Spaudos centras
Spaudos centras
Elektros energijos sąnaudos išlieka viena reikšmingiausių daugelio verslų išlaidų eilučių, kuri itin priklauso nuo lauko oro sąlygų svyravimų ir sezoniškumo. Nors šiemet karščio bangos kol kas nebuvo dažnos, šiltasis sezonas nesibaigė – artimiausiu metu vis dar galime tikėtis temperatūrų šuolių, galinčių smarkiai išauginti elektros vartojimą. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis egzistuoja veiksmingų sprendimų, leidžiančių verslams sumažinti išlaidas.
Suvartojimas vasarą gali išaugti dvigubai
Lauko oro temperatūra turi tiesioginę įtaką elektros energijos vartojimui. Patalpas reikia ne tik šildyti ar šaldyti, bet ir užtikrinti kokybišką vėdinimą, palaikyti reikalingą drėgmės ir anglies dvideginio kiekį, kad būtų išlaikomas darbuotojams ir klientams sveikas mikroklimatas. Sudėtingiausia, kai fiksuojamos šalčio ar karščio bangos. Skaičiuojame, kad vasarą šalį užklupus aukštai, apie 30 laipsnių siekiančiai oro temperatūrai, elektros suvartojimas, palyginti su vidutiniu, gali išaugti maždaug du kartus.
Didžioji dalis verslų yra susieti su elektros birža ir Baltijos šalių „Nord Pool“ kainų zona. Nors pastaruoju metu buvo stebimos minusinės elektros kainos, nuo finansinio skausmo tai apsaugojo nedaugelį verslų. Kainų kritimas buvo dažnesnis nakties metu, o naktinė veikla nėra standartinė absoliučiai daugumai įmonių. Dėl to dauguma verslų dėl minusinių kainų nepajuto apčiuopiamos naudos. Be to, dalyvavimas biržoje turi ir dar vieną aspektą - dėl pakilusio energijos vartojimo pasitaiko kainų šuolių.
Atkreiptinas dėmesys, kad kainų pokyčiai turi įtakos visiems verslo subjektams, ypač gamybos paskirties dėl nenutrūkstamų procesų, vykstančių gaminant produkciją. Tačiau prekybos ar verslo centrams irgi nereikėtų atsipalaiduoti, nes elektros sąnaudos atsiranda dėl poreikio reguliuoti vidaus mikroklimatą milžiniškose patalpose, kuriose nuolat migruoja didelis kiekis žmonių bei vykdomos įvairios paskirties veiklos, nuo kepimo ir gamybos, iki kino teatrų ir parduotuvių.
Gera žinia, kad sprendimų, leidžiančių, kad elektros energijos sąnaudos ir sąskaitos karščiausiomis dienomis neaugtų kaip ant mielių, tikrai yra.
Modernizavimas ir automatizavimas: iki 50 proc. mažesnės sąnaudos
Norint sumažinti elektros energijos sąnaudas, verslai gali imtis įvairių išmanių sprendimų. Skaičiuojame, kad pilnai modernizavus ir automatizavus pastatą, jam reikalingos energijos sąnaudos bendrai gali sumažėti net iki 50 procentų.
Vienas sprendimų pavyzdžių: pagrindinių elektros vartojimo grupių, šaldymo, vėdinimo, šildymo ir apšvietimo, apjungimas į pastato automatikos sistemą (valdiklį) ir suderinimas veikti pagal patalpose esančių jutiklių informaciją. Tokie jutikliai paprastai montuojami pagrindinėse pastato patalpose ar žmonių buvimo ir judėjimo zonose ir reaguoja į pastato eksploatavimo intensyvumo parametrus, pavyzdžiui, žmonių judėjimą, kiekį, patalpų užimtumo intensyvumą, CO2 bei kitus rodiklius, ir realiu laiku koreguoja sistemų darbo režimus reikalingoms mikroklimato sąlygoms palaikyti.
Galiausiai, toli gražu ne visuose didesniuose pastatuose pritaikyti ir kiti kur kas paprastesni, sakyčiau, netgi higieniniai sprendimai. Pavyzdžiui, ar kada pastebėjote, kad įėjus į prekybos centrą pučia lengvas vėjelis? Tai – specialios „oro užuolaidos“, kurios padeda sumažinti temperatūrų skirtumą darinėjantis lauko durims. Tiesa, matome, kad daugumoje pastatų jų veikimas nėra kontroliuojamas - tokiu atveju, kai minėti įrenginiai veikia tik “įjungtu” ar “išjungtu” režimu ir pastatų savininkai neturi galimybės šių įrenginių valdyti, vyksta energijos švaistymas. Atlikus modernizacijos veiksmus galima derinti veikimą pagal lauko temperatūrą, žmonių srautus, susieti su kitais tokiais pačiais įrenginiais ir sinchronizuoti jų veikimą.
Valdymas iš debesijos: analitika, prognozės ir automatika vienoje vietoje
Dar vienas žingsnis, leidžiantis gerokai efektyviau valdyti energijos sąnaudas – pastatų sistemų sujungimas su debesijos (angl. cloud) sprendimais. Tokia integracija suteikia galimybę valdymą grįsti ne tik momentine pastato informacija, bet ir istorinių duomenų analize, realiu elektros kainų stebėjimu bei orų prognozėmis, pavyzdžiui, iš meteo.lt. Į pagalbą galima pasitelkti ir dirbtinio intelekto modelius, kurie padeda prognozuoti poreikius bei optimizuoti įrenginių darbą dar prieš atsirandant pikiniam vartojimui.
Toks sprendimas Lietuvoje jau po truputį skinasi kelią – jį renkasi gamybos ir prekybos įmonės, didesni biurai ar prekybos centrai, kuriems svarbi energijos sąnaudų kontrolė realiu laiku. Diegimo sudėtingumas priklauso nuo esamų sistemų: jei pastate jau veikia moderni automatika, integracija dažniausiai apsiriboja programine įranga ir kelių jutiklių ar valdiklių papildymu. Jei modernizacijos dar nėra atlikta, pirmiausia reikia pasirūpinti baziniu įrenginių valdymo centralizavimu. Verslui tam paprastai reikia: interneto ryšio bei duomenų saugos sprendimų ir integruotos pastato valdymo sistemos.
Atsinaujinančių elektros energijos šaltinių ir elektros kaupiklių įrengimas
Kitas kur kas labiau žinomas ir populiarus sprendimassumažinti elektros energijos poreikių ir kainų svyravimų įtaką – naudoti alternatyvių atsinaujinančių energijos šaltinių energiją, pavyzdžiui, pasigaminti elektros energiją saulės elektrine.
Tiesa, montuojant saulės elektrines rekomenduotina lygiagrečiai įgyvendinti ir elektros energijos kaupimo sprendinius – tokiu atveju pagaminta ir sukaupta elektros energija gali užtikrinti ne tik momentiškai išaugusį energijos poreikį, bet ir gali būti panaudota, kai energijos kainos rinkoje pasiekia piką.
Komentaro autorius: Svajūnas Masla, „Energus Inovacijos“ direktorius