti valstybės garantuojamas sumas indėlininkams už lėšas laikytas AB banke SNORAS“. O tų pačių išvadų 14 punkte rašoma: “LR Vyriausybė priimdama sprendimą nacionalizuoti AB banką SNORAS ir teikdama Seimui įstatymų pakeitimus skubos tvarka, nedisponavo pakankamai išsamia informacija,  neapsvarstė visų aplinkybių ir galimų pasekmių“.

                Akivaizdu, kad prezidentę D. Grybauskaitę ir konservatorių lyderius bei visą tuometę valdančiają daugumą išgąsdino Seimo komisijos išvadų 6 klausimo II dalies 12 punktas, kuriame labai aiškiai yra konstatuota: “Dokumentas ar kitoks įrodymas, įrodantis galimą AB banko SNORAS turto sumažėjimą iki 2011m. lapkričio 16 d., nurodytą 2011m. lapkričio 16 d. LB “Tarnybiniame rašte” dėl AB banko SNORAS, laikinojo AB banko SNORAS administratoriaus S. Friklio (Simon Freakley) ataskaitoje iki 2011m. lapkričio 24 d. ar bankrutuojančios AB banko SNORAS administratoriaus N.Kuperio (Neil Cooper) ataskaitoje iki 2011m. gruodžio 7 d., Komisijai  pateiktas  nebuvo“!

               Taigi, kaip čia išeina, nėra įrodymų, jog turto trūkumas AB banke SNORAS aplamai buvo?! Ką gi, šiandien į tai galėtų atsakyti D.Grybauskaitės statytinis, buvęs prezidentės rinkimų štabo ir dabartinis centrinio banko vadovas V. Vasiliauskas, kuris, matomai, kartu su jo paties pasikviestų į Lietuvą SNORO „projekto“ vykdyti užsieniečių S. Friklio ir N. Kuperio sufalsifikuotų dokumentų bei skaičių pagalba, tyčia sužlugdė SNORĄ?! Ką apie tai pasakys „sąžiningoji ir skaidrioji“ prezidentė D. Grybauskaitė?!

                2011-11-16 d. Lietuvos Vyriausybės nutarime akcijų paėmimo priežastys buvo įvilktos į pseudopatriotinį rūbą esą dėl realios grėsmės, jog bankas Snoras artimiausiu metu galimai (?!) turės likvidumo problemų ir tam, kad valstybė galėtų imtis banko indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus apsaugančių priemonių. Dėl kreditorių apsaugos tai čia aiškus blefas, nes kaip tik jie liko prie visiškai sudužusios geldos, nes, pavyzdžiui, indėlių sertifikatai ir obligacijos  buvo neapdrausti, todėl šių pinigų atgavimo vilčių beveik  neliko. 

               Žinome, kad dėl D. Grybauskaitės nurodymus aklai vykdžiusio jos statytinio,  Lietuvos banko valdybos pirmininko, V. Vasiliausko neteisėtų, nepamatuotų bei drąstiškų veiksmų AB banko SNORAS 4390 indėlių sertifikatų turėtojų neteko per 327.055.372 litų ir 9759 obligacijų turėtojai  prarado 254.832.373 litų savo investicijų! Tokie tikslūs skaičiai yra mūsų turimose AB banko Snoras finansinėse ataskaitose. 

               Tuo pačiu norėčiau visiems priminti ir dar vienų SNORO istorijos „didvyrių“ pavardes, o tiksliau kelių parlamentarų, o dar tiksliau Seimo laikinosios tyrimo komisijos narių pavardes, kurie paskutinio Komisijos posėdžio metu išėjo iš posėdžių salės ir tokiu būdu sužlugdė balsavimą ir  galutinį išvadų patvirtinimą, nes jos buvo nepalankios tiek Lietuvos banko vadovui V. Vasiliauskui, tiek ir A. Kubiliaus vadovaujamai vyriausybei. Nėra kvorumo, nebus ir išvadų, pasakė konservatoriai ir liberalai, dirbę Seimo laikinojoje komisijoje. Tai A. Anušauskas, R. Dagys, J. Razma ir S. Šedbaras bei P. Auštrevičius ir S. Bogušis. Manau, kad šie „garbūs“ ponai turėjo ką slėpti nuo visuomenės. Ir jie ne tik sužlugdė Seimo komisijos tyrimą, bet ir tokiais savo veiksmais padėjo vėliau D.Grybauskaitės statytiniui V.Vasiliauskui ir Co iššvaistyti bei išgrobstyti AB banko SNORAS indėlininkų turtą. 

            Manau, kad vis dėlto vienas iš svarbiausių susidorojimo su AB banko SNORAS politinių motyvų buvo jo sprendimas dar 2009 metų viduryje pirkti 34 proc. UAB “Lietuvos rytas” leidybinės grupės akcijų paketą. Tiek prezidentė D. Grybauskaitė, tiek nuo 2008 metų pabaigos šalį valdžiusi A.Kubiliaus vadovaujama konservatorių koalicinė centro – dešinės vyriausybė negalėjo atleisti, banko SNORAS akcininkams už objektyviai kritiškus  „Lietuvos ryto“ straipsnius ir todėl tuometė valdžia ir ėmėsi neteisėtų, nepamatuotų ir tokių drąstiškų veiksmų - tiesiog sunaikinti banką. 

