Tarptautinėje konferencijoje bus aptariamos Antrojo pasaulinio karo pasekmės Rytų ir Vidurio Europos šalims

2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) rengiama tarptautinė konferencija „1945 m.: Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir jo pasekmės Rytų ir Vidurio Europos šalims“. Vienos dienos konferencijoje pranešimus skaitys Austrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos istorikai. Pradžia – 10.00 val.  

Prieš 70 metų, 1945 m. rugsėjo 2 d., baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Pareikalavęs milijonų gyvybių, atnešęs milžiniškų sugriovimų ir materialinių nuostolių, šis karas taip pat pakeitė padėtį tarptautinėje arenoje, suardė tradicinę Europos jėgų pusiausvyrą. Po karo nepaprastai išaugo Sovietų Sąjungos autoritetas, daugelyje šalių sustiprėjo komunistų partijų įtaka. Iš pagrindų pasikeitė ir Rytų bei Vidurio Europos politinis žemėlapis: kai kurios valstybės buvo atkurtos, kai kurios dingo ilgiems dešimtmečiams, o Vokietija ir Austrija buvo padalytos į okupacines zonas. Daugelyje Rytų ir Vidurio Europos šalių įsiviešpatavo komunistiniai režimai. Perbraižant Europos žemėlapį bemaž neatsižvelgta į etninius sumetimus. Niekam nerūpėjo, ko nori vietos gyventojai. Svarbiausias buvo jėgų pusiausvyros, Rytų ir Vakarų santykių motyvas. Kilusios migracijos bangos pakeitė ir etninį Rytų ir Vidurio Europos žemėlapį.

Aptarti demografinių pokyčių ir gyventojų nuostolių, sovietų valdžios įsigalėjimo ir kitų Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir susirinks šį penktadienį autoritetingi istorikai iš šešių Europos šalių.

Konferencijos programa:

   9.30–10.00 val.              

Registracija

10.00–10.20 val.               

Sveikinimai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė

Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas

10.20–10.50 val.               

Lietuvos valstybingumo problematika Antrojo pasaulinio karo (geo)politinių padarinių diskurse

Dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva)

10.50–11.20 val.               

Prievarta atsiųsti, prievarta išsiųsti. 1938–1945 m. ir pokariu išvežtų priverstiniams darbams į Austriją Lietuvos žmonių likimai

Dokt. Dieter Bacher (Ludwigo Bolzmanno karo padarinių tyrimo institutas, Austrija)

11.20–11.50 val.               

Rusijos visuomenės diskusija apie Sovietų Sąjungos gyventojų nuostolius Antrojo pasaulinio karo metu: vertinimai ir argumentai

Dr. Kirill Aleksandrov (Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Filologinių tyrimų institutas, Rusija)

11.50–12.20 val.               

1945-ieji iš lenkiškos perspektyvos

Habil. dr. Piotr Majewski (Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske, Lenkija)

12.20–12.40 val.               

Diskusijos

12.40–13.10 val.               

Kavos pertrauka

13.10–13.40 val.               

Nulinė valanda: Vokietija 1945-aisiais

Habil. dr. Joachim Tauber (Šiaurės rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos institutas, Vokietija)

13.40–14.10 val.               

Stalinas, Vokietijos klausimas ir sovietų valdžios įsigalėjimas Rytų Europoje 1945–1953 m.

Dr. Peter Ruggenthaler (Ludwigo Bolzmanno karo padarinių tyrimo institutas, Austrija)

14.10–14.40 val.               

Antrojo pasaulinio karo pasekmės: Latvijos pavyzdys

Dr. Ainars Bambals (Latvijos valstybės archyvas, Latvija)

14.40–15.10 val.               

Demografiniai pokyčiai Antrojo pasaulinio karo kontekste: Klaipėdos kraštas, 1945-ieji

Dr. Arūnė Arbušauskaitė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro projektų bendradarbė, Lietuva)

15.10–15.40 val.               

Diskusijos