Festivalis : Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ svečių vakaras ir vertėjų apdovanojimai

Skirtingos kultūros, poezijos rimtai ir ritmai skirtingomis kalbomis, diskusijos apie poezijos vertimų skambesį ir apdovanojimai geriausiems – tokia programa laukia susirinkusiųjų į tradicinį poezijos festivalio „Poezijos pavasaris” svečių vakarą. 

Lietuvos rašytojų sąjungoje šiandien, gegužės 29 dieną, ketvirtadienį, vakaras prasidės 18 valandą. Renginio akcentas – festivalio prizų už geriausius poezijos vertimus įteikimas.

„Poezijos pavasario“ prizais už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą bus apdovanotos -  Aldona Puišytė už vokiečių klasikų F. Hölderlino, Novalio ir R. M. Rilkės poezijos vertimus (knyga „Styga ir vėjas“, „Kauko laiptai“, 2024) ir Danutė Sirijos Giraitė už šiuolaikinės estų poezijos vertimus („Šviesa šiaurinė. Põhjamaa valgus“, „Slinktys“, 2024) ir estų poeto Matso Traato knygos „Haralos gyvenimai“ vertimą („Hieronymus“, 2024).

Vakarą ves poetė Indrė Valantinaitė ir poetas, vertėjas Rimas Užgiris.

Festivalio svečiai – ryškūs šiuolaikinės poezijos balsai iš Lenkijos, Ukrainos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos. Vakare dalyvaus ir šių šalių poetus lietuviškai prakalbinę vertėjai - Jurgita Jasponytė, Marius Burokas, Vladas Braziūnas, Vytas Dekšnys, Laura Masytė, Elena Nora Strikauskaitė.

Tarp Oslo ir Kyjivo gyvenančios ukrainiečių poetės, mokslininkės ir vertėjos Irynos Šuvalovos kūryba – intensyvi, muzikalumu alsuojanti refleksija apie atmintį, tapatybę ir traumas. Penkios jos poezijos knygos pelnė apdovanojimus, o naujausia, praėjusiais metais išleista „endsongs”, vertinama kaip būsimoji klasika.

Poetės eilėraščiai skelbiami prestižiniuose pasaulio leidiniuose, vertimai yra pelnę tarptautines premijas. Literatūros tyrėja, Kembridžo universiteto daktarė šiuo metu – dirba Oslo universitete.

Lietuviškai I. Šuvalovą prakalbino vertėjas M. Burokas.

Į Vilnių atvyksta ir vienas įdomiausių šiuolaikinių Norvegijos poetų - Endre Rusetas. Jo kūryboje persipina melancholija, ironija ir šiuolaikinio žmogaus būsenos. E. Rusetas -septynių eilėraščių rinkinių autorius, jo knygos nominuotos prestižinėms premijoms. Poetas dėsto Norvegijos universitetuose ir mokyklose dėsto literatūrą, dirba kritiku ir verčia poeziją.

Iš norvegų kalbos Endre Ruset eiles vertė E. N. Strikauskaitė.

Poeziją ir prozą rašanti Eeva Park iš Estijos vadinama vienu stipriausių Estijos šiuolaikinės literatūros moterų balsų.  šiuolaikinėje literatūroje. Jai itin artimos egzistencinės, moteriškos patirtys. Ne vieną Estijos literatūros apdovanojimą pelniusios rašytojos kūryba išversta į daugelį kalbų. Į lietuvių kalbą poetės eiles išvertė A. Bernotaitė.

Iš Bulgarijos atvykusi jauna kūrėja Kamelija Panajotova savo šalyje jau pripažinta poetė, prozininkė ir vertėja. Jos kūryboje moters balsu išryškėja intymūs, egzistenciniai apmąstymai, rašytoja yra daugybės literatūros apdovanojimų, taip pat premijų už vaikų literatūrą ir vertimus iš anglų kalbos laureatė.

Iš bulgarų kalbos į lietuvių kalbą K. Panajotovos eiles vertė L. Masytė.

Poetas, vertėjas ir literatūros mokslininkas, Wisławos Szymborskos premijos laureatas iš Lenkijos Jakubas Kornhauseris priklauso lenkų avangardo tradicijai. Savo kūryboje jis jungia intelektualumą, žaismę ir kultūrinį komentarą.

Jogailaičių universiteto literatūrologijos daktaras, aštuonių poezijos knygų autorius yra vienas iš Avangardo studijų centro įkūrėjų. Jo poezija – drąsi, atvira eksperimentui, bet kartu – itin žmogiška.

J. Kornhauserio poeziją į lietuvių kalbą išvertė V. Dekšnys.

Ilgamečio latvių poezijos balso, vieno aktyviausių vertėjų iš estų ir suomių kalbų, buvusio Latvijos kultūros atašė Taline Guntarso Godiņšoeilėraščiai – intelektualūs, ironiški, turintys politinį užtaisą. Penkis eilėraščių rinkinius išleidęs, išvertęs beveik aštuoniasdešimt knygų ir nuo sovietmečio cenzūros nukentėjęs autorius šiandien džiaugiasi tarptautiniu pripažinimu. Jo kūryba išversta į daugelį kalbų, o vertimai įvertinti įvairiomis premijomis.

Iš latvių kalbos G. Godiņšo eiles vertė V. Braziūnas.

Jauniausia festivalio viešnia – baltarusių poetė, mokytoja ir redaktorė Maryja Badzei. Jos poezija – jautri ir drąsi, atspindinti šiuolaikinio žmogaus trapumą autoritarinėje visuomenėje. Debiutinė poetės knyga „Medus ir dūmai” (2023) buvo išrinkta geriausiu debiutu, o ji pati aktyviai dalyvauja kultūros projektuose ir literatūriniuose festivaliuose visoje Europoje.

61-asis Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris” vyksta iki birželio 1 dienos. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, asociacija LATGA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Svečių vakaras ir vertėjų apdovanojimų ceremonija – šiandien, gegužės 29 d., 18 val. Rašytojų sąjungoje. Festivalio svečių atvykimą į Vilnių parėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondas, Norvegijos Karalystės ambasada Vilniuje, Estijos ir Lenkijos institutai, Latvijos literatūros programa „Latvian Literature”, Elizabet Kostova fondas, leidykla „Pflaŭmbaŭm“.