Socialinė inovacija be technologijų: kaip „Senjorų pasaulis“ keičia vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę

Socialinė inovacija nebūtinai prasideda nuo technologijos, didelės investicijos ar sudėtingo projekto. Kartais ji prasideda nuo klausimo, kurio iš pirmo žvilgsnio net nelaikome problema: ką galėtų veikti žmogus, kuris jau baigė profesinį gyvenimą, bet dar turi daug žinių, laiko ir noro būti reikalingas? Organizacija „Senjorų pasaulis“ turi atsakymą į šį klausimą – mokytis, burti bendruomenę ir padėti kitiems.

„Senjorų pasaulis“ – visuomeninė organizacija, užsiimanti neformaliuoju vyresnio amžiaus žmonių švietimu. Jau šeštus metus kiekvieno mėnesio ketvirtą ketvirtadienį ji organizuoja atviras įvairaus turinio paskaitas visiems norintiems. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad daliai žmonių vien jų nepakanka.

Taip atsirado „Senjorų pasaulio“ klubas, kurio nariai šiandien ne tik mokosi, bet ir savanoriauja darželiuose, globos įstaigose, muziejuose, kultūros renginiuose. Organizacijos steigėja Vida Greičiuvienė sako, kad kiekviena nauja veiklos kryptis gimė iš konkretaus žmonių poreikio.

Ieškojo būdo būti naudingi

„Nuotoliu vykstančios paskaitos yra atviros, prieinamos visiems, bet jos vyksta tik kartą per savaitę. O klubo nariai jau renkasi gyvai. Bendruomenėje atsirado vis daugiau žmonių, norinčių ne tik lankytis paskaitose ar susitikimuose, bet ir panaudoti savo laiką bei patirtį prasmingai, taip pradėjome ieškoti vietų, kur galėtume savanoriauti“, – pasakoja V. Greičiuvienė.

Viena tokių vietų tapo vaikų darželiai, kuriuos senjorai skaito pasakas. Iš pirmo žvilgsnio tai paprasta veikla, tačiau V. Greičiuvienė pastebi, kad ji atlieka labai svarbią misiją – kuria ryšį tarp skirtingų kartų.

„Yra daug žmonių, kurių vaikai gyvena užsienyje ir ten augina anūkus, kuriuos matome labai retai. Šios savanorystės dėka ir senjorai turi progų pasidžiaugti laiku su vaikais, ir vaikai gauna daugiau gyvo bendravimo su vyresne karta“, – pažymi „Senjorų pasaulio“ įkūrėja.

Kita „Senjorų pasaulio“ savanoriškos veiklos kryptis – bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis globos įstaigose. Į jas atvykę savanoriai dalyvauja renginiuose, kartu mini šventes, atveža ir paskaito knygų ar tiesiog leidžia laiką su ten gyvenančiais žmonėmis.

„Mes tikrai nesame medikai, kad ten galėtume kažką padaryti, bet žmonėms dažnai reikia tiesiog pabendrauti, reikia dėmesio pokalbio ir jausmo, kad jis nėra pamirštas“, – sako pašnekovė.

„Senjorų pasaulio“ klubo nariai taip pat bendradarbiauja ir su muziejais, prisideda prie renginių organizavimo ir kitų praktinių darbų. Taigi savanorystė tampa ne vien pagalba kitam. Ji tampa ir būdu pačiam senjorui išlikti aktyviam visuomenės gyvenime.

„Senjorų pasaulio“ patirtis rodo, kad savanorystė gali būti labai skirtinga. Vienas žmogus gali pasirinkti nuolatinę veiklą, pavyzdžiui, kiekvieną savaitę skambinti vienam žmogui ir su juo pasikalbėti. Kitas gali įsitraukti epizodiškai: kai reikia, ateiti į darželį paskaityti pasaką ar padėti renginyje.

„Kur mūsų reikia, kur galime naudingi, ten ir būname“, – klubo savanorystės modelį paprastai apibūdina V. Greičiuvienė.

Toks lankstumas leidžia į veiklą įsitraukti daugiau žmonių. Juk ne kiekvienas gali skirti konkrečią savaitės dieną ilgalaikei veiklai, tačiau daug kas gali kartais skirti porą valandų tam, kas jam įdomu ir prasminga.

„Senjorų pasaulio“ veikla šiandien neapsiriboja vienu miestu. Bendruomenės narių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitose Lietuvos vietose. Ypač aktyvi Klaipėdos grupė – jos nariai savanoriauja kultūros įstaigose, įsitraukia į įvairias vietos veiklas.

Priemonė neiškristi iš gyvenimo

Kita svarbi „Senjorų pasaulio“ veiklos dalis – neformalus vyresnio amžiaus žmonių švietimas. Organizacija kviečiasi lektorius ir rengia įvairių sričių paskaitas. 

Senjorams siūloma mokytis anglų, vokiečių ir ispanų kalbų. Taip pat egzistuoja sveikos gyvensenos ir kultūros moduliai, o viena svarbiausių švietimo sričių – informacinis raštingumas.

Pasak V. Greičiuvienės, kompiuterinio raštingumo paskaitos ypač aktualios žmonėms, kuriems sunku judėti ir išeiti iš namų. Tokiu atveju kompiuteris gali tapti ne tik priemone atlikti praktinius veiksmus, bet ir galimybe palaikyti ryšį su pasauliu.

Inovacijoms kurti – 24 mln. eurų parama

„Senjorų pasaulio“ istorija gerai parodo, kaip gali gimti socialinė inovacija. Pirmiausia atsirado poreikis mokytis. Tada paaiškėjo, kad žmonėms reikia ne tik paskaitų, bet ir bendruomenės. Vėliau pati bendruomenė atrado poreikį būti naudinga kitiems – atsirado savanorystė, veiklos darželiuose, globos įstaigose, muziejuose ir kultūros renginiuose. Tai nuolat besikeičiantis modelis, kuriame naujos veiklos atsiranda įsiklausant į žmones.

Būtent tokie sprendimai šiandien vis dažniau vadinami socialinėmis inovacijomis – naujais būdais spręsti visuomenės problemas ir kurti didesnę socialinę vertę.

Lietuvoje socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui numatyta beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Šiomis lėšomis siekiama sudaryti sąlygas kurti ir išbandyti naujus sprendimus, kurie padėtų gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą ir spręsti socialinės atskirties problemas.

Tai reiškia, kad galimybės atsiveria ne tik didelėms institucijoms, bet ir organizacijoms, kurios iš arti mato konkrečią problemą ir gali pasiūlyti kitokį būdą ją spręsti.

Apie socialines inovacijas – festivalyje „Būtent“

Kaip tokios idėjos gimsta, kas padeda jas išbandyti ir kaip suprasti, ar socialinis sprendimas iš tiesų veikia, bus galima išgirsti diskusijų festivalyje „Būtent“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra festivalyje pristatys socialinių inovacijų temą ir surengs keturias diskusijas.

Jose bus kalbama apie skirtingus socialinių inovacijų aspektus – nuo pačios idėjos ir poreikio ją kurti iki finansavimo, partnerystės, poveikio ir kelio, kurį tenka nueiti, kol naujas sprendimas tampa realiu pokyčiu. Viena iš diskusijų dalyvių bus ir V. Greičiuvienė, kurios istorija primena, kad socialinis pokytis nebūtinai prasideda nuo didelio projekto. Kartais jis prasideda tiesiog nuo klausimo, kuo galėčiau būti naudingas.

Socialinių inovacijų erdvė finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.