Spalio 4 d., penktadienį, Vilniuje vyks 10-oji tarptautinė finansų rinkų konferencija. Ją organizuoja Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija. Tarptautinės ir nacionalinės politikos formuotojai, Europos Sąjungos (ES) ir Baltijos regiono finansų institucijų atstovai bei verslo ekspertai konferencijoje dalysis įžvalgomis apie tendencijas Europos ir Baltijos regiono kapitalo rinkose bei investicinę aplinką esamomis geopolitinėmis sąlygomis.
Europa rudenį įžengia į naują politinį sezoną, kuris gali lemti naujus lūkesčius ir iššūkius finansų rinkose. Konferencijos ašis – besikeičiančios tendencijos, kurios lemia įmonių ir investuotojų verslo aplinką visame Baltijos regione. Renginyje tikimasi pasidalyti įžvalgomis, kurios padėtų orientuotis ir atskleisti finansų rinkų potencialą permainų laikotarpiu.
Vilniuje vyksiančios konferencijos darbotvarkėje – kelios pagrindinės temos: Europos ir regioninės tendencijos, formuojančios kapitalo rinkas; Baltijos šalių pirminio viešo akcijų siūlymo (angl. initial public offerings, IPO) aplinka; Baltijos šalių didelio pajamingumo skolos rinka. Taip pat bus diskutuojama, ar dabar tinkamas laikas namų ūkiams pereiti nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) prie likvidžių finansinių priemonių.
„Žengiant į naują politinį ciklą, kapitalo rinkų plėtra bus vienas iš esminių ES darbotvarkės prioritetų. Tarp Bendrijos narių jaučiamas platus politinis sutarimas, kad šioje srityje reikia ambicingesnės ir spartesnės pažangos. Būtina ieškoti sprendimų tiek ES, tiek nacionaliniu lygiais, kaip padidinti finansų rinkų efektyvumą, kad jos geriau padėtų tvarkytis su kylančiais ekonominiais ir saugumo iššūkiais. Būtina užtikrinti, kad finansiniai ištekliai būtų efektyviai nukreipiami į realiąją ekonomiką, kur finansavimo poreikiai yra didžiuliai. Kad tai pasiektume, kapitalo rinkos turi pasiūlyti patrauklių taupymo priemonių gyventojams ir įgalinti verslą pritraukti reikiamą finansavimą, siekiant įgyvendinti perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, skatinti verslo inovacijas, didinti ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą, taip pat finansuoti gynybos pramonę. Jubiliejinė tarptautinė finansų rinkų konferencija Vilniuje – puiki galimybė įvertinti nuveiktus darbus ir nubrėžti naujojo politinio ciklo prioritetus bei kryptis, toliau stiprinant kapitalo rinkas ES ir nacionaliniu lygiais“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Lietuvos bankas bendromis pastangomis su kitomis institucijomis siekia suvienodinti sąlygas bendrovėms visose trijose Baltijos šalyse ir taip stiprinti bendrąją rinką. Tiek naujų akcijų, tiek obligacijų išleidimas yra alternatyva bankų skolinimui, naujos galimybės verslui pritraukti investicijas ir naujos galimybės investuotojams“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Baltijos šalyse pastaruoju metu aiškiai matomas kapitalo rinkos pagyvėjimas, tačiau didžioji dalis nuopelnų už tai tenka itin suaktyvėjusiai įmonių obligacijų rinkai, kurios dalyviai operatyviai ir profesionaliai panaudoja aplinkybes bei galimybes. Kiti skolos vertybinių popierių rinkos segmentai nėra tokie aktyvūs, IPO rinka kol kas gyvena tik nuojautomis, todėl galima būtų įžvelgti kapitalo rinkos plėtros disbalansą ar perspėti investuotojus dėl atskirų verslo rūšių dominavimo toje pačioje obligacijų rinkoje. Tad konferencijos dalyviai ieškos sprendimų ir dalysis praktinę vertę turinčiomis įžvalgomis“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Konferencijos dalyviai aptars, kaip paskatinti efektyvų ES kapitalo rinkų sąjungos veikimą, nuo kurio labai priklauso ES bendrosios rinkos konkurencingumas, ekonomikos augimas ir inovacijų plėtra. Didesnė kapitalo rinkų integracija, mažmeninių investicijų strategija, kaip kapitalo rinkų plėtros dalis, galimybės skatinti investicijas į inovacijas ir žaliąją bei skaitmeninę transformaciją – pagrindiniai šios temos aspektai.
Remdamiesi konkrečiais Baltijos šalių pavyzdžiais, konferencijos pranešėjai ir dalyviai ieškos atsakymų į klausimus, kaip paskatinti regiono vertybinių popierių rinkos plėtrą ir išplėsti alternatyvaus finansavimo galimybių spektrą. Bus ieškoma atsakymų į klausimus: kada verta inicijuoti IPO, kodėl tiek instituciniai, tiek privatūs investuotojai vis dar vangiai investuoja į vertybinius popierius, kaip paskatinti vienaragius kotiruotis Baltijos vertybinių popierių biržose ir kt.
Trečioji konferencijos dalis bus skirta Baltijos šalių obligacijų rinkos tendencijoms ir mažmeninių investuotojų elgesio kryptims aptarti. Siekiant įvairiais aspektais išnagrinėti šią temą, konferencijoje bus diskutuojama apie obligacijų, kaip turto klasės, grąžą, rizikas, susijusias su besiplėtojančia obligacijų rinka, bus aptariamas investuotojų požiūris, kodėl jiems obligacijos vis dar nėra patraukli turto klasė.
Diskusijoje „Ar dabar – tinkamas metas namų ūkiams persiorientuoti nuo nekilnojamojo turto į likvidžias finansines priemones“ bus kalbama apie besikeičiančią palūkanų normų situaciją, galinčią turėti įtakos investuojantiesiems į gyvenamąjį NT. Ar galima tikėtis, kad NT kainos kils ankstesniu tempu ir ar istorinė vidutinė grąža, kuri gaunama iš investicijų į NT, yra tvari? Kokią įtaką investavimo įpročiams turės investicinė sąskaita? Šie klausimai bus aptarti baigiamosios diskusijos metu.
Tarptautinėje finansų konferencijoje dalyvaus Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos Centrinio Banko Stebėtojų tarybos pirmininkė Claudia Maria Buch, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Estijos centrinio banko vadovas Madis Muller, Latvijos centrinio banko vadovas Mārtiņš Kazāks, „Nordic Investment Bank“ vadovas Andre Kuusvek, „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė ir kiti.
Renginys vyks spalio 4 d. gyvai „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų salėje (Konstitucijos pr. 20, Vilniuje). Konferencijos kalba – anglų, be vertimo į lietuvių kalbą.
Išsami programa skelbiama ir registracija vykdoma konferencijos interneto svetainėje www.financeconference.eu.