Tarptautinis suaugusiųjų raštingumo tyrimas atskleidė: Lietuvos rodikliai – tarp prasčiausių

Ar žinote, iki kelintos valandos reikia atvesti vaiką į darželį? Kaip pateiktame žemėlapyje susiplanuotumėte maršrutą, kad spėtumėte laiku grįžti namo? Tokius klausimus–užduotis sprendė beveik ketvirtis milijono suaugusiųjų visame pasaulyje. Tai – rimta kompetencijų patikra, atlikta jau du kartus – 2012 ir 2023 metais, leidžianti įvertinti, ką iš tikrųjų geba suaugusieji.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė dr. Jolita Dudaitė pristatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto PIAAC (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies) tyrimo rezultatus – tarptautinę suaugusiųjų raštingumo patikrą. Tyrime dalyvavusių suaugusių žmonių grupę sudarė visuomenės nariai, nuo žengiančių pirmuosius žingsnius į darbo rinką iki baigiančių karjerą (16-65 m. amžiaus). Lietuvoje atliktame tyrime dalyvavo virš 6 tūkst. atsitiktinai atrinktų gyventojų iš visų savivaldybių.

Nagrinėdama 2024 m. pabaigoje paskelbtus galutinius tarptautinio tyrimo rezultatus, PIAAC tyrimo koordinatorė Lietuvai, dr. Jolita Dudaitė savo pranešime, kurį skaitė konferencijoje „Karjera 5.0: Technologijų ir švietimo sinergija“, „nutapė“ Lietuvos suaugusiųjų gebėjimų paveikslą, išryškinusį gausią diplomuotų, deja, stokojančių realių gebėjimų Lietuvos suaugusiųjų visumą.

Trijų sričių egzaminas: kaip sekėsi lietuviams?

Buvo vertintos trys šiuolaikiniam žmogui esminės kompetencijos: skaitymo gebėjimai (rašytinio teksto suvokimas ir gebėjimas juo pasinaudoti), matematinis raštingumas (kiekybinės informacijos interpretavimas ir panaudojimas) bei problemų sprendimas (gebėjimas pasiekti, analizuoti informaciją, perteiktą skaitmeninėse priemonėse).

Pateikti uždaviniai atspindėjo įprastas situacijas – nuo darželio taisyklių interpretavimo iki maršruto susiplanavimo kasdienėms užduotims atlikti (žr. 1-3 paveikslėlius žemiau).

Ir čia – šaltas dušas: pagal visus šiuos raštingumo rezultatus Lietuva atsiduria vertinamų šalių sąrašo apačioje. Deja, nepakylame aukščiau nei penkta vieta nuo galo ir gerokai atsiliekame nuo tarptautinio vidurkio. Tuo tarpu Suomija ir Japonija džiaugiasi aukščiausiais įvertinimais, o mūsų kaimynė Estija patenka į pozicijas, esančias aukščiau tyrime dalyvavusių šalių vidurkio.

Dr. J. Dudaitė pabrėžia: tai nebuvo nuomonės apklausa ar įsivertinimo testas. Tai – objektyvūs testų duomenys, kurie atskleidžia, kiek iš tikrųjų suaugę žmonės geba susitvarkyti su realiomis, informacijos suvokimo ir sprendimų reikalaujančiomis situacijomis.

Diplomų gausa – iliuzija apie pasirengimą?

Tyrimas atskleidė dar vieną nemalonią tiesą: Lietuvoje egzistuoja didžiulė neatitiktis tarp formalaus žmonių išsilavinimo ir realių jų gebėjimų. Pasirodo, mūsų šalyje itin daug žmonių turi aukštąjį išsilavinimą, ypač bakalauro laipsnį, lyginant su kitomis šalimis. Visgi tai nereiškia, kad jie turi ir atitinkamus gebėjimus. Kitaip tariant, turimas diplomas dar nereiškia, kad įvaldyti ir reikiami įgūdžiai.

Dr. J. Dudaitės nuomone, tokia situacija kelia rimtų klausimų, ypač šalyje, kur mokslas nemokamas ir finansuojamas iš valstybės lėšų. Mokslininkė samprotauja, ar racionalu, kad net 28 proc. žmonių turi aukštesnę kvalifikaciją nei reikia jų darbo vietai? Ir dar svarbiau: ar tikrai žinome, kaip ta kvalifikacija atsispindi mūsų gyvenimuose?

Kur gebėjimai panaudojami (ir kur – ne)?

Tyrimas taip pat parodė, kad žmonės, dirbantys privačiame sektoriuje, labiausiai išnaudoja visas tris raštingumo kryptis: matematinį, skaitymo ir problemų sprendimo gebėjimus. Tuo tarpu valstybiniame sektoriuje stebimas gerokai mažesnis tokio raštingumo panaudojimas. Mokslininkė pašmaikštauja: „Ar valstybiniame sektoriuje matematiniai gebėjimai iš tiesų mažiau reikalingi?“

Vadovų kompetencijos, nepriklausomai nuo jų darbo pobūdžio (samdomi ar dirbantys sau), yra gerokai aukštesnės. Tuo tarpu nekvalifikuoti darbininkai itin stokoja skaitmeninio raštingumo.

Kas iš tiesų mažina bedarbystę?

Dr. J. Dudaitė, besidalindama statistiniais duomenimis visuomenės raštingumo sferoje, paliečia ir bedarbystės temą. Čia ji pateikia kiek netikėtų įžvalgų. Pasirodo, didžiausią įtaką tam, ar žmogus – bedarbis, turi jo partnerio užimtumo statusas. Taigi, jei gyvenate su bedarbiu, tikimybė, kad jūs pats esate bedarbis, išauga.

Mokslininkė pastebi, kad bedarbystės riziką galima sumažinti stiprinant matematinį raštingumą. Tuo tarpu skaitymo gebėjimai, nors ir ne tiesiogiai, šį efektą dar labiau sustiprintų. Kitaip tariant, kuo asmuo realiai raštingesnis, tuo daugiau galimybių.

Vietoj epilogo: laikas pabusti

Galime guostis diplomų gausa ar aukštais mokyklų reitingais, bet kol realūs gebėjimai slysta mums iš rankų, esame prastesnėje padėtyje nei mums norėtųsi.

Šis tyrimas – tai ne tiesioginis kaltinimas, o kvietimas pabusti: įvertinti ne tai, ką matome „ant popieriaus“, o tai, ką iš tiesų gebame daryti.

Kaip sako pati dr. Jolita Dudaitė, „mokymasis visą gyvenimą – jau ne pasirinkimas, o būtinybė“. Gal metas tai priimti rimtai – ir pradėti nuo savęs?

Tekstą parengė MRU Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė