Spaudos centras
Spaudos centras
Šią savaitę Ženevoje prasidėjo jungtinis Bazelio, Roterdamo ir Stokholmo konvencijų šalių konferencijų susitikimas, kuris vyks iki gegužės 9 d. Šios konvencijos apima cheminių medžiagų tvarkymą nuo jų pagaminimo iki atliekų šalinimo, todėl reikšmingai prisideda prie tvaraus vystymo tikslų įgyvendinimo, o priimtų sprendimų savalaikis ir tinkamas įgyvendinimas užkerta kelią aplinkos taršai.
Šių metų susitikimo tema – „Paversti nematomą matomu: saugus cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymas“. Ji pasirinkta siekiant atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą, bet reikšmingą cheminių medžiagų ir atliekų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Konferencijoje taip pat aptariama, kaip šios trys konvencijos gali prisidėti prie taršos mažinimo, klimato kaitos valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo.
Daugiau kaip dešimtmetį vykstantis konvencijų koordinavimo stiprinimas padeda tobulinti pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų valdymą pasauliniu mastu. Lietuva aktyviai remia šias pastangas, laikydamasi pozicijos, kad glaudesnis bendradarbiavimas padeda efektyviau naudoti išteklius, greičiau pasiekti aplinkosaugos tikslus ir stiprinti tarptautinį reguliavimą. Lietuva pasisako už aktyvesnį konvencijų sekretoriatų ir šalių bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir sektoriais.
Šių metų konferencijoje taip pat deramasi dėl konvencijų veiklos efektyvinimo, 2026–2027 m. biudžeto bei veiklos programos. Vienas svarbiausių susitikimo tikslų – priimti sprendimus dėl trylikos naujų pavojingų cheminių medžiagų įtraukimo į Stokholmo ir Roterdamo konvencijų sąrašus.
Planuojama priimti sprendimus dėl trylikos naujų pavojingų cheminių medžiagų įtraukimo į Stokholmo ir Roterdamo konvencijų sąrašus. Į Stokholmo konvenciją siūloma įtraukti tris naujas patvariųjų organinių teršalų grupes, nustatant tam tikras išimtis pagal techninių ekspertų rekomendacijas. Lietuva remia šių medžiagų kontrolę pasauliniu mastu, tačiau kartu su kitomis ES valstybėmis siekia užtikrinti ribotas išimtis jų naudojimui gynybos, aviacijos ir kosmoso srityse.
Pagal Roterdamo konvenciją svarstoma įtraukti dešimt naujų medžiagų, kurios naudojamos kaip pesticidai ar pramoninės cheminės medžiagos. Joms būtų taikoma išankstinio sutikimo procedūra – eksportas būtų galimas tik gavus aiškų importuojančios šalies leidimą. Lietuva palaiko šiuos siūlymus.
Bazelio konvencijos darbotvarkėje – sprendimai dėl aštuonių techninių gairių, susijusių su skirtingų atliekų srautų (elektronikos, padangų, baterijų ir kt.) tvarkymu. Taip pat svarstoma dėl atliekų klasifikavimo ir pavojingumo nustatymo, nacionalinių ataskaitų teikimo efektyvinimo, elektroninių judėjimo dokumentų sistemos įdiegimo bei reikalavimų dėl atliekų, kurių sudėtyje yra plastiko, tekstilės ar nanomedžiagų.
Lietuva yra ratifikavusi visas tris konvencijas – Bazelio, Roterdamo ir Stokholmo – ir vykdo jose nustatytus įsipareigojimus. Aktyvus dalyvavimas šiuose susitikimuose svarbus ir ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 m., kai numatoma, kad kitas konvencijų šalių susitikimas vyks Panamoje balandžio 19–30 d. Šis laikotarpis pateks į Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkę.