„Susitvarkyk“ autorė Toma Šokelė apie siuntų kultūrą: „Siuntos vieta ne ant stalo, ir ne ant lovos“

Išsiųsti ar gauti siuntinį jau tapo kone įprasta didžiosios visuomenės dalies rutina. Tačiau į šį įprotį, anot tvarkymosi konsultantės Tomos Šokelės, reikėtų žiūrėti ne mažiau atsakingai nei į kitas, papildomų higienos pastangų reikalaujančias praktikas. Tinklaraščio „Susitvarkyk“ autorė pataria, kaip apsisaugoti nuo iš rankų į rankas keliaujančių mikrobų, sutinkamų ant siuntų, kur pastarąsias laikyti parsigabenus į namus bei ką daryti su pertekliniais dėžių likučiais.

Atkreipia dėmesį į rankų dezinfekciją

„Siunta yra daiktas, kuris keliauja savo kelią per daugybę rankų ir būna erdvėse, kuriose taip pat buvo daug rankų. Taigi nepamiršti elementarios higienos yra būtina. Nereikia į tai žiūrėti perdėtai – tiesiog  sąmoningai suprasti, kad siunta nėra puodelis kavai. Veikiau batai, kurie turi turėti savo vietą. Ne ant stalo ir ne ant lovos“, – įsitikinusi T. Šokelė.

Kai siuntą tvarkymosi specialistė iš paštomatų pasiima pati ir gabena namo automobiliu, visuomet stengiasi ją transportuoti arba bagažinėje, arba ant prie keleivio sėdynės esančio kojų kilimėlio. Sekantis žingsnis, pasak T. Šokelės, visuomet būna rankų dezinfekcija.

„Štai siuntų bendrovės „Venipak“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad ant paštomatų ekranų knibžda daugybė grybų ir bakterijų, o galimai ir virusų. Pasiėmusi siuntą ir pasidėjusi į automobilį, būtinai dezinfekuoju rankas. Turėti tam skirto skysčio jau tapo nauju įpročiu. Žinoma, bekontakčiai paštomatai – puikus būdas išvengti bereikalingo ekranų paviršių maigymo ir tuo pačiu apsauga nuo mikrobų. Turėdama galimybę, visada renkuosi pastarąjį atsiėmimo variantą,“ – pasakoja tvarkymosi konsultantė.

Kur laikyti ir išpakuoti ką tik gautas siuntas?

T. Šokelės teigimu, apie „netyčinį“ tam tikrų daiktų padėjimą ant miegamojo lovos, sofos ar valgomojo stalo dažnai net nesusimąstome. Tai, pasak jos, galioja, kuprinėms, rankinėms, lagaminams, pirštinėms, o pastaruoju metu, ir siuntoms.

„Tai yra daiktai, kurie turi sąlytį su kitais žmonėmis, paviršiais. Natūraliai ant jų nugula įvairūs mikroorganizmai. Asmeniškai aš jau turiu įprotį parsivežtas siuntas kurį laiką palaikyti lauke ar prieškambaryje ant grindų. Ir užmetu tą žvilgsnį į vyrą, kai ką tik paimtą siuntą iš kurjerio atneša ir padeda ant valgomojo stalo. Lygiai taip, kaip po kontakto su paviršiais plauname rankas, taip ir po siuntų paėmimo plauname rankas, nuvalome stalą, ant kurio buvo siuntos“, – naujų įpročių svarbą pabrėžia T. Šokelė.

Tvarkymosi ekspertė pataria vengti siuntų pakavimo ant minkštų audinių, pavyzdžiui, sofų ar lovų. Saugiausia, anot jos, siuntą išpakuoti ant žemės: siuntinio turinį pasilikti, o dėžę išnešti iš gyvenamos erdvės. Grindis nepakenks nuvalyti mikropluošto šluoste, o paskui nusiplauti rankas.

Darnesnis požiūris į siuntas: pakuotėms siūlo suteikti antrą šansą

T. Šokelė pabrėžia, jog pratinantis prie vis didesnio siuntų skaičiaus ir prisijaukinant jų kultūrą, labai svarbu, kad pastarosios būtų tvirtai supakuotos ir gabenamos nesuplyštų.

„Nustembu, kai gaunu penkiais celofano sluoksniais apsuktą siuntą. Ar tikrai to reikia? Tokią siuntą išpakuodami labai daug liečiame, vargstame ir kiek erzinamės. Siunta turėtų būti supakuota taip, kad vienu peilio mostu perpjautų lipnią juostą, laikančią siuntos kraštus. Tada turime minimalų santykį su pakuote. Juk ir gamtai draugiškiau, kai po siuntos išpakavimo nelieka krūvos šiukšlių“, – mano tvarkymosi entuziastė.

Na, o išpakavus siuntinį, T. Šokelė, pataria nepamiršti ir atlikusių pakuočių bei panaudoti jas pakartotinai. Toks sprendimas, anot jos, ypač pasiteisina šventinio sezono metu, kai siuntų kiekiai būna kiek intensyvesni nei įprastai.

„Labai palaikau tų pačių pakuočių pakartotinį panaudojimą. Antrą sykį senos pakuotės ir vėl siuntomis dažniausiai virsta švenčių įkarštyje: naudoju ir tas pačias dėžes, ir sykį jau pakeliavusias pakavimo priemones, apsaugančias turinį nuo smūgių. Be siuntų siuntimo, senas pakuotes taip pat galima panaudoti įvairių daiktų laikymui, prieš tai jas, žinoma, kruopščiai nuvalant ar leidžiant pabūti lauke, ypatingai šaltyje ar saulėkaitoje“, – pataria tvarkos konsultantė.