Svarbus mokslo atradimas: patvirtinta skydliaukės hormonų reikšmė ūminį išeminį insultą arba ūminį miokardo infarktą patyrusių Lietuvos gyventojų mirtingumui

Remiantis 2024 m. duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos lemia maždaug trečdalį visų mirčių pasaulyje. Viena pavojingiausių jų formų – arterinė trombozė, dažniausiai pasireiškianti dviem klinikinėmis formomis - išemine širdies liga arba išeminiu galvos smegenų insultu. Būtent arterinė trombozė ir yra dažniausia mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Svarbu pažymėti, kad dėl senėjančios ir augančios gyventojų populiacijos Europos Sąjungoje ypač daugėja insultų bei su jais susijusių mirčių. Be to, išlieka opi problema – didelė mirtingumo nuo insulto ir išeminės širdies ligos rodiklių skirtumai tarp atskirų Europos šalių.

Pasak LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos vyriausios mokslo darbuotojos, endokrinologės dr. Narsetos Mickuvienės, atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių ligos sunkumą, baigčių prognozę, vis daugiau dėmesio skiriama skydliaukės sistemai - vienai iš pagrindinių neuroendokrininių sistemų. Jos ūmiausia reakcija į ligą gali būti stebima jau per pirmąsias dvi valandas nuo ūmaus streso pradžios.

Atradimas: įmanoma ilgalaikė prognozė

LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorija vykdo tyrimą – "Skydliaukės hormonų ir psichosocialinės būklės sąveikos panašumai ir skirtumai pacientams po smegenų ar miokardo infarkto" (Nr. S-MIP-23-103) kaip didelio tęstinio projekto „Geno-aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis (GET-VASC)“ dalį. Šis tyrimas yra gavęs konkursinį Lietuvos mokslo tarybos finansavimą.

Tyrime dalyvavo 1017 žmonių patyrusių ūminį išeminį insultą (612) arba ūminį miokardo infarktą (405). Analizuojami duomenys buvo surinkti iš trijų skirtingų Lietuvos centrų, o visų priežasčių mirtingumas stebėtas penkerius metus. Rezultatai nustebino: žemesnė svarbiausio skydliaukės hormono - laisvojo trijodtironino (fT3) koncentracija koreliuoja su blogesnėmis ligos baigtimis ir buvo susijusi su didesniu mirtingumu per pirmuosius metus po persirgto ūminio išeminio insulto. Tuo tarpu, padidėjusi neaktyvaus reversinio trijodtironino (rT3) koncentracija buvo susijusi su didesniu mirtingumu pacientų, patyrusių ūminį miokardo infarktą, grupėje.

Šie rezultatai gali paskatinti dar plačiau nagrinėti skydliaukės hormonų reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų baigtims prognozuoti, ypač pirmųjų metų po ūminio įvykio laikotarpiu. Mažos trijodtironino koncentracijos sindromo atpažinimas šių sunkių būklių metu turėtų paskatinti aktyvesnę bei intensyvesnę stebėseną ir individualizuotą priežiūrą. Nors yra duomenų, kad skydliaukės hormonų skyrimas gali pagerinti širdies funkciją po patirto ūminio miokardo infarkto, tačiau būtini papildomi tyrimai, kad būtų nustatyta, kada ir kam toks gydymas būtų naudingas.

Publikacija – žurnale

Tyrimą atliko LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė –dr. Saulius Taroza, dr. Julius Burkauskas, dr. Aurelija Podlipskyte, dr. Nijolė Kažukauskienė ir dr. Narseta Mickuvienė.

LSMU tyrėjų atliktas darbas buvo publikuotas mokslo žurnale „Journal of Clinical Medicine“. Straipsnyje „Associations of Free and Reverse Triiodothyronine with Long-Term All-Cause Mortality  After Acute Ischemic Stroke and Acute Myocardial Infarction“ nagrinėjama iki šiol mažai tyrinėta tema – skydliaukės hormonų įtaka mirtingumui po skirtingų arterinės trombozės sukeltų įvykių.

Publikaciją galima rasti čia: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11900474/