            Galvoju, kad politinė AB banko SNORAS užgobimo ir sunaikinimo esmė yra tokia. Iki 2008 metų rudens Lietuvoje valdžioje buvo socialdemokratai, su kurių partijos lyderiu – savo laiku buvusiu šalies prezidentu, premjeru bei Seimo pirmininku, šviesios atminties a.a. A.Brazausku  AB banko SNORAS valdybos pirmininkas  R. Baranauskas  buvo gerai pažįstamas, draugavo šeimomis  ir tai plačiai buvo žinoma Lietuvoje.

             2008 m. gruodžio mėnesį atėjus į valdžią  konservatoriams, jų valdymo veiksmų politika pasireiškė antirusišku nusistatymu. Konservatoriai  stipriai  eskalavo  Rusijos oligarchų įtaką šalyje, o pagrindiniu AB banko SNORAS akcininku buvau aš, rusas V. Antonovas.

              2009 m. birželio mėnesį AB bankas SNORAS paskelbė, kad per antrinę banko įmonę  „SNORAS media investicijos“ įsigijo 34 proc. įtakingos šalies žiniasklaidos grupės – UAB  „Lietuvos rytas“ akcijų, ir kuriai priklausė nacionalinis televizijos kanalas „Lietuvos rytas TV“,  žinomas internetinis žinių portalas l.rytas.lt, dvi modernios spaustuvės ir didžiausias pagal tiražą šalies dienraštis „Lietuvos rytas“.

               „Lietuvos rytas“ turėjo potencialą  įtakoti politiką ir kitas visuomenės gyvenimo sritis bei temas, o susiliejimas su finansine institucija, tai jau buvo didelė jėga, kaip rodėsi konservatoriams ir šalies prazidentei D. Grybauskaitei, kuri pati 2009 m. liepos mėnesį buvo inauguruota su aktyviu tų pačių konservatorių palaikymu, nors buvo nepartinė kandidatė.

               Priminsiu, kad 2008 - 2009 metų pasaulinės finansinės krizės išdavoje “Lietuvos ryto” padėtis, kaip ir kitų šalies žiniasklaidos įmonių buvo prasta. “Lietuvos rytas” galėjo užsidaryti, bankrutuoti arba jį, kaip planavo, būtų nupirkę su konservatorių jėgomis susijusios verslo grupės.

               AB bankui SNORAS įsigijus “Lietuvos ryto” įmonių grupės 34 proc. akcijų – žingsnis nepopuliarus - tarp banko savininkų ir vadovų, vienas rusas, o kitas - tuomečio socdemų lyderio draugas.

                Galiu drąsiai tvirtinti, kad „Lietuvos ryto“ akcijų paketo įsigijimas buvo pradžia to, kad valdžios valdančiosios institucijos pradėjo aktyviai kištis į AB banko SNORAS ir jo įmonių grupės veiklą. Šiandien objektyviai vertinant tuomečius įvykius, galima paprasčiausiai konstatuoti, kad nors ir AB bankas SNORAS, įsigydamas UAB „Lietuvos rytas“ akcijų paketą per antrinę banko įmonę, veikė skaidriai ir aiškiai, laikėsi įstatymų, gavo reikiamą Konkurencijos tarnybos leidimą, tačiau tas akcijų įsigyjimo sandoris tapo AB banko SNORAS pabaigos  pradžia!

           Visiems buvo aišku, kad bankas Snoras buvo užsitraukęs konservatorių nemalonę,- tereikia prisiminti aršios konservatorės, tuometės Krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės viešus pasisakymus, kuriuose pastaroji atvirai vadino „ Lietuvos ryto“  dienraštį  „SNORO rytu“.  

            AB banko SNORAS užgrobimui D. Grybauskaitė pradėjo ruoštis iš karto po to, kai Lietuvos bankui vadovauti paskyrė V. Vasiliauską, nors jau tada visuomenei kilo daug klausimų dėl jo kompetencijos. Kaip teisininkas gali vadovauti Centriniam bankui? Akivaizdu, kad  V. Vasiliauskas yra politinė figūra ir, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko postą gavo, atlyginant jam  už darbą šalies prezidentės D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovo pareigose. Matomai, tiesą apie V. Vasiliausko  profesinę kompetenciją anuo metu interviu spaudai atvirai yra pasakęs vienas ekonomistų: „Manau, kad bankininkystėje V. Vasiliauskas yra diletantas, paprastai šnekant  nesugebantis  perskaityti  net sutrumpinto banko balanso. Esu įsitikinęs, kad  priimdamas bankui  SNORAS lemtingus sprendimus, V. Vasiliauskas visiškai nesuvokė,  ką jis daro  ir kokias  pasėkmes šie veiksmai turės. Tikiu, kad  ir dabar, galimai, jis to visiškai nesuvokia. Vien teiginys, kad bankui buvo „įtariamas gripas, o paaiškėjo esąs vėžiukas“ puikiai iliustruoja V. Vasiliausko finansinį „išprusimą“,  bet niekaip neperteikia finansinės informacijos“.

