Statybų sektoriaus apžvalga: kokius iššūkius kelia 2024-ųjų pokyčiai?

Statybų sektorius Lietuvoje pastaraisiais metais susiduria su reikšmingomis permainomis. 2024-ieji nebuvo išimtis: buvo įvesti nauji projektavimo standartai ir priimti teisiniai sprendimai, turintys didelės įtakos tiek projektuotojams, tiek rangovams. Kaip teigia statinių informacinio modeliavimo (BIM) ekspertė, „BIMhub“ vadovė Virginija Rimšelienė, nauja tvarka turėtų padidinti procesų skaidrumą ir efektyvumą. Tačiau jų pritaikymas praktikoje vis dar kelia nemažai klausimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įvestas Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius

Vienas pagrindinių 2024 m. pokyčių – Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) diegimas. Pasak V. Rimšelienės, NSIK tikslas yra suklasifikuoti ir sukategorizuoti projekto elementus, užtikrinti tikslesnę informacijos apskaitą bei palengvinti duomenų valdymą.

Nors klasifikatorius buvo kuriamas daugiau nei penkerius metus ir pernai buvo pristatyta jo galutinė versija, daugeliui vis dar kyla klausimų, kaip jį tinkamai taikyti.

„Pagal NSIK, kiekvienas projekto elementas turi būti pažymėtas specifiniu kodu. Tarptautinėje praktikoje egzistuoja nemažai skirtingų klasifikatorių, tačiau visų jų esmė ta pati: sukurti sistemą, kurioje kiekvienas modelio komponentas turi savo kodą. Tai leidžia lengviau surūšiuoti, analizuoti ir vertinti informaciją ne tik pagal pavadinimus, bet ir pagal unikalius kodus“, – pasakoja V. Rimšelienė.

Patvirtinta užsakovų reikalavimo forma

Dar viena reikšminga praėjusių metų naujovė – Aplinkos ministerijos atnaujinta užsakovų reikalavimo forma (EIR). Ji skirta užsakovo poreikiams aiškiai apibrėžti ir suvienodinti visų viešųjų pirkimų reikalavimus.

„Nors šis dokumentas labiau skirtas viešajam sektoriui, tikėtina, kad dalis privačių užsakovų taip pat bandys jį naudoti. Problema ta, kad neretai užsakovams trūksta kompetencijos tinkamai užpildyti formą, todėl reikia papildomų konsultacijų“, – komentuoja BIM ekspertė.

Vienas didžiųjų EIR formos privalumų – struktūruota informacijos pateikimo sistema. Kuo aiškiau užsakovas suformuluoja savo poreikius, tuo efektyviau gali dirbti visa projekto komanda. Tačiau, anot ekspertės, praktikoje susiduriama su iššūkiais: naujojoje formoje atnaujinta dalis ligšiolinių lentelių, o aiškių nurodymų, kaip jas pildyti, stoka kelia klausimų tiek užsakovams, tiek projektuotojams.

„Vis dėlto, EIR forma turėtų atnešti apčiuopiamų naudų. Aiškesnė reikalavimų struktūra leis tiksliau planuoti biudžetus, geriau įvertinti projekto apimtis ir sumažins netikslumų riziką“, – tikina V. Rimšelienė.

Techninis darbo projektas: ko reikia, kad sistema veiktų?

Dar vienas esminis 2024 m. pokytis – techninio ir darbo projektų sujungimas į vieną etapą – techninį darbo projektą. Anksčiau projektavimas vyko trimis etapais: buvo rengiami projektiniai pasiūlymai, techninis projektas ir darbo projektas. Įgyvendinus šiuos pokyčius, techninis darbo projektas turėtų užtikrinti didesnį procesų vientisumą.

Pasak skaitmeninio modeliavimo ekspertės, ankstesnė tvarka keldavo problemų, nes keičiantis projekto etapams neretai pasikeisdavo ir komandos. Dabar, kai tie patys projektuotojai dirbs nuo pradinės stadijos iki galutinio projekto, procesas turėtų tapti sklandesnis.

„Tačiau tai kelia ir tam tikrų rizikų: ne visi projektuotojai turi pakankamai kompetencijos detalizuoti projektus iki darbo projekto lygio, todėl gali nukentėti galutinė kokybė. Be to, nors teoriniai pokyčiai atrodo logiški, praktinėje pusėje vis dar trūksta aiškumo, kaip visa sistema veiks. Mes dar tik pradedame taikyti šį modelį, ir tik artimiausias pusmetis parodys, ar tai iš tikrųjų padės pagreitinti projektavimo bei statybos procesus. Vis dėlto, šie pokyčiai gali tapti paskata stiprinti profesines kompetencijas ir didinti projektų efektyvumą“, – pastebi „BIMhub“ vadovė V. Rimšelienė.