Spaudos centras
Spaudos centras
Gegužės 15-ąją šventiškai paminėtas Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos 35-erių metų jubiliejus – išskirtinis įvykis ne tik Lietuvos žydų bendruomenei, bet ir visai šalies švietimo bendruomenei. Minėjimo proga „Vaidilos“ teatre surengta įspūdinga šventinė programa, kurioje dalyvavo gimnazijos mokiniai, mokytojai, alumnai ir garbingi svečiai.
Šventėje mokiniai žiūrovus džiugino pasirodymais, dainomis ir šokiais, kuriuos kartu su mokytojais ruošė beveik metus.
Renginyje apsilankė ir susirinkusiuosius sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Lietuvos Prezidento patarėja švietimo klausimais dr. Jūratė Litvinaitė, Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo nariai Vytautas Juozapaitis ir Emanuelis Zingeris, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė bei kiti savivaldybės ir švietimo atstovai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vaikus ugdo žydiška dvasia
Kaip sako gimnazijos direktorė dr. Ruth Reches, bendruomenė tikrai turi kuo pasidžiaugti – gimnazija auga, stiprėja, išsikelia vis naujus įspūdingus tikslus, o ugdymas žydiška dvasia jau seniai įrodė, kad gali ir geba įsitvirtinti aukščiausiose šalies gimnazijų reitingų pozicijose.
„Mums tai taip pat puiki proga padėkoti visiems, kurie prisidėjo ir prisideda prie vaikų ugdymo žydiška dvasia.
Dėkoju visiems, kurie tikėjo ir tiki, kad žydiško išsilavinimo saloje įgytas tvirtas akademinis pagrindas ir ne mažiau tvirtos vertybės padės mūsų vaikams paversti pasaulį gražesne vieta gyventi“, – ačiū tarė gimnazijos direktorė Ruth Reches.
Esminiai pokyčiai – per 35-erius metus
Direktorė taip pat pasidalijo išskirtiniu pasakojimu apie tai, kaip per 35- erius metus susikūrė žydiška mokykla ir kaip viskas per šiuos metus pasikeitė: „Prieš 35-erius metus, Lietuvos Nepriklausomybės aušroje, žydų gimnazija dar neturėjo sienų, bet jau buvo gyva idėja. Mus vienijo siekis gimstančioje valstybėje atkurti ir žydų mokyklą, kuri taptų laisvės ir tolerancijos simboliu bei žydiško tapatumo ugdymo erdve“, – pasakoja gimnazijos direktorė dr. Ruth Reches.
Ji prisiminė ir 1989 metus, kai Vilniuje iš gausios, kultūros bei mokslo pasiekimais garsėjusios litvakų bendruomenės po Holokausto buvo beveik nieko nelikę, o ir tai saujai išgyvenusiųjų puoselėti savo tradicijas sovietmečiu buvo tiesiog neįmanoma. Net ir žydų kalba buvo išstumta iš žmonių kasdienybės, ją mokėjo retas.
Žydų šviesuomenė suprato, kad žydiškumas visomis savo ryškiausiomis spalvomis sužibės tik tada, kai jį vėl iš naujo įskiepysime augančiai kartai.
„Mums reikėjo savo mokyklos, galinčios vaikuose pasėti ir išauginti gyvą žydišką tapatybę, žmogų, besididžiuojantį savo šaknimis. Ir štai Atgimimo dvasioje Lietuvoje tai tapo įmanoma. Mokyklai atvėrus duris, dieną vaikai, o vakarais ir jų tėvai mokėsi hebrajų kalbos, žydų tautos istorijos ir tradicijų.
Matydami saugią multikultūrinę aplinką, vis daugiau ir daugiau žydų tėvų ėmė vesti čia savo vaikus. O tada – ir ne vien žydų, nes aukštyn šovę akademiniai mokyklos rodikliai ir žydiško ugdymo prioritetai ėmė traukti visų tautybių tėvus“, – dalijasi gimnazijos direktorė.