            Ir pati D. Grybauskaitė, matomai, puikiai žinodama naujojo šalies vyriausiojo bankininko V.Vasiliausko „kompetenciją“ bei charakterio savybes - „minkštas, bevalis“, - iškart po V. Vasiliausko paskyrimo į Lietuvos banko vadovo postą, priskyrė pastarajam ir kontrolę. D. Grybauskaitė paskyrė, pasak B. Genzelio, savo gyvenimo draugę ir kambariokę Briuselyje R. Kaziliūnienę (?!) Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja, kad ši būtų prezidentės akys ir ausys! Būtina kontroliuoti, kad, neduok dieve, V.Vasiliauskas niekur nenukryptų, vykdydamas kasdienius prezidentės nurodymus, o ypač pasirengiant įgyvendinti AB banko SNORAS tyčiniam sužlugdymo planui. 

           Ir naujasis Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas pradėjo „veikti“. Būtent po prezidentės Dalios Grybauskaitės ir tuometės Lietuvos Vyriausybės raginimų Lietuvos centrinis bankas ir jo vadovas Vitas Vasiliauskas sukūrė „slaptą grupę“, kurios užduotis buvo žlugdyti SNORĄ. Faktas (kaip nurodyta Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų 6 klausimo II dalies 11punkte) - Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 04-04 RN ir buvo patvirtinta darbo grupė, vadovaujama Manto Mendelevičiaus, kuriai buvo pavesta apsvarstyti visas problemas, susijusias su AB banku SNORAS. Būtina pažymėti, jog ši M.Mendelevičiaus vadovaujama darbo grupė pradėjo vykdyti arba dubliavo Lietuvos banko Kreditų įstaigų priežiūros departamento funkcijas. Tad pirmas žingsnis banko SNORAS sunaikinimui buvo žengtas – į kelių, ne paslaptis,  lojalių skandinaviško kapitalo bankams,  Lietuvos banko klerkų rankas atiteko penktojo pagal dydį šalies banko -  AB banko SNORAS, - valdančio daugiau kaip 8 milijardų litų turtą likimas!

            O prezidentūra savo ruožtu tuo laiku užsako Lietuvos Valstybės saugumo departamentui sukurpti prašymą apie banko SNORAS, kokius tai, neva, bent menamus veiklos pažeidimus. 

 Paprastas klausimas: Ar tai ne politika? Beje, apie šią VSD pažymą ir kalbama Seimo komisijos išvadų 11 klausimo II dalies 25 punkte. Tačiau net ir Seimo laikinajai tyrimo komisijai, vadovaujamai A.Mazuronio, taip pat liko neaiški šio gana svarbaus dokumento -  būtent 2011-06-23 d. VSD pažymos apie SNORĄ - prigimtis. Kieno iniciatyva ši pažyma parengta, kodėl tik dėl banko SNORAS, ir kodėl ji buvo skirta tik prezidentei, o ne ir kitiems valstybės vadovams? Komisija nepasiūlė šio klausimo toliau aiškintis, taigi nutarė verčiau patylėti, net ir gavusi iš VSD vienas kitam prieštaraujančius atsakymus, kurių vienas aiškiai teigė, jog minėta pažyma parengta prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva ir prašymu, o kitas - neva, VSD pareigūnų iniciatyva? 

 Valstybės vadovė tuo metu tylėjo ir dabar tyli. O kas belieka, - nejaugi patvirtinti, kad teisingumas Lietuvoje vykdomas prezidentės kabinete? Patvirtinti, kad teisigumas šalyje tapęs deficitu, o teisėsauga ir teismai – politinių užsakymų vykdytojais?

          Žodžiu, net Seimo laikinosios  tyrimo komisijos  išvados, priešingai  aprobavusiųjų viltims, ne atsakė, o iškėlė gana daug  skausmingų  klausimų ir prezidentei, ir tuo meto valdantiesiems -  konservatoriams. Greičiausiai jie labai norėtų, kad šie klausimai ir nebūtų atsakyti. Bet nuo to Lietuvos žmonėms  tik blogiau. 

           Taigi, prezidentės D.Grybauskaitės galvoje, grynai dėl jos politinių ambicijų bei asmeninio nusistatymo prieš AB banką SNORAS, sukurptas sužlugdymo planas buvo pradėtas aktyviai įgyvendinti.

            O pats Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų visaip suvaržyti  bei apriboti  AB banko SNORAS veiklą, pradėjo aktyviai  tiesiogiai kištis į privataus kapitalo banko veiklą. Visa tai lengvai įrodoma mūsų  turimais dokumentais.

             Lietuvos bankas apribojo galimybę  bankui SNORAS už priimamus indėlius  nustatyti palūkanų  normą, didesnę, nei nustato skandinaviško kapitalo bankai. Jau nekalbant  apie akivaizdų Konkurencijos  įstatymo  pažeidimą, siekiant  reguliuoti  paslaugų rinkos kainas, toks dirbtinis banko SNORAS  pastatymas į vieną poziciją su bankais , turinčiais stiprias motinines įmones užsienyje , akivaizdžiai  demonstravo  siekį palaužti  banką iš vidaus.

