Teisininkas pagal darbo sutartį ar teisės skyriaus nuoma: ką verta įvertinti verslui prieš priimant sprendimą

Verslui augant, teisinių klausimų daugėja. Sutartys, darbuotojai, duomenų apsauga, mokesčiai, ginčai su partneriais, naujos rinkos. Tam tikru etapu vadovui tenka apsispręsti: į komandą samdyti teisininką pagal darbo sutartį ar teisines funkcijas patikėti nuomojamam teisės skyriui?

Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo paprastas. Teisininkas pagal darbo sutartį yra įmonės darbuotojas, o teisės skyriaus nuomos modelis leidžia įmonei turėti nuolatinę teisinę funkciją, kurią užtikrina išorės advokatas ir teisininkų komanda. Tačiau toks palyginimas neįvertina nei tikrosios vidinio teisininko kainos, nei kompetencijų, kurių verslui gali prireikti augant.

Advokatų kontoros „JURICA" tarptautinė teisininkė ir „JURICA" prekės ženklo savininkė Goda Pranytė sako, kad šiandien verslo poreikis teisinėms paslaugoms keičiasi. Įmonėms vis dažniau reikia ne tik žmogaus, kuris atsakytų į kilusį klausimą, bet ir komandos, galinčios įvertinti skirtingas teisės sritis, numatyti rizikas ir būti įsitraukusios į verslo sprendimus.

„Mažos ir jaunos įmonės dažnai dar neturi galimybių įdarbinti teisininko, tačiau teisiniai klausimai joms kyla kone kasdien. Didesnės įmonės susiduria su kita problema – vienas teisininkas pagal darbo sutartį, kad ir koks kompetentingas būtų, negali aprėpti visų sričių, kurių gali prireikti augančiam verslui“, – sako G. Pranytė.

Ne tik atlyginimas: kiek iš tiesų kainuoja etatinis teisininkas?

Vertindamos teisinės funkcijos kaštus, įmonės dažnai pradeda ir baigia darbo užmokesčiu. Tačiau reali darbuotojo kaina yra didesnė.

Prie atlyginimo prisideda darbdavio mokesčiai, darbo vieta, teisinių duomenų bazių ir profesinės literatūros prenumeratos, kvalifikacijos kėlimas. Teisė nuolat keičiasi, todėl vienkartinio profesinio pasirengimo nepakanka. Teisininkas turi nuolat sekti teisės aktų pokyčius, teismų praktiką ir savo srities aktualijas.

Yra ir kita, mažiau matoma kaštų dalis. Teisininkas pagal darbo sutartį, kaip ir bet kuris darbuotojas, atostogauja, serga, turi poilsio dienų. Atsiranda ir pakeičiamumo klausimas: kas atsakys į skubų teisinį klausimą, kai vienintelio įmonės teisininko nėra darbe?

Dar svarbiau tai, kad vienas žmogus negali būti visų teisės sričių ekspertas. „Susidūrus su sudėtingesniu sandoriu, tarptautiniu klausimu ar ginču, įmonei vis tiek gali prireikti išorinių advokatų. Tuomet už teisinę funkciją iš dalies mokama du kartus: išlaikomas teisininkas pagal darbo sutartį, o sudėtingesniais atvejais papildomai perkamos specializuotos paslaugos“, – pastebi advokatų kontoros „JURICA" seniūnė, tarptautinė teisininkė, mediatorė Gitana Kavaliauskienė.

Todėl lyginant skirtingus modelius verta skaičiuoti ne tik atlyginimą, bet ir visą teisinės funkcijos išlaikymo kainą. Dar svarbiau įvertinti, ką įmonė už šią kainą realiai gauna.

Kada teisininko pagal darbo sutartį pakanka?

Pasak G. Pranytės, atsakymas nebūtinai priklauso nuo įmonės dydžio.

Teisininkas pagal darbo sutartį gali būti racionalus pasirinkimas tuomet, kai įmonės veikla yra nusistovėjusi, jos teisiniai poreikiai gana aiškūs, veikla daugiausia vykdoma vienoje rinkoje, o artimiausiu metu neplanuojama reikšminga plėtra ar veiklos transformacija.

Tokioje įmonėje teisininkas pagal darbo sutartį gali efektyviai rūpintis kasdieniais klausimais: standartinėmis sutartimis, personalo dokumentais, komunikacija su institucijomis ir kitais pasikartojančiais teisiniais reikalais.

Situacija keičiasi, kai verslas pradeda augti, keičia veiklos modelį, plečiasi į užsienį arba imasi sudėtingesnių sandorių.

„Sprendimas priklauso ne tiek nuo įmonės dydžio, kiek nuo jos tikslų ir veiklos pobūdžio. Kai planuojama plėtra, klausimai tampa tarptautiniai, sandoriai sudėtingėja, o įmonei reikia ne tik spręsti problemas, bet ir iš anksto sukurti saugiklius, vieno specialisto kompetencijos dažnai nebeužtenka“, – sako G. Pranytė.

Tokiais atvejais verslui gali prireikti įmonių teisės, mokesčių, darbo teisės, tarptautinės prekybos, ginčų sprendimo ir kitų sričių žinių, tačiau retai vienas specialistas gali visas jas išmanyti vienodai giliai.

Skirtumas ne tik kompetencijose, bet ir greityje

Įprastai advokatų kontora pasitelkiama tada, kai problema jau atsirado – reikia parengti sutartį, išspręsti ginčą, įvertinti konkretų sandorį ar pateikti teisinę išvadą. Tačiau toks modelis turi vieną esminį trūkumą. Advokatui pirmiausia reikia susipažinti su įmone.