Siekia aplenkti save, o ne kitus
Ir vis dėlto ne vien dėl mokslų tėvai džiaugiasi galimybe čia leisti savo vaikus. „Žydams tėvams už gerą išsilavinimą ne mažiau svarbu yra ir vertybinis stuburas, o mūsų gimnazijoje didžiulis dėmesys skiriamas midoms (hebr. midot) – charakterio stiprinimui, dorinei saviugdai, į ką tikrai nežiūrime pro pirštus tik „dėl pliusiuko“.
Mūsų tikslas – užauginti teisingą ir sąžiningą žmogų, arba mentš, kuris jaučia atsakomybę bendruomenei, suvokia, kaip svarbu gyvenime yra ne tik imti, bet ir duoti. Tiesą sakant, duoti – žymiai svarbiau.
Viena mokinė yra pasakiusi: žydų mokykloje mes visad skatinami siekti daugiau, perskaityti daugiau puslapių, geriau pasirodyti olimpiadoje – ir geriau, daugiau ne už kitus, o už save, nuolat siekti aplenkti save patį, būti pačia geriausia savo versija“, – prisimena direktorė, patvirtindama, kad būtent taip iš tikrųjų tarp gimnazijos sienų ir yra.
Žydų santykis su mokslu – išskirtinis
Taip pat direktorė Ruth Reches atsako ir į klausimą, kurio dažnai sulaukia iš aplinkinių, kaip nutiko, kad būtent žydų mokykla tapo vien geidžiamiausių mokyklų Vilniuje: „Atsakymas glūdi žydų santykyje su mokslu. Ne veltui mes vadinami knygos tauta.
Iškentę priespaudas, karus, išvarymus iš tėvynės ir net masines žudynes, žydai žinojo, kad vienintelis dalykas, kurio iš jų niekas negali atimti, yra jų žinios.
Todėl tvirtas akademinis pagrindas mūsų gimnazijoje laikomas didžiule vertybe tiek tėvų, tiek mokinių, tiek mokytojų“.
Kiekvieną penktadienį – šabas
Nors vaikai mokosi hebrajų kalbos, mokomoji kalba gimnazijoje – lietuvių. Ir nors gimnazija yra pasaulietinė, vis dėlto kiekvieną penktadienį čia uždegamos šabo žvakės, vaikai sako tradicines Kidušo maldas, laužia chalas.
„Šabo minėjimas – tai ne tik religinių simbolių, bet ir pačios žydų tradicijos pagarba. Be to, kassavaitiniai visos mokyklos susibūrimai ugdo gilų bendrystės jausmą“, – atskleidžia gimnazijos direktorė.
Klasės paeiliui rengia pasirodymus, kuriuose atskleidžia kuriuos nors žydų istorijos etapus, pasakoja apie Izraelį ir jo miestus, kultūrą, pristato žydų kultūros ar technologijų naujienas. Mažesnieji pradinukai dažnai vaidina žydų liaudies pasakas, bet per Šabą mes prisimename ne tik Holokaustą, bet ir Sausio 13-ąją, švenčiame ne tik Izraelio, bet ir Lietuvos Nepriklausomybės dienas. Turime dvi tėvynes, abi jas mylime.“ – kalba R. Reches.
Švenčia visas žydų tautos šventes
Pagal žydų kalendorių gimnazijoje švenčiamos visos žydų tautos šventės – per Roš Hašaną (žydų naujuosius metus) visi skanauja obuolius su medumi, per Pesachą klasės sėda prie sederio stalo, o per Purimą visą savaitę mokykloje siaučia karnavalas.
Kasmet septintokai ruošiasi savo Bar ir Bat Mitzvai – vaikinų ir merginų pilnametystės šventei pagal žydų tradicijas. Taip pat gimnazijos vaikai nuo pradinukų iki abiturientų yra nenuilstantys Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimo dalyviai, kuriuos tikrai išvysite bendrose linksmose šventėse ir rimtose minėjimo dienose, žydų skautų sueigose ir „Makabi“ sporto šventėse.