            Taip pat Lietuvos bankas nepagrįstai įpareigojo banką SNORAS mažinti turimą paskolų portfelį, t.y. prieš terminą susigrąžinti paskolas, suteiktas kitų jurisdikcijų  rezidentams. Ypač drastiškai turėjo būti mažinamas paskolų, suteiktų Rusijos Federacijos rezidentams, portfelis! Ką tai reiškia paskolas suteikusiam bankui? Mažų mažiausiai skandalą dėl  nevykdomų  įsipareigojimų  paskolų  gavėjams, o svarbiausia negautas ženklias palūkanų pajamas, nes didžioji dalis  šių paskolų  buvo priskirtinos prie gerų  paskolų kategorijos ir buvo išduotos  aukštomis ir labai pelningomis palūkanomis.

             Be to, pamenu, AB bankui SNORAS buvo nurodyta mažinti aktyvus, suteiktus banko kontroliuojamoms įmonėms. Bankas verslą vystė ne tik tiesiogiai, bet ir per savo grupės įmones, kurios tai pat kredituodavo verslo subjektus, arba įsigydavo turto, kuris buvo vystomas ir plėtojamas. Kokiu būdu per 1-3 mėn. buvo galima nukirsti visas šias verslo atšakas  ir susigrąžinti investicijas pinigų pavidalu, negalėjo atsakyti ir pats Lietuvos bankas.

             Dabar suprantama, kad šie Lietuvos banko apribojimai buvo išleisti tikintis tik vieno - kad AB bankas SNORAS žlugs iš vidaus, nes: (1) jei jis laikysis visų nustatytų veiklos ribojimų,  dėl  savo  specifikos  (AB bankas Snoras -  tarptautinis bankas)  tiesiog  žlugs; (2) jei nesilaikys nustatytų apribojimų, Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, turės pretekstą taikyti bankui poveikio priemones, tame tarpe ir banko veiklos sustabdymą. 

            Galiu patvirtinti, jog nežiūrint to, mes, AB bankas SNORAS vadovai, ieškojome būdų, kaip įvykdyti nustatytus apribojimus ir nustatytu periodiškumu teikėme ataskaitas Lietuvos bankui apie minėtų veiklos apribojimų  vykdymą. Tačiau buvo galima justi, kad Lietuvos banką, o ypač jo vadovą V. Vasiliauską, erzino AB banko SNORAS sugebėjimas nepažeisti  Lietuvos banko valdybos nurodymų. 

               Dar reikia būtinai pažymėti, kad Lietuvos bankas neleido AB bankui SNORAS registruoti akcinio kapitalo didinimo - pagal LR Vertybinių popierių komisijos patvirtintą akcijų emisijos prospektą pasirašytų ir mūsų, visų akcininkų,  apmokėtų 380 082 893 vieno lito nominuotos vertės akcijų emisiją, tačiau to pat metu leido nuo 2011 m. gegužės mėnesio išplatinti šešias tos pačios Vertybinių popierių komisijos patvirtintas obligacijų emisijas, kurių bendra vertė- virš 160 milijonų 

              Todėl kyla klausimas, kodėl Lietuvos bankas neleido AB bankui SNORAS registruoti akcinio kapitalo didinimo, t.y. stiprinti kapitalo bazės ir kodėl tuomet nedraudė bankui Snoras leisti obligacijų, kurios turėjo itin didelę paklausą tarp  investuotojų?

                Juk faktiškai, jei Lietuvos bankui ir tuometinei Vertybinių popierių komisijai buvo pavesta priežiūros funkcija, tai savaime suprantama, kad turėjo būti vykdoma ir investuotojų interesų apsaugos prevencija. Tačiau jokių veiksmų uždraudžiant platinti obligacijas nebuvo imtasi, nes,  iš tiesų, Lietuvos bankas neturėjo jokių įrodymų, kad AB bankas SNORAS susiduria su kokiomis nors, kad ir menkiausiomis nemokumo ir/ar/ likvidumo problemomis. O atsisakymas registruoti AB banko SNORAS akcinio kapitalo padidinimą 380 milijonų litų – nuo 494 milijonų litų iki 874 milijonų litų -  buvo aiškiai politinis veiksmas, įtakotas prezidentės D.Grybauskaitės. Be to, ir skandinaviško kapitalo bankams buvo visiškai neparanku turėti savo pašonėje daug stipresnį konkurentą. 

              Šiandien jau aiškėja, kad tuo metu prie Lietuvos banko veiksmų, vykdomų prieš banką SNORAS prisijungė ir skandinaviško kapitalo bankai, kurių aktyvumas rinkoje ypač suaktyvėjo, pradėjus eiti pareigas Lietuvos banko valdybos pirmininkui V.Vasiliauskui. Todėl nekelia nuostabos, kad skandinaviško  kapitalo bankai, turėdami didžiulę finansinę įtaką Lietuvos ūkiui, ėmėsi pačių aktyviausių  veiksmų daryti įtaką  per valstybės valdžios ir valdymo institucijas ir kitiems Lietuvos banko valdybos nariams, kad  AB bankas SNORAS būtų sunaikintas  kaip nemėgiamas konkurentas. 

             Nuostabą kelia tik tai, kad Lietuvos banko vadovai nesiskaitydami su jokiomis pasekmėmis,  pasidavė tokiam spaudimui.

              Niekaip negalėdamas „parklupdyti“ AB banko SNORAS, Lietuvos bankas pradėjo banko SNORAS inspektavimą. Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.V2011(1.7-0202)-02-143 buvo patvirtinta AB banko SNORAS inspektavimo komisija, vadovaujama Irmanto Žadeikos, kuri  ir pradėjo banko SNORAS veiklos tikrinimą. Bankas kaip žinia, inspektuojamas kasmet, tačiau šis inspektavimas, tiksliau jo stilius, iš esmės skyrėsi nuo ankstesnių  inspektavimų. Visų pirma, inspektavimo komisijos nariams buvo uždrausta bendrauti ne tik su banko SNORAS vadovais, bet ir su specialistais,  kas anksčiau buvo visiškai įprasta praktika.

               Pats inspektavimas vyko 8 savaites, o ne 4 savaites,  kaip vykdavo įprastai,  per visą AB banko SNORAS beveik dvidešimties metų praktiką. O ir Lietuvos banko  inspektavimo  komisijos pirmininkas I.Žadeika bei viena iš inspektavimo komisijos narių - D. Jasiulaitienė atskiriems  banko  SNORAS valdybos nariams yra sakę, kad jie turi Lietuvos banko vadovų užduotį – „surasti ką nors nelegalaus“. Tai buvo patvirtinta liudininkų parodymais Londono Vestminsterio magistrato teisme.

               Kitas paskutiniojo AB banko SNORAS inspektavimo ypatumas – nesurašyta inspektavimo ataskaita, kuri yra numatyta to paties Lietuvos banko valdybos 2004 09 23 d. nutarimu Nr.157 patvirtintuose “Bankų inspektavimo nuostatuose“.

                Išvadoje: inspektavimo komisija, prabuvusi banke SNORAS beveik du mėnesius, nesurašė inspektavimo ataskaitos.

                Tada kyla natūralus klausimas: Tai kokiais tada dokumentais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl banko SNORAS veiklos apribojimo ir laikinojo administratoriaus S. Freakley paskyrimo 2011 lapkričio 16 d.?  Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas oficialiai ir viešai teigė, kad šis sprendimas buvo priimtas remiantis, neva, inspektavimo metu nustatytais trūkumais , kurie  kaip  vėliau  paaiškėjo, buvo įforminti tik Lietuvos banko vidaus tarnybiniu raštu, ir nurodant jame tik prielaidas. Tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai  aiškiai numato reikalavimą pateikti bankui ir jo vadovams visų inspektavimo komisijos narių pasirašytą  inspektavimo ataskaitą, su pateiktais faktiniais duomenimis, kaip imperatyviai to reikalauja Bankų įstatymo 69 str. bei tai numatyta ir banko inspektavimui bei inspektavimo rezultatų pateikimo tvarkoje. Kad inspektavimo ataskaita surašyta nebuvo, ir kurios, anot, Seimo  laikinosios tyrimo komisijos  išvadų, negavo ir komisijos  nariai, patvirtinama komisijos išvadų 6 klausimo II dalies 11 punkte konstatuojant: „Darbo grupė ir Inspektavimo komisija atliktų darbų  ataskaitos Lietuvos banko valdybai nepateikė iki šiol“.

                Aukščiau išdėstytų faktų pagrindu, dar užduosiu keletą klausimų Lietuvos banko valdybos pirmininkui V. Vasiliauskui, į kuriuos, esu įsitikinęs, jis neturi atsakymų. Bet, vis dėlto, užduosiu. 

          Kodėl jūs, p. V.Vasiliauskai, teigiate, kad sprendimas taikyti poveikio priemonę – banko veiklos moratoriumą – buvo primtas Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 d. posėdyje, jei faktiškai jis buvo priimtas dar 2011-11-15 d., kadangi būtent tą dieną buvo susisiekta su p. S. Freakley ir būtent šią dieną p. S. Freakley atvyko į Lietuvą (į Vilnių), kuris sekančią dieną ir buvo paskirtas  AB banko SNORAS laikinuoju administratoriumi?

                 Ar jūs, p. V. Vasiliauskai, galite paaiškinti aukščiau išdėstytų faktų skirtumus, nes iš to yra daroma išvada, kad Lietuvos bankas sprendimą taikyti poveikio priemones AB bankui SNORAS arba (1) priėmė neįvertinęs rizikų, kurios neatsiejamos nuo bankinės veiklos, arba (2) sprendimą sustabdyti banko veiklą priėmė daug anksčiau ir tam iš anksto rengėsi, o 2011-11-16 d. šie sprendimai buvo tik įforminti?

               Kodėl jūs, p. V. Vasiliauskai, būdamas Lietuvos banko pirmininku, neužtikrinote, kad būtų fiksuota AB banko SNORAS būklė jo veiklos sustabdymo ir nacionalizavimo momentu?

       Ar tai sąmoningai buvo padaryta, kad vėliau būtų galima sau naudingai manipuliuoti visuomenei pateikiama informacija, ir kalbėti netiesą, kas, beje,  dabar ir yra daroma? 

