Socialinė darbuotoja Sigita: „Pokyčiai šeimų gyvenimuose neįvyksta pernakt“

Jau 15-ąjį kartą vykusi kalėdinė „Vaikų svajonių“ akcija kaip ir kasmet skaičiuoja įspūdingus rezultatus – per 2024 m. projekto metu geradariai išpildė daugiau nei 14,5 tūkst. vaikų iš sunkiau besiverčiančių šeimų svajonių. Mažųjų svajonės nebūtų virtusios realybe ne tik dėl Lietuvos gyventojų gerumo, bet ir dėl atsidavusių darbuotojų, kurie kasdien bendrauja su vaikais, dalijasi savo šiluma ir pagalba. Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Sigita Urbytė sako: „Didžiausias džiaugsmas, kai šeimoje vyksta teigiami pokyčiai.“

S. Urbytė sako, jog pašaukimą padėti kitiems pastebėjo dar vaikystėje. Nors pašnekovė norėjo rinktis visai kitos krypties studijas, visgi likimas ją sugrąžino prie prigimties.

„Mėginau stoti į leidybos ir poligrafijos studijas, tačiau patekau į socialinę pedagogiką ir pamažu pradėjau dirbti su šeimomis. Vos atsiradus tokiai galimybei nė kiek nedvejojau, nes žinojau, kad būdama arčiausiai vaikų tėvų, padėdama jiems, labiausiai galėsiu padėti ir vaikams“, – savo karjeros pradžią prisimena S. Urbytė.

Darbas, teikiantis prasmę

Vaikai – itin jautri visuomenės dalis, o sunkiau besiverčiančiose šeimose sunkumų kyla nuolat. Pasak S. Urbytės, juos įveikti galima tik kuriant tvirtą, glaudų, artimą ir pasitikėjimu grįstą santykį tarp šeimos narių.

„Didžiausias džiaugsmas, kai šeimoje pastebime teigiamus pokyčius – matome atsiskleidžiančias asmenybes, atsitiesiančius tėvus, vis labiau pradedančius pasitikėti savimi ir kitais vaikus. Visgi pokyčiai šeimų gyvenimuose neįvyksta nei pernakt, nei per savaitę, tad tenka šeimos nariams priminti, kaip kartu toli yra nueita, kiek išmokta ir kiek patobulėta“, – pasakoja pašnekovė.

S. Urbytė teigia, kad dirbant tokį darbą tenka susidurti su skirtingomis emocijomis – nepavyksta išvengti ir neigiamų patirčių.

„Sunkiausia, kai šeimoje kartojasi neigiamos patirtys vaikų atžvilgiu ir tenka priimti sprendimus patraukti vaikus iš šeimos. Nors tokie atvejai nėra itin dažni, tačiau kiekvieną jų priimu gana asmeniškai, reflektuoju savo darbą su šeima, tačiau tuo pačiu negaliu palikti tėvų krizėje ir privalau jiems teikti pagalbą. Emociniams sunkumams įveikti nuolat tobuliname savo įgūdžius – stipriname psichologinį atsparumą, galime naudotis psichologų paslaugomis bei kolegų pagalba“, – tvirtina S. Urbytė.

Galimybė suteikti vaikams šansą būti matomiems

Sigita prie „Vaikų svajonių“ akcijos prisijungė prieš ketverius metus, ji sako, jog iniciatyvos laikotarpiu prisideda įvairiais būdais.

„Kviečiu savo aplinkos žmones atkreipti dėmesį į vaikų svajones ir išsirinkti bent vieną svajonę, bendrauju tarp svajonių pildytojų ir šeimų, tarpininkauju įteikiant dovanas, taip pat teikiu grįžtamąjį ryšį pildžiusiems svajones. Iš tiesų ir pati prisidedu pildydama vaikų svajones, tačiau ne iniciatyvos laikotarpiu – kai kurios jų svajonės viešumos nepasiekia vien todėl, kad yra išpildomos vos jos tampa žinomos man“, – pasakoja S. Urbytė.

Ji priduria, kad šis projektas – itin laukiamas šeimų, o gavus išvajotą dovaną, netrūksta emocijų.

„Žinoma, ne visiems tėveliams yra jauku, jog jie patys negali išpildyti savo vaikų svajonių, todėl neretai susigraudina. Vaikų emocijos ir mane pačią kartais sugraudina – kuomet jie išpakuoja dovanas, spėlioja kas viduje. Svajonių pildytojai dažnai būna dosnūs ir neapsiriboja vien tik vaiko norėta dovana, todėl vaikai džiūgauja itin nuoširdžiai“, – akimirkomis dalijasi pašnekovė.

Prie kalėdinio stebuklo sukūrimo vaikams iš sunkiau besiverčiančių šeimų prisideda ir ilgamečiai iniciatyvos partneriai „DPD Lietuva“, kurie rūpinasi nemokamu dovanų perdavimu vaikams.

„2024 m. per mūsų paštomatus nemokamai buvo išsiųsta 8500 tūkstančiai dovanų. Tad prisidėjome prie beveik pusės visų svajonių išsipildymo. Taip geradariai gali nesirūpinti dovanų perdavimu ir skirti papildomas lėšas vaikų svajonių išpildymui“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

Kuria teigiamus pokyčius

Pasak Sigitos, „Vaikų svajonių“ projektas – neįkainojama patirtis. Vaikai gali džiaugtis lauktomis dovanomis, o tuo pačiu metu kuriamas ir stiprus ryšys bei teigiami pokyčiai.

„Jei prieš keletą metų šilta striukė ar batai buvo vienos iš pagrindinių vaikų svajonių, dabar tėvai vis dažniau supranta, kad tai jų pareiga pasirūpinti vaiko poreikiu turėti šiltus drabužius avalynę ir vis dažniau „leidžia" vaikams svajoti tikromis vaikiškomis svajonėmis“, – tvirtina S. Urbytė.

Ji neslepia, jog darbas su sunkiau besiverčiančiomis šeimomis ne tik prasmingas ir kilnus, bet ir pačiai padėjo suformuoti tam tikras asmenines savybes.

„Jau studijos iš esmės keitė mano požiūrį į tėvystę, atskleidė vaikystės ir jaunystės patirčių įtaką tolimesniam individo gyvenimui. Suvokiau, kaip svarbu kuo anksčiau žmogui duoti meškerę, o ne žuvį bei kantriai mokyti žvejoti, tačiau tik praktiškai prisilietusi prie darbo su šeimomis supratau, kaip svarbu neskubinti įvykių, eiti lėtu tempu, kartais tiesiog išbūti šalia, nedalinti patarimų, o padėti atrasti savo kelią“, – dalijasi S. Urbytė.