„Mūsų vaikų tėvai juokiasi, kad ne jie vaikus moko žydiškumo, o vaikai tėvus – tiek visko parneša iš mokyklos, kad sunku ją ir aplenkti,“ – išduoda direktorė.
Direktorė pripažįsta girdėjusi svarstant, kam hebrajų kalbos ir visų tų žydiškų švenčių reikia, tarkim, lietuvių vaikui. „Kalbos apskritai lavina smegenis, išmoktų kalbų ant pečių tikrai nenešiosi. Dar mūsų gimnazijoje yra įgyjamas labai stiprus tolerancijos „išsilavinimas“.
Šiais laikais tai svarbus gebėjimas – suvokti kiekvieno žmogaus unikalumą. Mūsų tarpe yra labai įvairių žmonių, ir vaikai nuo mažumės supranta, kad jei nori drauge leisti laiką taip, kad visiems būtų smagu ir naudinga, reikia mokėti vieniems kitus priimti, suprasti ir palaikyti“, – įsitikinusi Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė.
Nėjome šiuo keliu vieni
Ji priduria, kad pastarieji 35-eri metai buvo kupini iššūkių, tačiau mokykla niekada nebuvo viena – gimnazija visada jaučia valstybės palaikymą bei Izraelio globą: „Per ilgus dešimtmečius Žydų gimnazijai tikrai žymiai daugiau kas padėjo, nei kaišiojo pagalius į ratus, nors visko buvo. Pirmiausia, žinoma, mūsų rėmėja yra valstybė, kuri skyrė ir finansus, ir visuomet palaikė idėjiškai.
Gimnaziją globoja ir Izraelis. Labai artimai bendraujame su ambasada, bendradarbiaujame su Izraelio Švietimo ministerija – hebrajų kalbą gimnazijoje dėsto mokytojai iš Izraelio.
Jie ir iš arčiau supažindina mūsų vaikus su šiuolaikiniu šalies gyvenimu. Galime kiek tik nori teoriškai postringauti vaikams apie šalį, bet tik ten išties gyvenantiems žmonėms pavyks perduoti tikrąjį Izraelio pulsą.
Ne tik skaityti žymiausius šalies rašytojus, klausytis naujausios popmuzikos, bet ir kartu su Izraeliu išgyventi įkaitų dramą, jausti karo baisumus ir kasdienybę.
Turime tikrai daug užsienio partnerių, mūsų ir vaikai, ir mokytojai dalyvauja įvairiausiose programose ir projektuose, kurie leidžia mums ugdyti tikrus būsimus diasporos lyderius, savo valstybės šviesulius“, – prisimena Ruth Reches, pradėjusi gimnazijoje dirbti prieš dvidešimt aštuonerius metų hebrajų kalbos mokytoja.
Duris atvėrė ir žydiškas darželis
Per 35-erius metus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija nuėjo nepaprastą kelią – nuo mokyklos išaugo iki gimnazijos, prisijungė prie pasaulinio ORT žydiško amatų ir mokslinio raštingumo ugdymo tinklo, o šiemet buvo priimta į garbingą Kembridžo tarptautinių mokyklų bendruomenę. Tokių valstybinių mokyklų Vilniuje – tik penkios.
Didžiausiam visų tėvų džiaugsmui – šį rudenį duris atvėrė ir žydų darželis, pirmasis Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. „Taip mes išplečiame savo ugdymo amplitudę ir užtikriname jo tęstinumą.
Jau net šie mažuliukai mokosi pagal Kembridžo programą, mokosi hebrajų kalbos, žaidžia žydiškus žaidimus ir švenčia žydiškas šventes, o tuo pačiu pažindinasi su vertybėmis, kurios lydės juos visą gyvenimą“, – sako direktorė.