             Pasikartosiu, bet tolimesni įvykiai, vykę po to lemtingo AB bankui SNORAS Lietuvos banko  2011-11-16 d. valdybos posėdžio sprendimo,  yra žinomi: po valandos  įvyko Vyriausybės posėdis ir AB banko Snoras akcijos buvo nacionalizuotos, o apie 16 val. į AB banką SNORAS  atvyko laikinasis administratorius S.Freakley su savo 25 žmonių komanda (!) ir Lietuvos banko darbuotojų komanda, vadovaujama Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Mindaugo Leikos. Pirmas veiksmas, kuris buvo atliktas S.Freakley nurodymu ir Lietuvos banko atstovo M.Leikos iniciatyva - buvo atjungtos (?!) banko informacinės sistemos Forpost ir mokėjimo sistemos SWIFT veikimas ir tokiu drąstišku būdu buvo visiškai sustabdyta AB banko Snoras veikla, kas ir buvo AB banko Snoras pabaigos pradžia.

                  Netgi visiškam diletantui turėjo būti aišku, kas Lietuvos banko vadovui  V.Vasiliauskui, matomai buvo neaišku, jog, sustabdžius realią banko veiklą, valstybė patirs milijardinius nuostolius, neįskaitant žalos ekonomikai. Pasitikėjimo pagrindu veikianti kredito įstaiga du kartus nebankrutuoja – kartą sustabdyto banko ar jo dalies (kaip planavo Vyriausybė) jau neįmanoma prikelti, p.V.Vasiliauskai! 

                 Toks vieno iš didžiausių šalies nacionalinių bankų informacinės ir mokėjimų sistemų veikimo nutraukimas bei banko veiklos sustabdymas turėjo didelę neigiamą reikšmę Lietuvos valstybės ūkiui bei finansų sistemai ir akivaizdžiai padarė jiems žalos. Todėl S.Freakley ir M.Leikos tokie veiksmai, galimai turi požymių veikos, numatytos Lietuvos baudžiamojo kodekso 197 straipsnio 2 dalyje. Tačiau ar kam tai įdomu? Juk Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorai, net po mūsų advokatų raštiško kreipimosi – pareiškimo apie šią neteisėtą ir nusikalstamą veiklą, nesiėmė jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nesiėmė, nes nebuvo komandos iš Daukanto aikštės, o šalies generalinis prokuroras D.Valys tuo metu „tupėjo“ D.Grybauskaitės mėlyno chalato kišenėje?

               O Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas tuo metu viešai melavo Seime   parlamentarams. 

 Tačiau, ar ką nors tai irgi jaudino? 

                   Sekančią dieną, t.y. 2011-11-17 d., po AB banko SNORAS užgrobimo ir lygiagrečiai A.Kubiliaus vyriausybės įvykdyto banko „nacionalizavimo“, kalbėdamas Seime V.Vasiliauskas taip pat pagrindine banko laikinos veiklos sustabdymo bei jo akcijų „nacionalizavimo“ priežastimi seimūnams įvardijo, neva, ką tik pasibaigusio inspektavimo prastus rezultatus, apie kuriuos jis sprendžia iš AB banko SNORAS inspektavimo ataskaitos. Tačiau akivaizdu, kad visa tai buvo 

                    LR Seimo 2011-11-17 d. rytinio plenarinio posėdžio Nr.378 stenogramoje patys galite perskaityti, kaip V. Vasiliauskas parlamentarams meluodamas teigė: „...lapkričio 11d. inspektavimas baigtas. Man buvo pateikta inspektavimo ataskaita”. Kalbėdamas posėdyje vėliau  Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas ir  toliau įžūliai melavo (!) seimo nariams:  „Inspektavimas baigėsi.  ... lapkričio 16 d.  aš  gavau inspektavimo ataskaitą“.

                    Seimūnams melavo  ir kita AB banko Snoras  sužlugdymo „režisierė“ ir aktyvi dalyvė -  tuometės konservatorių  vyriausybės finansų ministrė I. Šimonytė. Iš Seimo 2011-11-17d. jau minėto plenarinio posėdžio stenogramos - I. Šimonytė seimo nariams teigia : ...tačiau  Vyriausybei pristatyta (Snoro) inspektavimo ataskaita“. 

                 Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko ir finansų ministrės I.Šimonytės melas galutinai išaiškėjo, susipažinus su Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadomis, kurių 6 klausimo II dalies 11punkte komisijos nariai konstatuoja: „Darbo grupė ir Inspektavimo komisija atliktų darbų ataskaitos Lietuvos banko valdybai nepateikė iki šiol“. Tai faktas, kurio ir norėdamas nenuneigsi. Bet kur sąžinė ir moralė, gerbiamieji ponai? Ar, kaip sakoma, -  tikslas pateisina priemones?

                 Išvadoje: pasirodo, kad viskas buvo įžūlus melas, viskas buvo sufalsifikuota; buvo pagal iš anksto prezidentės nurodymu konservatorių parengtą planą užgrobta privati nuosavybė, iš AB bankas SNORAS akcininkų paprasčiausiai sovietiniu reideriniu būdu,  be jokių kompensacijų, buvo atimtas bankas bei vėliau jam paskelbtas tyčinis bankrotas! O mums, AB banko SNORAS  pagrindiniams akcininkams ir vadovams, prezidentės D.Grybauskaitės nurodymu dar buvo ir  baudžiamoji  byla sufabrikuota!!!

