Teisės ir teisėtvarkos komitete pristatyta 2024 m. atstovavimo Lietuvos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme veiklos ataskaita

2025 m. gegužės 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pristatyta Lietuvos Respublikos nuolatinio atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) 2024 m. veiklos ataskaita. Posėdyje dalyvavęs nuolatinis atstovas Ričard Dzikovič supažindino komiteto narius su pagrindiniais praėjusių metų veiklos rodikliais, bylų tendencijomis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencijos) pažeidimais, EŽTT sprendimų įgyvendinimu bei aktualiais klausimais, susijusiais su žmogaus teisių apsauga Lietuvoje.

Ataskaitoje pažymėta, kad 2024 m. EŽTT buvo pateikti 346 skundai prieš Lietuvą. Tai – mažiausias skundų skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Nors šis sumažėjimas vertinamas kaip pozityvi tendencija, Lietuva vis dar užima 34 vietą tarp 47 Europos Tarybos valstybių pagal skundų skaičių, tenkantį gyventojų skaičiui, ir išlieka tarp šalių, kurios dažnai patenka į EŽTT akiratį.

Atstovas taip pat informavo, kad 2024 m. Lietuvai perduota 18 naujų bylų, o 5 bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės – pastarasis skaičius yra didžiausias iki šiol. Nedidelis perduotų naujų bylų sumažėjimas 2024 m. siejamas su paties EŽTT darbo organizavimo ypatumais ir teisėjo iš Lietuvos pasikeitimu (pereinamuoju laikotarpiu), tačiau prognozuojama, kad skaičiai sugrįš prie bylų vidurkio (iki 30).

Komiteto nariai buvo supažindinti su nagrinėtų bylų, kuriose nustatyti Konvencijos pažeidimai, pobūdžiu. Daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), 3 straipsnio (kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas) ir 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą). Nors pažeidimų procentinė dalis išlieka stabili, vis daugiau bylų iškelia sudėtingus, teisiškai reikšmingus klausimus, kurių sprendimui reikalingi sisteminiai pokyčiai.

Posėdyje ypatingas dėmesys skirtas aktualioms byloms, kurios atskleidžia tiek pasikartojančias, tiek naujas problemas Lietuvos teisinėje sistemoje. Tarp jų – veiksmingo neapykantos kurstymo ir homofobinių išpuolių tyrimo užtikrinimas, byla dėl slaptojo CŽA kalėjimo, migrantų teisių apsaugos ir kontrolės priemonių taikymo praktika, policijos pareigūnų veiksmų ir jėgos panaudojimo atvejai, kalinimo sąlygos bei nuosavybės teisių apsaugos klausimai. Taip pat išskirta byla, susijusi su religijos laisvės pažeidimu, kurioje EŽTT konstatavo pažeidimą dėl Seimo atsisakymo pripažinti Senovės baltų religinę bendruomenę „Romuva“. Pažymėta, kad 2024 m. Seimas suteikė „Romuvai“ valstybės pripažinimą, todėl tikimasi, kad ši byla netrukus bus užbaigta.

Aptarta ir EŽTT sprendimų įgyvendinimo situacija. 2024 m. Teisingumo ministerija išmokėjo EŽTT priteistas kompensacijas 6 pareiškėjams, bendra kompensacijų suma sudarė 183 873,94 eurų. Šie rodikliai rodo, kad Lietuva įgyvendina Teismo sprendimus, tačiau pabrėžta būtinybė ne tik reaguoti į atskirus pažeidimus, bet ir sistemingai šalinti jų priežastis nacionaliniu lygmeniu.

Po veiklos ataskaitos pristatymo įvyko diskusijos dėl perduotų bylų turinio ir problematikos. Jose dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius bei komiteto nariai Giedrė Balčytytė ir Raimondas Šukys.

Daugiau informacijos apie atstovavimo valstybei EŽTT veiklą ir sprendimų įgyvendinimo koordinavimą www.tm.lrv.lt

Atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (lrv.lt).