Teisės ir teisėtvarkos komitetas surengė posėdį, skirtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti

Gruodžio 16 d. Teisės ir teisėtvarkos komitete įvyko posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Ministro Pirmininko tarnybos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, Seimo kontrolierių įstaigos, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos, kitų institucijų atstovai. Vyriausybės atstovė EŽTT posėdžio dalyvius informavo apie tai, kad šį pusmetį yra nemažai EŽTT atmestų skundų prieš Lietuvą. Pavyzdžiui, byloje Borisov prieš Lietuvą EŽTT, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo teisinės padėties netikrumo klausimas dėl jam gresiančio išsiuntimo iš Lietuvos yra išspręstas, konstatavo, kad buvo atitaisytas pareiškėjo padėties netikrumas, dėl kurio jis skundėsi pagal Konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Byloje Jelcovas prieš Lietuvą EŽTT daugelį pareiškėjo skundų atmetė kaip nepriimtinus, tačiau pripažino Lietuvą pažeidus Konvencijos 6 straipsnį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) dėl to, kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo dalyvavimas jo baudžiamosios bylos nagrinėjime Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, taip pat dėl to, kad kitoje pareiškėjo baudžiamojoje byloje jam nebuvo užtikrinta teisinė pagalba kasaciniam skundui surašyti. Byloje Loveika prieš Lietuvą pareiškėjo skundai dėl tariamų pažeidimų pripažinti nepriimtinais. Pagrindinis pareiškėjo skundas buvo susijęs su jo gydymu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, į kurią jis buvo nukreiptas teismo nutartimi. EŽTT nenustatė, kad gydymas psichiatrijos ligoninėje buvo toks, kad būtų žeminamas pareiškėjo orumas. Posėdžio metu Vyriausybės atstovė EŽTT taip pat pateikė informaciją apie EŽTT priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą ir naujas perduotas bylas. Be kita ko buvo aptarti perduoti skundai dėl galimų pažeidimų teisės į gyvybę ir teisės į sveiką aplinką. Vyriausybei perduotame Venatos Banel pareiškime prieš Lietuvą, pareiškėja, remdamasi Konvencijos 2 (teisė į gyvybę) ir 1 (pareiga gerbti žmogaus teises) straipsniais, teigia, kad už įvykį, sukėlusį jos keturiolikmečio sūnaus žūtį, atsakinga valstybė. Šioje byloje EŽTT spręs, ar valstybė atliko Konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą ir ėmėsi pakankamų pozityvių veiksmų, kad būtų išvengta avarinės būklės statinių padarytos žalos ir berniuko mirties. Taip pat EŽTT vertins, ar buvo užtikrintas tinkamas ir veiksmingas įvykio ištyrimas, kaip to reikalauja Konvencijos 2 straipsnio procesinis aspektas. Šiuo požiūriu EŽTT atkreipė dėmesį, kad ikiteisminį tyrimą, taip ir nenustačius atsakingų už įvykį asmenų, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, buvo atsisakyta atnaujinti. Vytauto Jakimčiko pareiškime prieš Lietuvą pareiškėjas skundžiasi, kad valstybė pažeidė Konvenciją, suteikdama leidimą privačiai įmonei pastatyti katilinę prie daugiabučio gyvenamojo namo bei šildymui naudoti nuodingąją medžiagą – skalūnų alyvą. Šioje byloje EŽTT spręs, ar pareiškėjas patyrė žalą, dėl kurios valstybei gali kilti pozityvios pareigos pagal Konvencijos 8 straipsnį, numatantį teisę į privatų gyvenimą bei būsto neliečiamumą. EŽTT vertins, ar valstybė šiuo požiūriu užtikrino teisingą pusiausvyrą tarp pareiškėjo individualių interesų ir visuomenės interesų kaip to reikalaujama pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, bei, ar sprendimų dėl leidimo statyti katilinę priėmimo procesas buvo teisingas ir buvo užtikrinta tinkama pagarba pareiškėjo interesams. Šio posėdžio metu taip pat buvo analizuojami EŽTK įgyvendinimo probleminiai aspektai Lietuvoje, Lietuvos vidaus teisinės gynybos priemonių, Lietuvos teisės aktų projektų atitikties EŽTK vertinimo, EŽTT sprendimų prieš Lietuvą vykdymo, EŽTT praktikos žinomumo ir kiti klausimai. Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pagrindinis prioritetas šioje srityje yra nacionalinės teisės ir praktikos atitikties EŽTK užtikrinimas. To siekiama įgyvendinant įvairias tobulinimo priemones. Pavyzdžiui, siekiant tobulinti EŽTT sprendimų prieš Lietuvą vykdymą pastebėtina, kad vykdant EŽTT sprendimus, svarbų vaidmenį vaidina ne tik įstatymų leidėjas, bet ir teismai, formuodami EŽTK atitinkančią praktiką ir atskirais atvejais užpildydami teisinio reguliavimo spragas. Iš Lietuvos teismų praktikos matyti, kad įstatymų leidėjui nepakeitus nacionalinio teisinio reguliavimo, dėl kurio ydingumo byloje prieš Lietuvą buvo konstatuotas EŽTK pažeidimas, šį trūkumą geba kompensuoti nacionaliniai teismai, tiesiogiai taikydami atitinkamus EŽTT sprendimus ir taip užtikrindami EŽTT sprendimų įgyvendinimą. Posėdžio metu buvo pažymėta EŽTT praktikos, procedūrų ir priimtinumo kriterijų žinomumo potencialiems EŽTT pareiškėjams svarba. Vyriausybės atstovė EŽTT posėdžio dalyvius informavo, kad atsižvelgiant į tai, artimiausiu metu planuojama "Valstybės žiniose" oficialiai paskelbti konsoliduotą EŽTK tekstą lietuvių kalba, kuriame būtų pašalinti ankstesnių vertimų netikslumai, patvirtintas vertimo autentiškumas. Be to, siekiant kuo platesnės ir išsamesnės informacijos apie procesą EŽTT ir peticijų priimtinumo kriterijus sklaidos, buvo išverstas Praktinis priimtinumo kriterijų vadovas, kurį planuojama paskelbti Teisingumo ministerijos tinklalapyje.