Spaudos centras
Spaudos centras
Nors antreprenerystė teoriškai atvira visiems, praktikoje moterys susiduria su daugiau iššūkių ir atsakomybių. Joms tenka mažiau matomumo, verslo pradžioje kūrėjos mažiau pasitiki savo jėgomis. O jei esi dar yra atvykėlės iš karo niokojamos šalies – kliūčių daugėja. Vis dėlto, inovacijų bendruomenių iniciatyvos rodo, kad kryptinga pagalba, įtraukiančios bendruomenės ir empatiška mentorystė gali tapti stipria paskata įveikti pradžios nežinomybę ir palaikyti motyvaciją kuriant savo verslą. Ekspertai siekia tarpsektorinio bendradarbiavimo, jautrumo kontekstui ir, svarbiausia, tikro tikėjimo moterų potencialu.
„Remiantis LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 2,6 tūkst. verslo subjektų, kuriuose Ukrainos piliečiai valdo daugiau nei 50 proc. akcijų. Nors nėra tikslios statistikos, kiek iš šių įmonių įkurtos būtent moterų, stebima tendencija, kad verslumo siekiama. Tą atskleidė ir Tech-Park Kaunas kartu su partneriais organizuota Interreg Baltijos jūros regiono (BJR) programos „BSI_4Women“ projekto verslo vystymo ir inkubavimo programa“, – sako Tech-Park Kaunas kokybės vadovė Živilė Paužaitė.
Intensyvi Tech-Park Kaunas organizuota 4 mėnesių verslo vystymo ir inkubavimo programa pakvietė ukrainietes įgyti bazinių antreprenerystės žinių. Organizatoriai sulaukė beveik 100 susidomėjusių paraiškų, o po pirminio atrankos etapo verslo vystymo ir inkubavimo kelionę pradėjo 22 dalyvės iš Kauno, Alytaus, Panevėžio ir Vilniaus. Praktika parodė, kad Lietuvoje gyvenančios ukrainietės dažnai susiduria su žinių bei finansinių išteklių stygiumi.
„Paaiškėjo, kad tik kas ketvirta moteris teigė turinti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų pradėti savo verslą, o pusė jų neturi finansinių išteklių verslui plėtoti. Daugelis jų pažymi, kad ypač ankstyvojoje stadijoje svarbiausia yra patikima palaikymo sistema – tiek emocinė, tiek profesinė. Būtent dėl to itin vertinamos bendruomenės, kuriose galima ne tik dalintis patirtimi, bet ir rasti bendraminčių, patarimų bei bendradarbiavimo galimybių“, – sako Ž. Paužaitė.
Jai antrina ir Tech-Park Kaunas veiklos organizavimo direktorė Vaiva Kelmelytė: „Ukrainiečių moterų, šiuo metu kuriančių Lietuvoje, bendruomenė turi poreikių, susijusių tiek su integracija, saugumu, siekiu palaikyti ryšį su karo zonose likusiais artimaisiais, tiek su verslo pradžia naujoje šalyje. Jos dažnai susiduria su kalbos barjerais, teisinio reguliavimo žinių trūkumu, bet svarbiausia – su nežinomybe, nuo ko pradėti“.
Gegužės pabaigoje Lenkijoje vykusiame Interreg Baltijos jūros regiono programos „BSI_4Women“ projekto „ Transnational Demo Day“ renginyje, daugiau nei 20 finalininkių iš septynių šalių pristatė savo verslo idėjas. Ukrainietė Olena Bondaruk iš Lietuvos šiame renginyje užėmė trečią vietą. Ji pristatė savo papuošalų prekės ženklą „ViLena“ ir jam skirtą skaitmeninės platformos idėją, jungiančią eleganciją, sąmoningumą bei tvarumą. Prieš trejetą metų, bėgdama iš karo užklupto Chersono, moteris paliko ir savo turimą verslą, o šiandien naujas pradžias kuria Lietuvoje.
„Verslo vystymo programa man buvo nauja patirtis, nauji įspūdžiai. Prisiminiau save studentę: daug informacijos, naktinis sėdėjimas prie namų darbų ar įtaigių pristatymų kūrimas. Ir visa tai dėl vieno tikslo – vėl pradėti savo verslą, bet jau čia, Europos Sąjungoje. Esu dėkinga visiems mentoriams ir lektoriams, suteikiantiems praktinių žinių“, – sako O. Bondaruk.
Lietuvą taip pat atstovavo Ana Studnikova, jaukių šeimos švenčių agentūros „Šventė su Siela“ idėjos iniciatorė bei tvaraus, estetiško grožio paslaugų sprendimo „OKSAMYT“ autorė Tetiana Khudyk. Visos šios idėjos gimė iš asmeninių patirčių, iššūkių bei siekių kurti prasmingą veiklą naujoje šalyje.
Pati išgyvenusi integracijos Lietuvoje etapą, Inkubavimo programos mentorystės ekspertė, viena iš mentorių, Klaipėdos universiteto docentė dr. Galina Mishenina labiausiai vertina moterų bendruomeniškumą. Joms reikia ne teorinių seminarų, o gyvo ryšio – patirčių, kurios padeda įveikti ne tik verslo, bet ir gyvenimo iššūkius. Kai moteris jaučiasi išgirsta ir palaikoma, ji kuria ne tik verslą – ji kuria pokytį, kuris stiprina visą ekosistemą.
„Neturiu šeimos, verslo ir emocijų balanso formulės, nes balansas – tai ne lygtis. Tai būsena, kurios kasdien ieškome aplinkybėse, kurių dažnai patys nepasirinkome. Daugelis programos dalyvių atėjo ne tik su verslo idėjomis, bet ir su skausmu, perdegimu, atsakomybe už vaikus, senstančius tėvus bei savo gyvenimu emigracijoje. Joms mentorystės sesijos buvo ne tik apie „verslo modelio pelningumą“. Tai buvo erdvė, kurioje jos buvo išgirstos, ne nuvertintos ir ne spaudžiamos „pasirodyti“. Svarbu suprasti, kad balansas nėra tikslas. Tai procesas. Paprasti įpročiai, savęs pažinimas ir tinkami žmonės šalia padeda atrasti savo ritmą, savo atramą ir savo balsą. Svarbu leisti sau judėti mažais žingsniais“, – teigia dr. G. Mishenina.
Tokios iniciatyvos kaip mentorystė, „Verslumo galimybių mugės“, integraciniai renginiai bei kontaktų tinklai tampa gyvybiškai svarbiu saitu įgyvendinant idėjas. Palaikymo kultūra, jautrumas individualiems kontekstams bei lygiavertis dialogas padeda ne tik kurti verslus, bet ir stiprinti bendruomenes, kurios tampa nauju pagrindu tvariems socialiniams pokyčiams.
