Įrenginys, naudotas kuriant filmą „Įsikūnijimas“ (angl. Avatar), skirtas automobilių modeliams kurti, orams prognozuoti, o prasidėjus pandemijai – vakcinoms ir vaistams nuo COVID-19 greičiau atrasti. Superkompiuteris – tai daug galingesnė už įprastą kompiuterį mašina, galinti atlikti sudėtingus skaičiavimus ir kompiuterines operacijas daug greičiau ir efektyviau. Šis ypatingas įrenginys gali padėti ir optimizuojant verslo procesus ar rašant mokslinius darbus. Ar daug žinote apie šį neįprastą technologinį stebuklą?
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimo centro IT administratorė Aistė Grikietė sako, kad nors įprasti kompiuteriai jau seniai yra tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, apie superkompiuterius žmonės paprastai žino nedaug.
Spinta su daug šviesyčių ir laidų
A. Grikietė prisimena, kaip prieš dešimtmetį, atstovaudama vienam VU vykdomam projektui, ji lankėsi susitikime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir pirmą kartą suprantamai paaiškino kitiems, kas yra superkompiuteris.
„Jūsų nešiojamasis kompiuteris rytojaus orus apskaičiuotų per 2 savaites, o mūsų superkompiuteris – per 2 valandas“, – apie superkompiuterio savybes tuomet pasakojo ji.
Ilgametė fakulteto darbuotoja pamena ir moksleivių reakcijas ekskursijų VU Matematikos ir informatikos fakultete metu pamačius superkompiuterį: „Tai kad čia spintos su daug šviesyčių ir laidų.“
Darbas su technologiniais ištekliais neapsieina ir be kuriozų. Vienas studentas nusprendė praturtėti – užsiimti kriptovaliutų kasyba pasinaudodamas VU superkompiuteriu.
„Tai nebuvo mokslinių tyrimų užduotis, studentas bandė tokiu būdu užsidirbti. Deja, šis bandymas jam baigėsi griežtu papeikimu“, – komišką istoriją prisimena A. Grikietė. Studentui taip pat teko susimokėti už superkompiuteriu „išdirbtas“ valandas.
Kainos siekia nuo kelių iki šimtų milijonų
VU Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius Eduardas Kutka skaito paskaitas, pranešimus ir veda ekskursijas prie VU priklausančio superkompiuterio. Apie šį įrenginį jis sulaukia daug smalsių moksleivių ar suaugusiųjų klausimų. Tarp populiariausių – kiek toks įrenginys kainuoja. Anot lektoriaus, kainų amplitudė yra plati ir priklauso nuo kompiuterio galingumo.
„Toks, kokį turi VU, kainuoja kelis milijonus eurų, o patys galingiausi gali atsieiti ir šimtus milijonų. Viena iškart nematomų kainos dalių yra mėnesinė elektros ir priežiūros kaina. Kai kurie kompiuteriai naudoja po keliasdešimt megavatų elektros – įsivaizduokite, kiek kainuoja už ją sumokėti“, – pasakoja ekspertas.
Norint, kad toks įrenginys stabiliai veiktų, gali netgi tekti šalia pasistatyti elektrinę. Pagal 2024 m. birželį sudarytą sąrašą šiuo metu galingiausiam JAV Ouk Ridžo nacionalinėje laboratorijoje veikiančiam „Frontier“ superkompiuteriui reikia net 22,786 kW elektros.
„Šalys, kurios gali sau tą leisti, keičia ar atnaujina superkompiuterius maždaug kas 5 metus. Nors įvykus kelioms finansų krizėms jų naudojimo laikas pailgėjo ir dabar kai kurie superkompiuteriai naudojami ir 10 metų“, – sako E. Kutka.
Pritaikomi ir moksle, ir versle
Superkompiuteriai gali būti plačiai naudojami verslo pasaulyje. Jų taikymo spektras itin platus: jie gali praversti plėtojant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sritis, aptarnaujant klientus, sudarant rinkodaros ir finansų prognozes. Tokie ištekliai suteikia galimybę verslui giliau suprasti duomenis, optimizuoti procesus ir kurti inovacijas.
Šis ypatingas kompiuteris gali būti naudingas ir mokslo žmonėms. VU Matematikos ir informatikos fakulteto alumnė Jaunė sako, kad rašydama savo puikų bakalauro darbą turėjo galimybę pasinaudoti superkompiuteriu, todėl reikalingus rezultatus galėjo gauti daug greičiau.
„Turint tokius išteklius galima išbandyti įvairesnius modelius, funkcijas, kurios aprašytos akademiniuose darbuose, yra daugiau galimybių ne tik atkurti moksliniuose straipsniuose minimus modelius, bet ir pačiai pamodifikuoti juos ar sukonstruoti kažką naujo“, – VU superkompiuterio suteiktomis galimybėmis džiaugiasi ji.
