Sukčiai milijonus išvilioja pasinaudodami žinių spragomis. Ką reikėtų žinoti?

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas tebėra vienas iš žemiausių Europoje. Nieko nuostabaus, kad dauguma nežino, ką bankai veikia su klientų saugomais pinigais, iš ko bankai uždirba ar netgi kaip atliekami pavedimai. Nors Lietuvos bankas ir įvairios organizacijos siūlo vis daugiau švietimo iniciatyvų, gyventojų finansinio raštingumo rodikliai gerėja lėtai, o 2024 m. sukčių išviliotų pinigų suma buvo rekordiškai didelė – daugiau nei 20 mln. eurų. Tad nežinomųjų vis dar daug, o kai kuriuos mitus reikėtų pamiršti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Sąskaitose esantys pinigai – saugūs

„Globalfindex“ duomenys rodo, kad net 6,47 proc. Lietuvos gyventojų vis dar nesinaudoja bankų paslaugomis – tai vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Viena iš to priežasčių – nepasitikėjimas bankais, manant, kad jie savo pelnui išnaudoja kiekvieną sąskaitoje laikomą eurą.

„Bankai veikia pagal griežtus reguliavimo reikalavimus, ypač likvidumo ir kapitalo pakankamumo srityse. Šios taisyklės riboja, kokia dalis lėšų, ypač iš einamųjų sąskaitų, gali būti naudojama skolinimui, ir užtikrina, kad bankai visada turėtų pakankamą rezervą pinigų išėmimo poreikiams patenkinti. Tai atidžiai stebi nacionalinės reguliavimo institucijos ir tokios institucijos, kaip Europos Centrinis Bankas“, – pasakoja Edvard Arnatkevič, banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento Lietuvoje vadovas.

Svarbu pabrėžti, kad gyventojų indėliai negali būti naudojami bet kaip – bankų veikla, ypač skolinimo procesas, yra griežtai reguliuojama. Tai užtikrina aukštus saugumo standartus ir sistemos atsparumą net ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais.

Tai itin svarbu, nes skolinamos lėšos yra reikšminga ekonomikos dalis. Jos leidžia finansuoti būsto įsigijimą, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, viešosios infrastruktūros projektus. Kitaip tariant, paskolos leidžia gyventojams ir verslams augti, didinti našumą, kurti naujas darbo vietas ir generuoti naują pridėtinę vertę tiek vietos bendruomenėms, tiek visos šalies ekonomikai bei finansų sistemai.

Na, o tam, kad turėtų ką paskolinti, bankai patys skolinasi iš šių šaltinių:

-          Europos Centrinio Banko (ECB). Dėl to būsto, vartojimo ir kitų paskolų galutinis dydis priklauso ne tik nuo komercinio banko pasirenkamos maržos, bet ir nuo EURIBOR, kuris tiesiogiai priklauso nuo ECB nustatomų palūkanų normų. Kitaip tariant, kuo pigiau iš ECB gali pasiskolinti bankai, tuo pigiau paskolinti jie gali žmonėms ar verslui.

-          Savo klientų, mokėdami jiems palūkanas už indėlius. Kai ECB siūlomos palūkanų normos yra aukštos, bankams gali labiau apsimokėti pinigus skolintis iš savo klientų, kurie deda indėlius. Dėl to kylant ECB palūkanų normoms, kyla ir indėlių siūlomos palūkanos, kadangi šitokiu būdu komerciniai bankai siekia pritraukti lėšų, kurias galėtų naudoti skolinimui.

-          Kitų bankų. Bankai gali trumpam pasiskolinti iš kitų bankų, kad galėtų patenkinti kasdienius grynųjų pinigų poreikius. Paprastai tai vyksta tarpbankinėje rinkoje už palūkanas, susietas su Europos Centrinio Banko bazine palūkanų norma.

Žinoma, bankai uždirba ir iš mokesčių už pavedimus, bankomatų naudojimą ar kitus mokesčius, tačiau tai sudaro tik nedidelę dalį bankų pajamų – didžioji dalis bankų pelno sudaro būtent paskolos ir jų administravimas, o visa tai itin griežtai reguliuojama, todėl bankai negali skolinti per daug ar per dažnai.

Bankai skambina, bet investicijų nesiūlo

Iš Lietuvos gyventojų išviliojamos sumos ir toliau auga, žmonės vis dažniau ignoruoja ne tik apgavikų, bet ir tikrus bankų elektroninius laiškus ar netgi skambučius. Vis dėlto E. Arnatkevič įspėja, kad kai kuriais atvejais bankai iš tiesų gali į jus kreiptis. Paprastai tai įvyksta užpildžius paraišką dėl indėlio, kortelės ar paskolos, pradėjus naudotis nauju banko produktu, esant skolai ar dėl panašių legitimių priežasčių.

Be to, bankai retkarčiais prašo užpildyti kliento duomenų atnaujinimo anketą: tai daroma prisijungus prie elektroninės bankininkystės arba skambinant klientui, tačiau užduodami nesudėtingi klausimai.

„Ignoruoti ar nutraukti skambutį su banku galima tais atvejais, jeigu banko darbuotojais apsimetantys apgavikai kalba ne lietuvių kalba, siūlo „investicines galimybes“, prašo prisijungti prie jūsų kompiuterio nuotoliniu būdu, atskleisti jūsų slaptažodžius ar asmeninio gyvenimo detalių. Neteikite informacijos apie PIN1 ar PIN2, taip pat neveskite savo PIN kodų į telefoną, jei to prašo skambintojas, nes paprastai tai yra sukčiavimas“, – teigia specialistas.

Kredito reitingas nėra pagrindinis svertas jūsų mokumui vertinti

Dar vienas mitas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų, yra tai, kad gero kredito reitingo pakanka paskolai gauti. Tai tik dalinė tiesa – paprastai yra tikrinama paskolų rizikos duomenų bazė, pastarųjų metų pajamos, jų dydis, stabilumas, turimi įsipareigojimai ir pan., o kredito reitingas tėra tik viena iš priemonių mokumui įvertinti.

Tad jeigu planuojate imti būsto ar kitą paskolą, nepakanka pasitikrinti savo kredito reitingo ar pasinaudoti paskolų skaičiuoklėmis (pastarosios taip pat pateikia tik apytikslius skaičius, paremtus tik jūsų pajamomis ir įsipareigojimais, bet ne kitais aspektais). Jeigu planuojate imti būsto paskolą, pasiruoškite šiuos dokumentus:

- asmenines pajamų deklaracijas už einamuosius ir paskutinius 3 metus,

- banko sąskaitos išrašus už einamuosius ir paskutinius 3 metus,

- preliminarią perkamo nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sutartį,

- NT rinkos vertės nustatymo ataskaitą,

- pradinio įnašo kilmę pagrindžiančius dokumentus.

Jeigu dirbate savarankiškai ar turite savo verslą, taip pat pasiruoškite pateikti informaciją apie savo veiklą, pajamų pastovumą, sutartis su klientais, akcininkų ar vadovų sprendimus dėl dividendų išmokėjimo bent už 2 metus, įmonės sąskaitų išrašus už einamuosius ir paskutinius 3 metus.

Be abejo, taip pat reikia nepamiršti, kad bankams taikomi griežti reikalavimai, todėl jų teikiamų paskolų įmokos negali viršyti 40 proc. jūsų pajamų, taip pat kiekvienas bankas rizikas vertina kiek skirtingai, todėl bankų pateikiami paskolų ar kitų finansinių paslaugų pasiūlymai tam pačiam žmogui gali skirtis.