Sveikatos ministras Aurelijus Veryga pasveikino jubiliejų švenčiantį Nacionalinį vėžio institutą

Naujasis sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga pasveikino Nacionalinio vėžio instituto bendruomenę solidaus 85-erių metų jubiliejaus proga – Institutas savo ištakas  skaičiuoja nuo 1931 m.

„Šiandien, prisimindami ir pagerbdami Nacionalinio vėžio instituto gyvavimo sukaktį, jo nuveiktus darbus onkologijos mokslo srityje, o svarbiausia – čia  dirbusius ir dirbančius  žmones, rasime, ko pasimokyti, galėsime apmąstyti ateities darbus, – pasakė sveikatos ministras A. Veryga. – Nacionalinio vėžio institutui tenka atsakinga misija. Statistika liudija, kad Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų piktybinių navikų, miršta 8 tūkst. susirgusių, gyvena beveik 90 tūkst. Šią statistiką gali pozityviai pakeisti  Institute atliekami tarptautinio lygio onkologijos moksliniai tyrimai, bendradarbiavimas su kolegomis Europos mokslinių tyrimų erdvėje.“

Ministras A. Veryga pabrėžė, kad sergančiųjų onkologinėmis ligomis gydymo rezultatai priklauso ne tik nuo mokslo pasiekimų, naujausių technologijų, bet ir nuo klinikoje dirbančių specialistų.  „Skaičiuojama, kad per 85-rius metus Institute dirba jau trečia onkologų karta.  Praktika, kai iš kartos į kartą perduodama vertinga mokslinė ir klinikinė patirtis, nuolat tęsiasi pedagoginėje Instituto veikloje,“ – pasakė ministras A. Veryga.

Istorija

1931 m. gruodžio 1 d. Vilniaus universiteto Bendrosios ir eksperimentinės patologijos katedros vedėjo profesoriaus Kazimiero Pelčaro iniciatyva Vilniuje pradėjo veikti onkologinė ligoninė ir institutas (Polocko g. 6). Čia buvo atliekami ir moksliniai darbai, jau tada buvo gilinamasi į biologines vėžio formavimosi problemas.

Onkologijos insitutas Vilniuje  įkurtas neatsitiktinai – XX a. pradžioje pasaulyje pradėjo kurtis onkologinės įstaigos. Tai buvo laikotarpis, kai patologų, chirurgų ir kitų sričių specialistų dėka susikaupė nemaža naujų žinių apie vėžio atsiradimą, jo plitimą, diagnostiką ir chirurginio gydymo galimybes.

Tuo metu įsikūrė pirmieji onkologijos institutai Europoje: 1903 m. Maskvoje,  1926 m. Paryžiuje – Goustave Roussy institutas, 1934 m. Varšuvoje – Radžio institutas. 1931 m. Onkologijos institutas buvo įkurtas Vilniuje.

Šiandien

Nacionalinis vėžio institutas yra vienintelė specializuota onkologinių ligų gydymo įstaiga Lietuvoje, kur po vienu stogu glaudžiai dirba Klinika bei Mokslinių tyrimų centras. Pastarajame yra 4 laboratorijos, Vėžio registras, Biobankas, Klinikinės onkologijos bei Genetinės diagnostikos centras. NVI Konsultacijų poliklinikoje per metus apsilanko apie 120 tūkst. pacientų, Klinikos skyriuose gydoma apie 12 tūkst. pacientų, atliekama apie 6 tūkst chirurginių operacijų dėl vėžio.

“Net ir sunku apibūdinti, koks didelis kelias nueitas nuo tų 1931 metų, kai  Kovos su vėžio liga draugija nutarė įkurti onkologinę ligoninę su institutu ir pradėti sistemingą kovą su vėžiu, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. – Šiandien mes turime galingą mokslinių tyrimų institutą su klinika – tai Nacionalinis vėžio institutas. Kaip žinia, tą garbinga vardą Institutas gavo 2014 m. liepos 2 dieną, o nuo 2013 m. Institutas veikia kaip Europos vėžio institutų organizacijos sertifikuotas ir akredituotas klinikinis vėžio centras.”

Pasak prof. F. Jankevičiaus, šiandien mes turime nemažai iššūkių ir tikslų. “Pirmiausiai siekiame, kad pagreitėtų inovacijų – tiek techninės įrangos, tiek šiuolaikinių medikamentų, atėjimas į Nacionalinį vėžio institutą. Nes tai reikalinga mūsų pacientams, kurie nori pajausti tą vėžio gydymo pažangą, kuri iš tiesų jau yra pasaulyje ir Europoje” , – pasakė Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. F. Jankevičius.

Nuotraukose:

PC 160806 - Sveikatos ministras Aurelijus Veryga Sveikina onkologų bendruomenę

PC 160813 - Sveikatos ministras A. Veryga spaudžia ranką Nacionalinio vėžio instituto direktoriui prof. Feliksui Jankevičiui

PC 160789 – onkologų pasveikinti atvyko Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslaw Czubinski (antras iš kairės)