Spaudos centras

Spaudos konferencijoje svarstymai apie LT karių siuntimą į Ukrainą – ką reikia daryti nedelsiant?

,,Iš Seimo nutarimo 11-to punkto turime pašalinti žodį ,,Ukraina, nes tai sudaro visas teisines prielaidas siųsti Lietuvos karius į karo zoną su atitinkamomis pasekmėmis, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Peticijų portale parašų rinkimą ,,Ne Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą“ inicijavęs generolas priimtame Seimo nutarime mato realią grėsmę. Apie tai diskutavo ir susirinkę politikai.

Remiantis gruodžio 21 d. nutarimu  „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“, su Ukraina yra susijusios 3 iš 13 tarptautinių misijų. Valdo Tutkaus teigimu, tokie sprendimai gali vesti prie realios grėsmės Lietuvai. Tai paskatino imtis veiksmo – rinkti parašus peticijų portale ,,Ne Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą“.

,,Mano pozicija, kad mes tęsiame paramą Ukrainai kaip darome ir iki šiol, bet karių siuntimas į karo zoną yra nepriimtinas, dėl šios priežasties savo žodį turėtų tarti Seimas. Ypatingos skubos tvarka peržiūrėti nutarimą ir pakoreguoti 11 punktą išbraukiant žodį ,,Ukraina“. O jei Seimas to nepadarys, LT Prezidentas kaip vyr. ginkluotųjų pajėgų vadas, neturėtų leisti išsiųsti karių į Ukrainą“, –komentavo V. Tutkus.

Peticijos autoriaus teigimu, užsienio reikalų ministras indikuoja, kad tai yra ne mokymo misija, o pakeisianti tam tikrose vietose tarnaujančius ukrainiečius, kad jie galėtų vykti į karo frontą. Galima teigti, kad oficialioje viešojoje erdvėje yra aiškiai išsakyta valstybės vadovų pozicija, kad Lietuva turi siųsti savo karius į Ukrainą. 

,,Seimo nutarime aiškiai parašyta siųsti karinę mokymo misiją į Ukrainą. Prezidento patarėjas saugumo klausimais parašė, kad visas teisinis pagrindas karių siuntimui į Ukrainą yra. Tai padarius, pasekmės nuo Lietuvos nebepriklausys. Jei valstybė pasiunčia savo karius į karo zoną, ta valstybė yra traktuojama kaip karo dalyvė. Pasekmės, kad Lietuvą paskelbs karo dalyve. O ar bus atsakas, ar jo nebus tarp kariaujančių valstybių, spręs ne Lietuvos politikai“, – pabrėžė V. Tutkus.

,,Kreipiuosi į mamas, kad jos suprastų, koks pavojus iškilęs jų vaikams. Agituoju pasirašyti peticiją. Noriu atkreipti dėmesį, kad peticijos autorius turi ypač stiprią kompetenciją suprasti, kas vyksta pasaulyje ir karo kontekste. Tai žmogus, kuris žino kelią, kaip išvengti tragedijos“, – sakė ,,Rinkėjų klubo“ vadovas Romualdas Milė.

Grėsmė tapti tarptautinio konflikto dalimi

,,Aš, kaip seimo narys, galiu pasakyti, kad nutarimas, priimtas gruodžio 21 sukelia pavojų Lietuvos saugumui. Akivaizdu, kad tokie mūsų politikos sprendimai kelia grėsmę. Kaip sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, jeigu šalis savo rizika priima sprendimą siųsti karius į Ukrainą, akivaizdu, kad tai nėra NATO aljanso kolektyvinis sprendimas. Vadinasi, jeigu valstybė narė priima tokį sprendimą kartu su keliomis kitomis valstybėmis savo rizika, ji netenka galimybės naudotis NATO apsauga. Pagal tarptautinę teisę Rusijos federacijai atakavus mūsų teritoriją, būtų galima sulaukti pasipiktinimo, bet ne NATO aljanso gynimo. Jeigu karinės pajėgos iš Rusijos ar Baltarusijos teritorijos būtų įvestos į Lietuvos teritoriją po to, kai mūsų kariai būtų atsiradę Ukrainoje, tokiu atveju mums taip pat negaliotų NATO penktas straipsnis, pagal kurį, jeigu viena šalis užpuolama, visos kitos NATO aljanso šalys įsipareigoja ją ginti. Nėra skirtumo, ar mūsų valstybė įves keturiasdešimt, ar keturis tūkstančius karių. Mes tampame tarptautinio konflikto sudedamąja dalimi. Kodėl taip neatsakingai ir pavojingai elgiamasi mūsų valstybės atžvilgiu?“, - klausė Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Vienas netikslus žodis gali pakeisti visą LR saugumą iš esmės

