Sporto klubo abonementas ar papildoma pensija? Ekspertės įvardijo, kas svarbu darbuotojams
Renkantis darbovietę vis svarbesnis tampa ne tik atlyginimas, bet ir papildomos naudos, kurias siūlo darbdavys. Viena tokių – darbdavio įmokos į III pensijų pakopą, padedančios darbuotojams kaupti lėšas senatvei. Personalo valdymo specialistai pastebi, kad po II pensijų pakopos reformos šia galimybe domisi vis daugiau žmonių. Kodėl ši motyvavimo priemonė naudinga tiek darbuotojams, tiek verslui, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė ir „OVC Consulting“ grupės partnerė, „HR Hint Online“ įkūrėja ir vadovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič.
Darbuotojai vis dažniau prašo šios naudos
Papildomas kaupimas III pensijų pakopoje suteikia galimybę darbuotojams nuosekliai kaupti senatvei, o darbdaviams – prisidėti prie jų finansinės gerovės. Pasak G. Vaitiekūnaitės-Urbanovič, nors ši motyvavimo priemonė Lietuvoje dar nėra itin plačiai paplitusi, darbuotojų susidomėjimas ja auga.
„Man tai investicija į darbuotojų finansinį raštingumą: kaupimo III pakopoje matematika akivaizdi, bet reikia suvokimo, kad tai vertinga“, – sako G. Vaitiekūnaitė-Urbanovič.
Ekspertė pastebi, kad personalo valdymo bendruomenėje vis dažniau kalbama apie pasikeitusius darbuotojų lūkesčius. Po II pensijų pakopos reformos daugėja norinčiųjų papildomai kaupti senatvei, o dalis darbuotojų šios naudos prašo ir keisdami darbovietę.
Anot L. Načajienės, darbdavio įmokos gali būti ypač naudingos tiems, kurie supranta kaupimo svarbą, tačiau patys jam ne visada skiria pakankamai dėmesio.
„Apie pensiją dažnai pradedame galvoti tik artėjant pensiniam amžiui, nors didžiausią naudą gali suteikti būtent anksti pradėtas ir nuoseklus kaupimas. Taip yra dėl sudėtinių palūkanų efekto – investuojant uždirbta grąža lieka fonde ir toliau investuojama, todėl ilgainiui prieaugis gali būti uždirbamas ne tik nuo įmokėtų pinigų, bet ir nuo anksčiau sukauptos grąžos. Dėl to net ir nedidelės reguliarios įmokos per kelis dešimtmečius gali padėti sukaupti reikšmingą sumą, o kai prie kaupimo prisideda ir darbdavys, darbuotojui tampa dar lengviau pasirūpinti savo finansine ateitimi“, – teigia L. Načajienė.
Gali padėti išlaikyti darbuotojus
Darbdavio indėlis į darbuotojo pensijų kaupimą gali būti naudingas ne tik pačiam žmogui, bet ir organizacijai. Pasak G. Vaitiekūnaitės-Urbanovič, ši priemonė kuria ilgalaikį ryšį tarp darbuotojo ir darbdavio.
„Tai ilgalaikis ryšys su darbuotoju: kuo ilgiau žmogus dirba, tuo daugiau sukaupia, todėl įmokas verta susieti su stažu. Įmonės, kurios taip daro, mato lojalumo poveikį, o kandidatams tai signalas, kad darbdavys galvoja apie jų ateitį“, – sako personalo valdymo ekspertė.
Jos teigimu, organizacijos taiko skirtingus kaupimo modelius – vienos prisideda konkrečia suma, kitos dalijasi įmokomis su darbuotoju. Dažnai ši motyvavimo priemonė pradedama taikyti darbuotojui organizacijoje išdirbus tam tikrą laiką, pavyzdžiui, vienerius metus.
L. Načajienė priduria, kad darbdavio įmokos į III pensijų pakopą gali tapti ir praktiška alternatyva kitoms finansinėms paskatoms.
