Teisės psichologai atskleidė profesijos užkulisius – nuo vaikų apklausų iki pagalbos užkertant kelią išpuoliams

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete įvyko Teisės psichologų forumas, kuriame praktikai iš įvairių Lietuvos teisėsaugos institucijų aptarė šią sparčiai augančią sritį, apimančią platų veiklų spektrą – nuo vaikų apklausų iki pagalbos užkertant kelią išpuoliams.

Pasak VU Filosofijos fakulteto teisės psichologijos studijų programos vadovės profesorės Ilonos Laurinaitytės, kuri su kolegomis organizavo forumą, teisės psichologijos specialistų poreikis yra didžiulis. Vis dėlto visuomenės supratimas, ką veikia psichologai teisėsaugos ar kitose su teisės taikymo praktika susijusiose įstaigose, dažniau yra suformuotas populiariosios kultūros – detektyvinių filmų, serialų ar knygų. O kaip yra iš tiesų? Forumas leido susirinkusiesiems žvilgtelėti į teisės psichologų darbo realybę įvairiose Lietuvos institucijose.

Psichologai vertina ir pavienius žmones

Vadovybės apsaugos tarnyboje psichologai atlieka ne tik pareigūnų, bet ir pavienių žmonių vertinimus.

„Tai yra tie žmonės, kurie nėra palaikomi jokių organizacijų, tačiau gali įvykdyti išpuolį savo asmeninės motyvacijos vedami“, – teigė Vadovybės apsaugos tarnybos psichologė Elžbieta Malūnavičienė.

„Mūsų tarnyba greta fizinės apsaugos atlieka grėsmės, galinčios kilti dėl tokių žmonių, vertinimą. Mus domina įspėjamasis elgesys, kuris pasireiškia grasinimais, persekiojimu ar kitu susirūpinimą keliančiu būdu. Toks asmuo gali kelti destruktyvaus elgesio riziką saugomiems asmenims, kitiems visuomenės nariams ir sau pačiam“, – aiškino specialistė.

Pasak jos, Kriminalinės žvalgybos valdyboje dirbantis psichologas yra atsakingas už grėsmės įvertinimą ir valdymą. Šie specialistai analizuoja informaciją apie aktualius rizikos ir apsauginius veiksnius, prognozuoja, kiek žmogus turi realių galimybių suplanuoti ir įvykdyti išpuolį, kas gali jį paskatinti.

„Galbūt įvairios nuoskaudos, pyktis, sveikatos sunkumai. Priklausomai nuo to imamasi atitinkamų žingsnių, bendradarbiaujama su psichikos sveikatos specialistais, socialinės paramos centrais, policijos pareigūnais, licencijavimo skyriumi, jeigu žmogus turi ginklą. Šitas darbas reikalauja slaptumo, nes susiduriama su jautria informacija kalbant tiek apie asmens duomenis, tiek apie kitą konfidencialią informaciją“, – pasakojo psichologė.

Specialistė priminė, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo svarbiausius valstybės asmenis – Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir svarbiausius objektus – Prezidentūrą, Vyriausybės ir Seimo rūmus. Tarnyba yra atsakinga ir už oficialių svečių apsaugą: 2018 m. rūpinosi popiežiaus Pranciškaus apsauga, kai jis lankėsi Lietuvoje, o 2023 m. užtikrino NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dalyvių saugumą.

„Dažniausiai žmonės mato vyrus ir moteris juodais kostiumais ir su ausinėmis artimoje bei tolimesnėje apsaugoje. O ką psichologai veikia šitoje organizacijoje? Organizacija nėra didelė – iš viso apie 500 žmonių, o iš jų trys – psichologai. Viena pozicija yra labiau klasikinė: viskas, kas susiję su atrankomis, vertinimais, mokymais, konsultavimu“, – pasakojo E. Malūnavičienė.

Etinės dilemos

Kalbėdama apie darbą Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), jos atstovė, VU Filosofijos fakulteto teisės psichologijos programos alumnė Ignė Mamedovė visų pirma užsiminė apie etines dilemas, kurias gali tekti spręsti psichologui: „Ar nori būti geras žmogus, ar gerai padaryti savo darbą? Eini namo ramiai tada, kai žinai, kad gerai padarei savo darbą, nors dažnu atveju gali nelabai gerai jaustis kaip žmogus.“

„STT dirbu beveik 11 metų. Konsultuoju, teikiu grįžtamąjį ryšį. Žinias teikiu proaktyviai. Kartais žmonės nesikreipia į mane, nes nežino, kuo galiu padėti. Aš visada sakau: ateikite ne tada, kai „kyla gaisras“, o kai dar nežinote, ar tai yra problema, ir mes apie tai pasikalbėsime“, – pasakojo I. Mamedovė.

Tarnyboje atliekamus klimato tyrimus pašnekovė teigė pervadinusi į gerovės, nes prieš dešimtmetį būdavo įprasta klimato tyrimą atlikti kaip savotišką bausmę: nusiųsti psichologą į padalinius, kur kas nors negerai elgiasi.

„Reikėjo smarkiai edukuoti vadovus, kad klimato tyrimas yra ne apie tai ir kad verta daryti tyrimus visoje tarnyboje, nes turime žinoti ir tai, ką darome gerai, kur yra mūsų stiprybės“, – pabrėžė specialistė.

STT psichologai taip pat dalyvauja ilgai trunkančiose pareigūnų atrankose, kuriose jų vaidmuo – atsakyti į komisijai atrankos metu kylančius klausimus ir suteikti grįžtamąjį ryšį po jos.

„Kartais man sako: tau, psichologei, lengva pasakyti griežtesnę išvadą, bet niekas man nedavė to santykio ir autoriteto – turėjau jį užsitarnauti savo kasdieniu darbu. Kartais reikia pasakyti ir nepatogius dalykus, tačiau psichologo vaidmuo svarbus tuo, kad teikiame grįžtamąjį ryšį su pasiūlymais“, – pasakojo I. Mamedovė.

Psichologai dirba ir su pažeidžiamiausiais

Su vaikais – pažeidžiamiausia visuomenės grupe – dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologai.

Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė teigė, kad tarnyboje yra 12 teritorinių padalinių, kiekviename iš jų yra mobilios komandos, kuriose dirba psichologas ir socialinis darbuotojas arba krizių valdymo specialistas.

„Šios komandos, nustačius vaiko apsaugos poreikį, kai yra daug rizikos veiksnių ir jam nesaugu būti savo šeimoje, vyksta į šeimą ir teikia skubią intervencinę pagalbą pagal nustatytus šeimos ir (ar) vaiko krizės požymius“, – aiškino ji.

Nuo lapkričio 1 d. tarnybos struktūroje atsirado naujas padalinys – Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius, anksčiau veikęs kaip atskira institucija – globos namai „Užuovėja“. Jis teikia pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.

„Kol kas tai vienintelis toks skyrius Lietuvoje ir pagalba jame teikiama vaikams iš visos Lietuvos. Po vienu stogu dirba specialius mokymus baigę psichologai ir teisės psichologai, kurie yra pasirengę padėti apklausti vaikus baudžiamajame procese vaikams draugiškoje aplinkoje.

Apklausų kambariuose yra kameros, mikrofonai, viskas gali būti tiesiogiai transliuojama į teismo posėdžio salę bet kur Lietuvoje. Kiekvieno vaiko atvykimą mes traktuojame kaip itin sudėtingą situaciją, nes vaikui reikia vėl išgyventi, prisiminti tai, kas įvyko, ir papasakoti. Kai vaikas atvyksta pas mus, mes turime pakankamai laiko jį paruošti, su juo užmegzti ryšį, pabendrauti, tuomet einame į apklausų kambarį, kur apklausa atliekama pagal 10 žingsnių metodą. Mūsų uždavinys – paruošti vaiką apklausai ir suteikti pagalbą po jos. Taip pat mūsų pastate turime medicininį kabinetą su visa reikiama įranga atlikti vaiko kūno apžiūrą. Teismo medicinos ekspertas atvyksta pas mus, vaikui niekur nereikia važiuoti. Kiekvieną kartą teikiant šią paslaugą paruošiame vaiką apžiūrai, papasakojame, kad atvyks medikas, apžiūrės jo kūną, parodome patalpas. Kartais vaikams būna labai nedrąsu prieš apžiūrą ir daug jausmų, emocijų sukyla po jos“, – pasakojo A. Marčiukaitienė.

Svarbu suprasti vaiko pasaulį

Nacionalinės teismų administracijos atstovė, Kauno apylinkės teisme dirbanti teismo psichologė, teisės psichologijos studijų programos alumnė Justina Valantinė pažymėjo, kad pagrindinis jos darbas susijęs su nepilnamečių apklausomis baudžiamosiose ir civilinėse bylose, ikiteisminiame tyrime, o kartais – administracinių nusižengimų bylose.

Pasakodama apie tai, kaip vyksta apklausa, ji teigė, kad prieš teismo posėdį susipažįstama su byla ir informacija apie vaiką. Vėliau, teisme, su vaiku specialistai bendrauja gyvai.

Susipažįstant su vaiku labai svarbu užmegzti ryšį – nuo to priklauso apklausos sėkmė. Pokalbis su vaiku prasideda aptariant neutralias, jam saugias temas.

„Mes, psichologai, turime žinoti, kokie žaidimai dabar populiariausi, pavyzdžiui, „Minecraft“ ar „Roblox“, turime suprasti kiekvieną vaiko žodelį – anglicizmą ir žargoną, nes jei jis pamatys, kad tu nesigaudai jo pasaulyje, gali psichologui neatsiverti ir nieko nepasakoti“, – kalbėjo J. Valantinė.

„Įžanginis etapas dažniausiai trunka nuo 15 iki 30 minučių: susidraugaujame ir tik tada pradedame oficialiąją dalį – susijungiame su teismo posėdžių sale. Vaikas visada būna informuojamas, kad mus filmuoja, stebi ir kad visi kiti proceso dalyviai mus matys. Apklausos metu psichologas yra aktyviausias – paskatina vaiką laisvai papasakoti apie įvykį, užduoda papildomus klausimus, o paskui į ausinę mums pateikiami klausimai iš teismo posėdžių salės. Psichologas juos paverčia tinkamais, kad jie būtų suprantami vaikui. Turime teisę pasakyti, kad vieno ar kito klausimo mes nerekomenduojame klausti. Mūsų principas yra apsaugoti vaiką nuo antrinės viktimizacijos, kad jis būtų kuo įmanoma saugesnėje ir jaukesnėje aplinkoje, kurioje galėtų atsiskleisti ir išeiti iš nepilnamečių apklausos kambario ramesne širdimi, be papildomų traumuojančių patirčių“, – pasakojo ji.

Teismo psichologo darbe ypač svarbios asmeninės kompetencijos. Pašnekovės teigimu, apklausų metu reikalingas kūrybiškumas ir lankstumas: „Mes piešiame, žaidžiame, jei reikia – lendame kartu su vaiku po stalu. Taip pat turime gebėti bendrauti ir priimti bet kokį vaiką. Pas mus ateina visokių vaikų – ir iš išsilavinusių šeimų, ir vaikų, kurie dėl higienos stokos jau nebeturi dantukų. Neretai su tuo pačiu vaiku susitinkame kaip su įtariamuoju arba liudytoju. Tokie vaikai nebūna patogūs, dažnai yra agresyvūs, tačiau mūsų, psichologų, akimis – tai be galo pažeidžiami vaikai, į kuriuos mes žiūrime su tokia pačia pagarba kaip ir į aprūpintoje šeimoje augusį, mandagų, paklusnų vaiką.“

VU Filosofijos fakultete vykusiame Teisės psichologų forume taip pat dalyvavo atstovai iš Valstybės saugumo departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Kriminalinės policijos biuro, Lietuvos kalėjimų tarnybos.