Tadas Povilauskas. Lietuviams nemokamo DI nebepakanka: sparčiai auga išlaidos „Claude“ ir „ChatGPT“ prenumeratoms
Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi mokamus dirbtinio intelekto (DI) įrankius. SEB banko duomenimis, vien rugsėjo mėnesį atsiskaitydami kortele už „OpenAI“ paslaugas klientai išleido 120 proc., o už „Anthropic“ – 18 kartų daugiau negu tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Panašu, kad nemokamų DI įrankių versijų lietuviams vis dažniau nebepakanka, o už pažangesnes technologijos galimybes jie yra pasirengę mokėti.
Nemokamų versijų nebepakanka
SEB banko atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis duomenys atskleidė, kad vien rugsėjo mėnesį „OpenAI“ įrankiams banko klientai išleido apie 320 tūkst. eurų, o „Anthropic“ – apie 145 tūkst. eurų. Spartus išlaidų augimas rodo, kad vis daugiau gyventojų nebeužtenka nemokamų dirbtinio intelekto įrankių versijų. Vis daugiau gyventojų yra pasirengę mokėti už platesnes įrankių galimybes, didesnius naudojimo limitus ir pažangesnius modelius.
Vidutiniškai už vieną „OpenAI“ įrankių prenumeratą rugsėjį buvo išleista apie 25 eurus, o „Anthropic“ – 40 eurų. Be to, duomenys rodo, kad už „OpenAI“ įrankius dažniau atsiskaitė moterys, o už „Anthropic“ – vyrai.
Remiantis praėjusiais metais atliktu Eurostato tyrimu, generatyvinį dirbtinį intelektą Lietuvoje bent kartą per tris mėnesius naudojo 37 proc. gyventojų. Tikėtina, kad šiemet ši dalis bus gerokai didesnė, ypač atsižvelgiant į augantį susidomėjimą mokamomis prenumeratomis.
Bendras ES šalių vidurkis pernai sudarė 33 proc., o pagal šį rodiklį pirmavo Danija (48 proc.), Estija (47 proc.) ir Malta (47 proc.). Taigi Lietuva pagal gyventojų naudojimąsi DI jau pernai viršijo ES vidurkį, tačiau nuo pirmaujančių valstybių atsiliko. Augantis mokamų DI paslaugų naudojimas leidžia tikėtis, kad šis atotrūkis gali sumažėti.
Prenumeratų kainos santykinai nedidelės
Šiemet atliktas SEB banko tyrimas taip pat atskleidė, kad populiariausios DI pokalbių temos ir sritys Lietuvoje – su sveikata susiję klausimai, darbo reikalai, hobiai, kelionės ir maisto receptai. Beje, 23 proc. apklaustųjų teigia jau naudoję dirbtinį intelektą planuodami savo finansus ar priimdami finansinius sprendimus. Tarp 18–44 metų gyventojų tokių yra dar daugiau – beveik kas trečias. Tai patvirtina, kad DI vis dažniau naudojamas įprastoms kasdienėms užduotims – tiek asmeninėms, tiek profesinėms reikmėms.
Vidutinė mokamų DI įrankių prenumeratos kaina siekia apie 25–45 eurų per mėnesį, o vidutinis valandinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje sudaro apie 15 eurų. Todėl net jei DI įrankis per mėnesį padeda sutaupyti vos kelias darbo valandas, tokia investicija gyventojams greitai atsiperka. Ypač savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems DI suteikia galimybę automatizuoti įvairias užduotis – per tą patį laiką atlikti daugiau darbų bei padidinti pajamas.
Galima sakyti, kad visame pasaulyje vyksta intensyvios DI varžybos. Technologijų kūrėjai konkuruoja dėl naudotojų, siekdami pasiūlyti kuo pažangesnius įrankius, o įmonės ieško būdų, kaip DI pritaikyti savo verslo procesuose ir padidinti veiklos efektyvumą. Nuo šių pokyčių nuošalyje nelieka ir darbuotojai. Ilgainiui gebėjimas naudotis DI įrankiais gali tapti reikšmingu konkurenciniu pranašumu darbo rinkoje, o kai kuriose profesijose – galbūt net ir būtina kompetencija. Todėl dabar, kai DI įrankių prenumeratos kainuoja santykinai nedaug, yra palankus metas kiekvienam mokytis išnaudoti naujos technologijos galimybes.
Estija siekia geriausiai išmanyti DI. O Lietuva?
Gyventojų gebėjimu naudotis dirbtinio intelekto įrankiais turėtų būti suinteresuota ir pati valstybė. Nors makroekonominiu požiūriu DI poveikis darbo rinkai kol kas nėra itin didelis, technologijos plėtros tempas ir plačios pritaikymo galimybės leidžia neabejoti, kad ateityje pokyčių bus. Todėl valstybėms svarbu ne tik skatinti investicijas į DI technologijas, bet ir rūpintis, kad kuo daugiau gyventojų mokėtų jomis naudotis.
Ambicingą tikslą šioje srityje sugalvojo Estija. Ji pirmoji pasaulyje susitarė dėl Estijos mokykloms pritaikytos „ChatGPT“ versijos. Šiemet šalis taip pat paskelbė siekį iki 2027 m. pagerinti 100 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų dirbtinio intelekto naudojimo įgūdžius, į šią programą investuodama apie 5 mln. eurų. Ir tai tik dalis platesnio Estijos plano tapti geriausiai DI išmanančia šalimi pasaulyje.
Nors lietuviai yra imlūs naujoms technologijoms ir greitai jas perpranta, Estijos pavyzdys rodo, kad vien gyventojų iniciatyvos nepakanka – galima kelti gerokai drąsesnius tikslus valstybės mastu. Juo labiau kad DI įgūdžių ugdymas nereikalauja tokių didelių investicijų kaip pačių technologijų kūrimas, tačiau gali padėti gerokai plačiau išnaudoti jų teikiamą ekonominę naudą.
Kiekvienam lietuviui verta įgyti bent bazinius DI naudojimo įgūdžius, o įmonėms ir valstybei – sudaryti sąlygas juos nuosekliai tobulinti. Priešingu atveju rizikuojame prarasti konkurencingumą prieš tuos, kurie šią technologiją išmoks pritaikyti greičiau.