„Pavyzdžiui, jei darbdavys kas mėnesį darbuotojo pensijai skirtų po 50 Eur., per 10 metų būtų įmokėta 6 tūkst. Eur. Esant vidutinei 6 proc. metinei investicijų grąžai, ši suma galėtų išaugti iki 8,1 tūkst. Eur. Be to, taikant mokestines lengvatas, į fondą patenka visa 50 Eur. įmoka, o tokią pačią sumą išmokėjus kaip atlyginimo priedą, darbuotojui po mokesčių liktų apie 30 Eur.“, – aiškina L. Načajienė.
Ne visiems reikia tos pačios naudos
Vis dėlto darbuotojų poreikiai skiriasi. Vieniems svarbesnis sveikatos draudimas, kitiems – papildomos atostogų dienos, lankstus darbo grafikas ar sporto klubo abonementas. Todėl, pasak G. Vaitiekūnaitės-Urbanovič, darbdaviai turėtų įvertinti, kokios naudos jų darbuotojams iš tiesų aktualiausios.
„Pavyzdžiui, pastaruoju metu dalis darbdavių sveikatos draudimo atsisako ar jį mažina, nes žmonės jo neišnaudoja, ir vis labiau linksta motyvacines priemones pritaikyti individualiems poreikiams“, – pastebi ekspertė.
Anot jos, organizacijoms verta skirti laiko darbuotojų lūkesčiams išsiaiškinti ir pasirūpinti, kad siūlomomis papildomomis naudomis būtų paprasta pasinaudoti.
L. Načajienės teigimu, III pensijų pakopa gali būti viena iš tokių pasirenkamų naudų. Ji leidžia lanksčiai planuoti kaupimą, o įmokas gali mokėti tiek pats darbuotojas, tiek jo darbdavys.
„Kaupimas pensijai ilgainiui turėtų tapti savotiška finansine higiena – tokia pat įprasta darbdavio siūloma nauda, kokia šiandien yra sveikatos draudimas. Žinoma, sporto klubo abonementai, papildomos atostogų dienos ar kitos paskatos taip pat svarbios, tačiau pirmiausia vertėtų pasirūpinti esminiais darbuotojų poreikiais, tarp jų – ir finansiniu saugumu ateityje“, – pažymi L. Načajienė.
Svarbiausia – suprasti naudą
Nors susidomėjimas papildomu kaupimu auga, G. Vaitiekūnaitės-Urbanovič teigimu, viena pagrindinių kliūčių platesniam šios priemonės taikymui išlieka žinių trūkumas. Todėl svarbu šviesti ne tik darbuotojus, bet ir organizacijose už papildomas naudas atsakingus specialistus.
L. Načajienė primena, kad darbdaviams, prisidedantiems prie darbuotojų kaupimo III pensijų pakopoje, gali būti taikomos ir mokestinės lengvatos. Pagal galiojančią tvarką darbdavio mokamos pensijų įmokos, kartu su tam tikromis kitomis darbuotojo naudai mokamomis draudimo įmokomis neviršijančios 25 proc. darbuotojui per metus apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, ir pripažįstamos pelną mažinančiomis sąnaudomis laikantis nustatytų sąlygų.
„Darbdaviams, svarstantiems apie tokią naudą, pirmiausia patarčiau aiškiai apsibrėžti, kokią sumą jie galėtų reguliariai skirti darbuotojų pensijai, ir suprantamai paaiškinti kaupimo sąlygas. Darbuotojai turėtų žinoti, kaip investuojamos jų lėšos, koks tikėtinas prieaugis iš investavimo, kokie mokesčiai taikomi ir kokia yra investavimo rizika. Kuo geriau žmogus supras siūlomą naudą, tuo lengviau galės įvertinti jos reikšmę savo ateičiai“, – apibendrina L. Načajienė.