                 Kad AB banko SNORAS užgrobimas buvo politinis veiksmas , patvirtina ir tai , kad Lietuvos  banko vadovas V. Vasiliauskas  ir finansų ministrė  I.Šimonytė sekančią dieną po banko SNORAS laikino veiklos sustabdymo bei „nacionalizavimo“ skubiai lėkė į  Seimą keisti  įstatymų, kad atgaline data įteisintų savo veiksmus, užgrobiant banką SNORAS bei įteisinti bankroto administratorių atleidimą nuo atsakomybės, jog šie po to galėtų laisvai plėšikauti SNORO banke. 

 Seimo pirmininkė konservatorė I. Degutienė viešai aiškino, kad reikia balsuoti „už“, nes prezidentė pažadėjo (?!) įstatymus pasirašyti ir klausimus uždavinėti parlamentarams nevalia! Iš LR Seimo VII (rudens) sesijos rytinio plenarinio posėdžio Nr.378 stenogramos: „...darbotvarkėje pirmasis klausimas yra siūlymas išklausyti informaciją apie akcinės bendrovės banko SNORAS padėtį. Tą informaciją pateiks  Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir finansų ministrė. Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra informacija, kuriai skiriama 20 minučių, tačiau užduoti klausimų negalima“. Tą patį Seimo posėdyje antrino ir tuometis Biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius V.Matuzas: „noriu pacituoti  prezidentės  nuomonę  šiuo klausimu. Ji sako: „kviečiu ir raginu Seimą kuo greičiau priimti visą įstatymų paketą. Esu pasirengusi juos pasirašyti“. Va toks  buvo D.Grybauskaitės politinis spaudimas Seimo nariams. Paskaitykite patys minėtą Seimo  posėdžio stenogramą, kam įdomu ir kas tikrai nori žinoti tiesą. 

            Tuo pat prisimenu ir tuomečio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko a.a J. Veselkos vieną iš jo pasisakymų, kuriame jis yra akcentavęs, jog  įstatymų pataisos, reikalingos SNORO skaidymui ir kurios buvo svarstomos Seime, sekančią dieną po AB banko SNORAS užgrobimo, t.y. 2011-11-17 d., esą negalėjo būti parengtos“ per vieną naktį“. „Tačiau vyko būtent taip. Ir jeigu prezidentė pasirašė šias pataisas jų neskaitydama, reiškia galėjo iš anksto su jomis susipažinti“, - tvirtino seimo narys, pridurdamas, kad „tokia įvykių seka įmanoma tik vykdant“ žaibišką operaciją“ pagal iš anksto parengtą scenarijų“. 

            Labai gaila, kad šis parlamentaras netikėtai iškeliavo anapilin, nes buvo prisižadėjęs ir teisme  apie tai paliūdyti.

              Jeigu vienintelis dokumentas, kuriame užfiksuoti tariami AB banko Snoras veiklos tūkumai, nulėmę griežčiausios poveikio priemonės taikymą bankui Snoras  buvo tarnybinis raštas, adresuotas Lietuvos banko pirmininkui V.Vasiliauskui ir pasirašytas kitų dviejų LB darbuotojų, tai toks dokumentas neatitinka reikalavimų, keliamų administraciniam dokumentui. Išvadoje: šis raštas įpareigojimų ir teisių AB bankui Snoras nesuteikia bei tada Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 d. nutarimas Nr.03-186 “Dėl AB banko Snoras veiklos apribojimo (moratoriumo)”, priimtas minėto rašto pagrindu,  laikytinas teisiškai negaliojančiu.

               Todėl natūraliai kyla kitas klausimas: kuo gi iš tikrųjų vadovavosi A.Kubiliaus vyriausybės nariai, tada po pusvalandžio balsuodami ir primdami taip pat neteisėtą ir nepagrįstą  vyriausybės nutarimą nacionalizuoti AB banką Snoras? Ar Lietuvos banko išvada, kurią, matomai, “iš lubų” surašė pats Lietuvos banko pirmininkas V. Vasiliauskas ir toje išvadoje  pateiktomis  prielaidomis?!   

               Taip ir norisi ponams D. Grybauskaitei, A. Kubiliui, I. Šimonytei, V. Vasiliauskui pasiūlyti dar kartą pasiskaityti LR Konstituciją ir vieną kartą suprasti, jog nuosavybę Lietuvoje saugo Konstitucija: “Nuosavybė neliečiama, nuosavybės teisę saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama (ne nacionalizuojama!) tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“.  

                 Dar skandalingesni faktai apie prezidentės D.Grybauskaitės organizuoto bei iš anksto  parengto AB banko Snoras užgrobimo ir tyčinio sužlugdymo plano įgyvendinimą paaiškėjo, susipažinus su Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadomis. Išvadų 3 klausimo II dalies 5 punkte konstatuojama, kad dar likus 1,5 mėnesio iki AB bankas Snoras veiklos sustabdymo ir moratoriumo paskelbimo,  tam reikalui buvo pasitelkta net užsienio specialistų pagalba! Paaiškėjo, kad dar 2011m. spalio 4 d. Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas ir Ekonomikos departamento direktorius   M.Leika  Stokholme  kreipėsi  į  Švedijos centrinio banko ir Švedijos  finansų priežiūros tarnybos vadovus su prašymu rekomenduoti tarptautinius konsultantus bankinės veiklos priežiūros klausimais. 2011-10-27 d. ir 30 d. su konsultacinės įmonės “Oliver Wyman” atstovu Sean Cory  buvo aptartas konkretus galimas AB banko SNORAS pertvarkymo (sužlugdymo!) planas. 2011-11-09 d. su tuo pačiu  atstovu susitariama dėl galutinio banko “Perkūnas” (sąlyginis banko SNORAS pavadinimas) reorganizavimo plano.

                   Kaip matome,“Oliver Wyman” atstovui užteko dešimties dienų AB banko SNORAS (arba “Perkūno”) likvidavimo planui parengti ir dvi savaites jam realizuoti, nors kalba ėjo apie milijardines skolinimosi sumas indėlių grąžinimui, milžiniškas kreditorių pretenzijas, būsimąjį  daugelio metų  bylinėjimąsi  Lietuvos  ir  užsienio  teismuose, dešimčių tūkstančių  žmonių pinigų praradimus, nekalbant jau apie smūgį valstybės prestižui.

                  Skandalinga ir visą Lietuvą žeminanti  priežastis Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadose įdėto Lietuvos banko Ekonomikos  departamento  direktoriaus  Mindaugo Leikos 2011 10 27 d.susirašinėjimo su konsultacinės įmonės „Oliver Wyman“ atstovu, kur nurodoma, kad AB bankas  SNORAS  akcijų paėmimas  visuomenės poreikiams yra BŪTINA PLANO, kurį pasiūlė S.Cory, DALIS.

                  Vadinasi užteko šio Lietuvoje  turbūt nė nepasirodžiusio „Oliver Wyman“  atstovo žodžio, ir bankas buvo nacionalizuotas ir galų gale subankrutuotas. Neįtikėtina, kad kažkoks užsienio valstybės klerkas gali nulemti reikšmingus mūsų šalies gyvenimo įvykius, taip pat ir milžiniškus finansinius nuostolius. Ar yra Europoje valstybė, kurios gyvenimą gali reguliuoti eilinis svetimos valstybės žmogus, galbūt turintis ir savanaudiškų interesų? Ar Lietuva dar valstybė, jeigu ja galima taip manipuliuoti?

               Taigi, visa tai, kas čia yra išdėstyta, tik papildomai patvirtina, jog AB banko SNORAS tyčinio sužlugdymo priežastys buvo ne ekonominės,  bet politinės!

                 Dar kartą pasikartosiu, bet šiandien visiems jau yra  aišku bei faktais  akivaizdžiai  įrodyta, kad AB banko Snoras užgrobimo operacija buvo pradėta planuoti daug anksčiau, negu 2011 m. lapkričio 15d., kai dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodė straipsnis: „Įsakymas sutrypti  lietuviškus bankus“. Įsitikinęs, jog straipsnio pagrindu ir buvo nutekėjusi informacija apie prezidentūros  ir Lietuvos banko planuojamas AB banko Snoras užgrobimo operacijos kai kurias detales. Vertinant iš šiandienos perspektyvos, tai straipsnio esmė pilnai atspindi dabartinę faktinę situaciją tarpbankinėje rinkoje:  įžūliai užgrobtas ir sužlugdytas AB bankas SNORAS,  po metų tyčia subankrotintas Ūkio bankas, o dabar,  kaip matome,  šauniai švedų bankų užsakymu „šienaujamos“ ir lietuviško kapitalo kredito unijos.  Pažeidžiant visus konkurencinės rinkos dėsnius, toliau Lietuvoje dirbtinai valoma rinka skandinavų bankų monopoliui!

               Buvusi Seimo dauguma bei jos atstovai kukliai tyli. Tyli D. Grybauskaitės statytinis Lietuvos Banko vadovas V. Vasiliauskas. Tyli buvusi finansų ministrė I. Šimonytė. Tyli ir pati prezidentė D. Grybauskaitė. Vadinasi, kad kažkam labai reikia visa tai užmiršti. 

             Labai norisi, kad į šiuos visus klausimus viešai atsakytų pati prezidentė D.Grybauskaitė.  

Tačiau bijau, kad atsakymo nebus. Jo nesulauksime, nes D.Grybauskaitė yra senosios santvarkos produktas ir ji gali sau bet ką leisti. Jos požiūris į visą, kas mus supa, jos samprotavimas, yra per jėgą, jokio racionalumo - „mano kelias arba jokio kelio!“ - tai tikrai apibūdina,  kad ji - „sovietinis“ senosios santvarkos produktas.

               Prezidentė D. Grybauskaitė  šalyje įteisino telefoninę teisę,  todėl, galimai,  Lietuva mažai kuo besiskiria nuo Baltarusijos (neįžeidžiant kaimyninės šalies) – toks pat požiūris į įstatymus, - kai dėl politikos prokurorams ar teisėjams  gali būti pasakyta, ką jiems daryti. Skiriasi tik santvarkos. 

                Ir pabaigai. Štai Jums ir Lietuviškas teisingumas. Viskas perkama ir parduodama. SNORO banko sužlugdymas ir išgrobstymas – tai kaina, kurią sumokėjome už tai, kad kai kas vadintųsi PREZIDENTU ir viešpatautų SWEDBANK, SEB.