Specialistės apie tai, kas iš tikrųjų kuria laimingą vaikystę: vaikui reikia laiko kartu  

Vaiko laimė – tai ne tik šypsena veide ar žaislų gausa, bet visų pirma – saugumas, meilė, pastovumas ir supratimas. Deja, ne kiekvienas vaikas auga tokioje aplinkoje. Daugelis vaikų susiduria su skaudžiomis patirtimis – praradimais, smurtu, nepriežiūra. Tokiems vaikams ypač svarbi tampa ne tik artimųjų, bet ir visos visuomenės parama. Ko reikia, kad vaikas užaugtų laimingas? Ar aplinka, kurioje auga vaikas yra svarbi? 

Anot SOS vaikų kaime dirbančios, GIMK programos vyresniosios specialistės Danutės Gustaitytės, vaikai patyrę traumas turi augti aplinkoje, kurioje dominuoja meilė, pastovumas ir rūpestis. Svarbu užtikrinti kasdienę rutiną, kad vaikas jaustųsi saugus ir žinotų, jog jo poreikiai bus patenkinti. 

Anot specialistės vaikams yra labai svarbūs namai, todėl kiekviena parama ar pagalba yra ypatingai reikalinga vaikams, kurie gyvena globoje. „GF bankas“ skyrė paramą SOS vaikų kaimams, kuri bus panaudota vaikų gyvenimo sąlygų gerinimui šeimynose ir dienos centruose. „GF bankas“ jau ne vienerius metus skiria lėšas vaikams ir taip padeda jiems patirti laimingą vaikystę.

„Aplinka, kurioje vaikas auga turi būti pilna meilės. Vaikai, kurie atkeliauja pas mus yra sužeistomis širdis, todėl pastovumas šeimoje ir kasdienėje rutinoje yra labai svarbu. Vaikas turi susikurti saugumo pojūtį, jog kasdien gaus ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę, kiekvieną vakarą jo lauks švari lova bei karštas vanduo nusiprausti. Taip vaikas jausis saugus ir užtikrintas, kad jo poreikiai kasdien bus patenkinti. 

Be fizinių poreikių patenkinimo, vaikams būtina yra meilė, supratimas, emocinis ryšys, palaikymas ir pardąsinimas, kuris augina ir stiprina traumuoto vaiko savivertę ir savigarbą. Be visa to, vaikas turi jausti paramą ir paskatinimą, jog galėtų stengtis, turėtų motyvacijos keistis, tobulėti bei jaustųsi suprastas ir girdimas, čia yra labai svarbūs santykiai su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, nes tai ugdo empatiją, pasitikėjimą ir bendravimo įgūdžius“, – pasakojo D. Gustaitytė.

Tylūs skauduliai: traumos, kurias atsineša vaikai

Vaikystėje patirtos traumos, ypač jei jos nebuvo laiku atpažintos ar gydytos, palieka gilius randus. Emocinė nepriežiūra, smurtas ar netektys gali sukelti nerimą, depresiją, pasitikėjimo trūkumą, mokymosi sunkumus ar kurti ilgalaikius santykius. Tačiau net ir po sunkių patirčių vaikas gali pasveikti – jei tik sulaukia tinkamos pagalbos. 

„Vienas iš pagrindinių vaikų iššūkių globos sistemoje yra jų netektys, nes vaikai praranda savo gyvenimą, namus ir tėvus. Su tomis netektimis yra surištos ir traumos, dėl to ką jie patyrė savo šeimoje. 

Galbūt mūsų akimis atrodo, jog jų namuose buvo baisios sąlygos, tačiau jiems tai – namai. Tai yra lygiai tas pats kas persodinti gėlę, vienu atveju ji prigyja, kitu užtrunka kol viską nupurtai ir vis tiek išlieka klausimas ar ta gėlė prigis. 

Kitas sunkumas yra megzti naujus santykius su naujais žmonėmis, juk keičiasi visas gyvenimas, o tai nėra lengva, sukurti saugų santykį, tikėti suaugusiais“, – pasakojo D. Gustaitytė.

MDFT programos vadovė: kiekvienas vaikas ir jų patirtys yra skirtingos

SOS vaikų kaimai Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos vadovė Roberta Avramenko teigia, jog pas specialistus į terapiją, dažniausiai ateina vaikai patiriantys emocinį apleistumą. Tačiau šalia to puokštė ir kitų traumų, – kaip smurtas ar net seksualinė prievarta.  

„Dažniausiai vaikai pas mus atkeliauja su emociniu apleistumu, tačiau yra atvejų, kuomet vaikai patiria ne tik fizinį, bet ir seksualinį smurtą. Vis tik vaikai šeimoje nekalba apie traumas, dėl to jos gilėja ir kaupiasi, kol tai pasireiškia per savižalą ar sutrikimus.  

Atvejų yra įvairių, dėl to kiekvienas vaikas yra labai skirtingas. Mūsų specialistai ieško būdų, kaip kalbėtis su vaiku ir kaip jam suteikti tinkamą pagalbą. Galbūt vienam pavyksta sukurti ryšį ir galima kalbėtis, tačiau kitam vaikui eina papasakoti savo jausmus konstruojant detales ar piešiant“, – kalbėjo R. Avramenko.

Specialistė: laimingam vaikui reikia laiko kartu

Anot Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos vadovės R. Avramenko, laimingui vaikui reikia kokybiško laiko ir emocinio saugumo. Vaikas – tai lyg daigas, kuris išauga į stiprų medį tik tuomet, jei šaknis leidžia derlingoje ir saugioje dirvoje. Aplinka, kurioje auga vaikas, yra esmė, kuri formuojant jo savivertę, gebėjimą pasitikėti kitais ir pačiu savimi.  

„Laimingui vaikui augti yra labai svarbu gauti kokybiško laiko kartu su tėvais, globėjais ar šeima. Būtent santykiuose vaikas patiria emocinį saugumą, meilę ir dėmesį, kurie yra būtini jo augimui. 

Taip pat svarbu skirti dėmesį vaiko stiprybių atpažinimui ir skatinimui – tai ne tik padeda jam ugdyti pasitikėjimą savimi, bet ir leidžia suvokti savo vertę ir galimybes. Kai vaikas mato, kad suaugusieji atkreipia dėmesį į jo unikalius gebėjimus ir interesus, jis jaučiasi palaikomas ir motyvuotas siekti savo tikslų. 

Kuo daugiau tėvai ir globėjai skiria laiko, kad pažintų ir suprastų savo vaiką, tuo daugiau galimybių jis turi vystytis į sveiką, laimingą ir savimi pasitikintį žmogų“, – minėjo R. Avramenko.