Tarnyba Lietuvos kariuomenėje – daug pasirinkimų ir vienas tikslas

Lietuvos kariuomenės stiprinimas yra vienas svarbiausių tikslų, siekiant apsaugoti šalį nuo geopolitinių grėsmių ir užtikrinti jos saugumą. Todėl svarbu ne tik modernios ginkluotės įsigijimas, bet ir dėmesys kariuomenės personalui. Krašto apsaugos ministerija skatina tarnauti Lietuvos kariuomenėje, gerina karių gerovę ir tarnybos sąlygas. Lietuvoje tarnauti kariuomenėje galima keliais pagrindiniais būdais, visi jie – skirtingi, bet visi atveria kelius prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo.

Vienas iš kelių, vedančių į Lietuvos kariuomenę – profesinė karo tarnyba, kuri suteikia galimybę tapti nuolatiniu Lietuvos kariuomenės kariu ir siekti karjeros krašto apsaugos sistemoje. Kitas kelias – tapti Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariu savanoriu ir derinti tarnybą su civiline veikla. Tarnauti kariuomenėje galima ir atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri yra svarbi valstybės gynybos sistemos dalis ir suteikia pagrindinius karinius įgūdžius. Dar viena galimybė – įsitraukti į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, skirtus studentams, norintiems įgyti karininko vadovavimo pagrindus.

Nors šie tarnybos būdai skiriasi, jų tikslas – tas pats, ruošti pasirengusius, motyvuotus ir atsakingus Lietuvos gynėjus, prisidedančius prie valstybės saugumo.

Savo gyvenimo keliu pasirinkę profesinę karo tarnybą jaunuoliai turi būti Lietuvos piliečiais ir atitikti tarnybai keliamus išsilavinimo, fizinio pasirengimo, sveikatos būklės ir moralines savybes.

Pasirinkus profesinę karo tarnybą atsiranda galimybių kopti karjeros laiptais, mokytis Lietuvoje ir kitų NATO šalių mokyklose ir kitose mokymosi įstaigose. Svarbu paminėti, kad dauguma karinių specialybių turi civilinius atitikmenis. Kariai gauna konkurencingą atlyginimą, įvairius priedus ir kompensacijas. Tarnyba taip pat suteikia stiprias socialines garantijas: ilgesnes atostogas, valstybės finansuojamą sveikatos priežiūrą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir aprūpinimą maistu. Yra galimybė dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose ir aktyviai leisti laisvalaikį kariniuose vienetuose.

Dar vienas būdas tapti Lietuvos kariuomenės dalimi – Krašto apsaugos savanorių pajėgos – vienas pirmųjų atkurtos Lietuvos kariuomenės dalinių, susibūręs 1991 m. laisvės kovų metu. Savanorius nuo pat pradžių vienijo drąsa, ryžtas ir siekis apginti savo kraštą. Šiandien KASP yra svarbi modernios kariuomenės dalis, atsakinga už teritorinę gynybą. Kariai savanoriai treniruojasi jiems pažįstamoje aplinkoje, mokosi veikti mažais vienetais, rengti pasalas ir atlikti kitas gynybines užduotis.

Karys savanoris – tai civilį gyvenimą gyvenantis žmogus, kuris visada yra pasirengęs ginti savo šalį. Tarnyba vyksta dažniausiai savaitgaliais, per metus trunkanti apie 20–50 parų. Į ją priimami 18–65 metų Lietuvos piliečiai, sudarant sutartį ketveriems metams, kuri gali būti pratęsta. Tarnybos metu mokamas atlyginimas, suteikiamos socialinės garantijos, aprūpinama maistu arba mokama kompensacija, dengiamos su tarnyba susijusios išlaidos.

Pasiekę aukštą karinę parengtį, savanoriai gali tapti profesinės karo tarnybos kariais, dalyvauti tarptautinėse misijose. Ištarnavus bent trejus metus įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba.

Lietuvos kariuomenė laukia ir privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių jaunuolių. Ši tarnyba – galimybė įgyti pagrindinį karinį pasirengimą, pradėti karjerą Lietuvos kariuomenėje ir atlikti pareigą savo šaliai. Į tarnybą šaukiami 18–22 metų vaikinai, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, nėra atleisti nuo karo prievolės ir kuriems tarnyba nėra atidėta. Savanoriškai ją gali atlikti 18–39 metų vaikinai ir merginos.

Privalomoji pradinė karo tarnyba vykdoma Lietuvos kariuomenės padaliniuose pagal kariuomenės vado patvirtintą šaukimo planą. Pirmosiomis tarnybos savaitėmis kariai mokosi bazinių karinių žinių ir įgūdžių, o vėliau įgyja karines specialybes. Atlikę tarnybą kariai gali siekti profesinės karo tarnybos, pasirinkti savanorišką nenuolatinę tarnybą arba tampa aktyviojo rezervo dalimi.

Tarnybos metu kariai gauna pilną valstybės išlaikymą: apgyvendinimą, maitinimą, aprangą, socialinį ir gyvybės draudimą. Be to, kiekvienam kariui kas mėnesį mokama 322 eurų išmoka buitinėms išlaidoms, o pabaigus tarnybą išmokama kaupiamoji išmoka, kurios dydis priklauso nuo tarnybos įvertinimo. Atlikusiems tarnybą stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas gali būti suteikiama papildomų konkursinių balų.

Studijuojantieji, bet norintys įgyti karinių žinių bei įgūdžių renkasi Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM) – čia įgyta patirtis praverčia tiek civiliniame gyvenime, tiek pasirinkus kario kelią.

Mokymuose gali dalyvauti 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ar absolventai, neteisti ir tinkami karo tarnybai. Mokymai vyksta du savaitgalius per mėnesį Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Pirmais metais jaunuoliai rengiami būti eiliniu kariu, antrais – skyriaus vadu, trečiais – būrio vadu.

JKVM mokymuose išmokstama teikti pirmąją pagalbą, valdyti ginklus, orientuotis vietovėje, tobulėti fiziškai, vadovauti komandai. Žinių bagažas taip pat pildomas taktikos, inžinerijos, rikiuotės, karinio vadovavimo ir kitomis karybos žiniomis.

Jaunuoliai, nutarę karininko kelią pasirinkti vos baigę mokyklą yra laukiami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Tai – universitetas, kuriame derinamos universitetinės studijos ir karinis rengimas. Akademija rengia gerai parengtus, atsakingus būsimus karininkus, vykdo mokslinius tyrimus ir užtikrina nuolatinio mokymosi galimybes pagal Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius.

Skatinant rinktis kario ar karininko kelią bei gerinant karių gerbūvį nuo šių metų vasaros vidurio buvo priimtas sprendimas – didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 proc. Taip pat nuspręsta didinti karių priedo už ypatingą pareigų specifiką dydžius, už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms. Krašto apsaugos ministerija taip pat kompensuoja studijų kainos ar jos dalies apmokėjimo arba paramos teikimo studentams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programą. Tai itin aktualu jaunimui, kuris įstoja į valstybės nefinansuojamas vietas.

Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, kario profesija visuomenėje vertinama pagarbiai ir siejama su ištverme bei stipriomis vidinėmis savybėmis. Dažniausiai išskiriamos savybės – didelis fizinis pasirengimas, psichologinis atsparumas, asmeninis augimas, drausmė ir atsakomybė. Karys matomas kaip žmogus, turintis aiškią misiją – prisidėti prie valstybės gerovės. Ši profesija suteikia priklausymo jausmą ir galimybę siekti karjeros. Apie 27 proc. jaunų žmonių svarstytų kario profesiją kaip realų karjeros pasirinkimą.