Teisininkas Erikas Pavlovičius atkreipė dėmesį, kad pagrindinis LR valstybės karo institucijos tikslas yra užtikrinti Lietuvos karinį saugumą. Lietuvos kariuomenės veiklą reglamentuoja Lietuvos karinė doktrina, kurioje įvardijami kariuomenės panaudojimo būdai nacionalinio saugumo interesams užtikrinti, apibrėžiami Lietuvos kariuomenės rengimo ir naudojimo karinėse operacijose nuostatai ir principai, apibūdinami kariuomenės siekiami tikslai taikos, krizių ir karo metu.

,,LR Seimas Lietuvos vardu išdavė mandatą (nutarimas 2023-12-21 Nr XIV-2434) Lietuvos kariams dalyvauti karinėje operacijoje mokymo tikslais Ukrainoje esant šios šalies kvietimui iki 100 karių. Toks dalyvavimas Ukrainoje gali būti vertinamas kaip Lietuvos įsitraukimu į karą be NATO sutikimo ir turėti rimtas pasekmes tiek nuvykusiems kariams, tiek Lietuvai“, – akcentavo E. Pavlovičius.

NATO tikslai yra užtikrinti savo narių laisvę ir saugumą politinėmis ir karinėmis priemonėmis. Nutarime dėl LR karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pats pavadinimas įvardina ,,krašto apsauga“ sąvoką. Nutarime dėl LR karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Irakas, Kosovas, Viduržemio jūra, Malis, Centrinė Afrika, Ukraina, Mozambikas, karinė operacija ,,Įgimtas ryžtas“ – 40 karių ir tarnautojų, Hormūzo sąsiauris, tarptautinėje karinė operacija mokymo tikslais ,,Interflex“, tarptautinės operacijos Indijos ir Ramiajame vandenyne. Bendras karių skaičius daugiausiai – 694.

,,Kuri iš nutarime nurodytų valstybių yra Lietuva, kelianti grėsmę Lietuvai arba NATO valstybė, NATO valstybei kelianti grėsmę? Lietuva, perskaičius nutarimą arba paskelbė karą pusei pasaulio, arba Lietuvai toks karas paskelbtas. Pats nutarimas (jo aiškinamasis raštas) sako, kad kariai siunčiami į NATO valstybes mokymo tikslais Ukrainos scenarijuje, bet kitais scenarijais taip nepasisako“, –akcentavo E. Pavlovičius.

Teisininko teigimu, nors įstatymai šiuo atveju draudžia kariauti ir savanoriauti Ukrainoje (išskyrus su Vyriausybės leidimu), tačiau savanorių jau buvo ir yra aukų. Nepatvirtintais duomenimis, žuvusių lietuvių gali būti daugiau nei vienas. ,,Ar tokie nutarimai siųsti lietuvius kariauti iš pradžių prie Lvovo, vėliau šiek tiek už Lvovo reiškia mažais žingsniais Lietuvą įtraukti į karą visame pasaulyje. Nutarime matomas ,,žodžių žaismas” yra toks slidus, kokia yra ir situacija Ukrainoje bei visame pasaulyje, kai pridėjus žodį ar jį išbraukus gali keistis visas LR saugumas iš esmės. Ar tai yra LR karo institucijų tikslai?“, – klausė E. Pavlovičius.

Peticiją kviečiama pasirašyti: https://www.peticijos.lt/visos/85165/ne-lietuvos-kariu-siuntimui-i-ukraina/

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-03-26 12:14
Politika Krašto apsauga, saugumas
Prisegti failai