Specialistai paaiškino, kaip poroms spręsti finansinius klausimus

Finansai yra dažniausia vienos iš šešių porų konfliktų priežastis, o net 22 proc. porų apie finansus apskritai vengia kalbėti. Be to, nors vestuvės tebepopuliarios, finansinė elgsena keičiasi: vis daugiau įsimylėjėlių renkasi gyvenimą kartu be santuokos liudijimo, ir tai meta naujų iššūkių. Vis dėlto finansinis nesaugumas ir nesutarimai dėl išlaidų yra viena iš pagrindinių skyrybų priežasčių. Tačiau vieno tinkamo recepto nėra: tai, kas tinka jaunavedžiams, gali visiškai netikti porai, kuri kartu gyvena vos pusmetį, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Finansus verta sujungti tada, kai jau gyvenate kartu

Santykių pradžioje finansai dažniausiai tvarkomi atskirai, tačiau, vos pradėjus gyventi kartu, iškyla nuomos ir komunalinių mokesčių klausimai. Tai nedideli finansiniai klausimai, tačiau kartu ir puiki proga pradėti pokalbį apie finansines vertybes, įpročius, išlaidas ir norimą finansinės gerovės lygį. Tuomet galima pradėti svarstyti ir apie tai, kaip dalintis pajamas ir išlaidas.

Daugiau kaip du trečdaliai porų pasirenka vieną iš dviejų strategijų: 50/50 proc. išlaidų dalijimąsi arba proporcingo dalijimosi strategiją. Tai reiškia, kad jei vienas partneris uždirba 2 000 eurų, o kitas – 1 000 eurų, daugiau uždirbantis padengia apie 65–70 proc. bendrų išlaidų. Vis dėlto dalis lietuvių tebesirenka visas pajamas dėti į vieną bendrą sąskaitą.

Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė, pastebi, kad bendra sąskaita reikalauja visiško pasitikėjimo ir skaidrumo: „Jei vienas taupo, o kitas linkęs į impulsyvius pirkinius, bendra sąskaita taps nuolatinių barnių židiniu. Taupyti kartu galima pradėti gana anksti, jeigu naudojami indėliai, nes pinigų iš jų neišimsi taip lengvai. Tačiau naudotis bendra einamąja sąskaita reikėtų tik tada, kai aptarti esminiai finansų klausimai.“

Būsto pirkimas: kai parašas svarbiau už žiedą

Be abejo, didžiausias išbandymas poroms tenka tuomet, kai nusprendžiama įsigyti nuosavą būstą. Čia finansai persipina su ilgalaikiais įsipareigojimais, kurie dažnai įpareigoja ne mažiau nei santuoka.

I. Rogozina teigia, kad santuoka nėra būtina sąlyga imant bendrą paskolą, tačiau tai reikalauja kruopštesnio pasirengimo: „Vis daugiau paraiškų būsto paskolai gauti pateikia poros, neturinčios santuokos liudijimo. Tai rodo, kad finansinis pasitikėjimas partneriu dažnai atsiranda anksčiau nei juridinis įsipareigojimas. Vis dėlto, bankui vertinant paraišką, svarbiausia yra bendras namų ūkio tvarumas – dviejų asmenų pajamos visada vertinamos palankiau nei vieno, o tai leidžia tikėtis geresnių palūkanų normų. Na, o poroje labai svarbu suprasti, ar tikrai sutampa vertybės, rizikos supratimas ir finansiniai įpročiai“, – teigia I. Rogozina.

Tiesa, nors bankams sugyventinių statusas nėra kliūtis, teisinis turto reglamentavimas čia tampa slidžiu reikalu. Skirtingai nei santuokoje, kur turtas automatiškai tampa bendrąja jungtine nuosavybe, sugyventiniams galioja kitos taisyklės.

Gabrielė Šinkonė, „Prevence“ Šeimos teisės praktikos grupės vadovė, įspėja, kad romantika neturėtų apsvaiginti: „Perkant būstą su paskola dar nesusituokus, dažnai vadovaujamasi tarpusavio pasitikėjimu, tačiau teisiškai tokia situacija yra gerokai sudėtingesnė nei susituokusios poros atveju. Jei perkate butą bendrai, notarinėje sutartyje būtina tiksliai nurodyti, kokia dalis kam priklauso. Visi mokėjimai taip pat turi būti atliekami pavedimais, o jų paskirtyje būtina aiškiai nurodyti lėšų paskirtį. Išsiskyrimo atveju, nesant santuokos ir be aiškių dokumentų, įrodyti, kad prisidėjote prie būsto remonto ar paskolos mokėjimo, gali būti labai sudėtinga.“

Universalaus recepto nėra – svarbiausia bendravimas

Ekspertai sutaria, kad vieno tinkamo visoms poroms modelio nėra. Tai, kas veikia dešimtmetį susituokusiai porai, gali būti visiškai nepriimtina santykių pradžioje esantiems partneriams.

Vis dėlto populiariausiu ir dažniausiai rekomenduojamu variantu išlieka „mišrių finansų“ modelis. Tai sistema, kai partneriai turi asmenines sąskaitas savo poreikiams, tačiau kasmėnesines įmokas už būstą, maistą ar vaikų būrelius perveda į bendrą šeimos krepšelį. Tai leidžia išlaikyti dalį finansinės nepriklausomybės ir kartu kurti bendrą gerovę.

Tačiau svarbiausia taisyklė – nebijoti nepatogių temų. Tyrimai rodo, kad poros, kurios finansinius klausimus sprendžia „čia ir dabar“, jaučiasi saugesnės ir santykiuose patiria mažiau įtampos. Atviras pokalbis apie pajamas, skolas ir ateities planus yra geriausia investicija į ramybę namuose.