Kuo sudėtingesnė situacija, tuo daugiau laiko reikia suprasti jos struktūrą, veiklos modelį, sutartinius santykius, partnerius ir ankstesnius sprendimus. Tuo metu verslo terminas gali nesikeisti.

„Visi mūsų klientai žino, kad prieš teikdami bet kokią paslaugą pirmiausia gilinamės į situaciją. Tačiau versle laikas neretai tampa svarbesniu už sąskaitą už valandas. Kol advokatas susipažįsta su įmone, gali praeiti terminas, pasitraukti kontrahentas arba ginčas jau būti įsibėgėjęs“, – teigia G. Pranytė.

Teisės skyriaus nuomos modelis šį santykį keičia. Teisininkų komanda tampa nuolatine įmonės teisės funkcija: teisininkai jau žino įmonės veiklą, jos procesus, sudarytas sutartis, partnerius ir planuojamus pokyčius. Todėl konsultacija prasideda ne nuo klausimo „kas yra ši įmonė“, o nuo konkrečios problemos sprendimo.

Tokiu modeliu siekiama pereiti nuo reagavimo prie prevencijos. Teisininkas ne tik sprendžia jau atsiradusią problemą, bet ir gali pastebėti riziką anksčiau.

Teisinė prevencija gali kainuoti mažiau nei vienas ginčas

Verslui teisminis ginčas reiškia ne tik advokatų sąskaitas. Tai ir vadovų laikas, darbuotojų įsitraukimas, santykiai su partneriais, reputacinė rizika bei neapibrėžtumas dėl galutinio rezultato. Todėl teisinės prevencijos vertė dažnai atsiskleidžia ne tada, kai įmonė gauna paslaugų sąskaitą, o tada, kai ginčas taip ir neįvyksta.

„Teisininkas, kuris sprendžia jau kilusią problemą, dirba su pasekmėmis. Partneris, kuris padeda problemas numatyti, dirba su priežastimis. Rizikų numatymas ir užbėgimas teisiniams ginčams už akių yra ne tik finansinis sutaupymas, bet ir įmonės reputacijos išsaugojimas“, – pastebi G. Kavaliauskienė.

Dalis verslo ginčų kyla ne dėl sąmoningo piktnaudžiavimo, o dėl nepakankamai tikslių sutarčių, neįvertintų teisės aktų pokyčių ar laiku nepastebėtų rizikų. Tokias problemas dažnai galima suvaldyti dar prieš pasirašant sutartį ar priimant verslo sprendimą.

Ką duoda teisės skyriaus nuomos modelis?

Teisės skyriaus nuomos modelis skiriasi nuo įprastos paslaugos „pagal poreikį“ tuo, kad teisininkų komanda tampa nuolatine verslo dalimi. Tai nėra vien atskirų teisinių klausimų sprendimas. Įmonė gauna nuolatinę teisės funkciją, kurią užtikrina konkretaus sektoriaus advokatas ir profesionali teisininkų komanda.

Tai nebūtinai reiškia, kad įmonė atsisako teisininko pagal darbo sutartį. Didesnėse organizacijose nuomojamas teisės skyrius gali papildyti vidinę komandą ten, kur trūksta specializuotos kompetencijos, tarptautinės patirties ar ginčų sprendimo praktikos.

Mažesnėms ir augančioms įmonėms toks modelis gali būti alternatyva atskiro teisinio skyriaus kūrimui. Vietoje vieno teisininko pagal darbo sutartį įmonė gauna prieigą prie skirtingų sričių specialistų.

„Mūsų modelyje įmonė gauna ne vieno žmogaus, o komandos kompetenciją. Pagal įmonės veiklos specifiką paskiriamas advokatas ir teisininkų komanda, kuri dirba su konkrečiu sektoriumi, seka jo aktualijas ir supranta įmonės veiklos kontekstą“, – aiškina G. Pranytė.

Svarbus tampa ir tęstinumas. Komanda gali rūpintis ne tik kasdieniais teisiniais klausimais, bet ir sutarčių sistema, teisės aktų atitiktimi, derybomis, ginčų prevencija bei verslo plėtros klausimais.

Praktika rodo, kur atsiranda didžiausia rizika

G. Pranytė pateikia pavyzdį iš statybų sektoriaus. Įmonė turėjo etatinį teisininką, kuris buvo parengęs dokumentaciją. Tačiau kilus konkrečiai situacijai paaiškėjo, kad dokumentai nepakankamai apsaugojo įmonės interesus, atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Įmonė norėjo išvengti teismo dėl galimos reputacinės žalos, todėl kreipėsi į išorinius advokatus, prašydama situaciją išspręsti derybomis.

„Situaciją išsprendėme, tačiau dėl itin trumpų terminų komandai teko dirbti labai intensyviai, kad perprastume visus įmonės veiklos niuansus. Galutinė paslaugų kaina buvo didesnė nei kelių mėnesių nuolatinio teisinio aptarnavimo kaina. Ši situacija parodė, kad nuolatinė teisinė prevencija gali būti ne tik saugesnė, bet ir ekonomiškai racionalesnė“, – pasakoja teisininkė.

Kitas pavyzdys, kuriuo dalijasi pašnekovė, susijęs su tarptautine plėtra. Ilgamečiai kontoros klientai nusprendė pradėti prekybą automobiliais iš Korėjos. Pradžioje, nepakankamai įvertinę tarptautinės prekybos ir mokesčių aspektus, jie sudarė sutartis, dėl kurių teko sumokėti daugiau mokesčių, nei būtų reikėję tinkamai pasirengus. Tokioje situacijoje susikerta kelios sritys: muitai, PVM, tiekimo sutartys, logistika ir skirtingų jurisdikcijų reikalavimai, todėl vieno vietos rinkos teisininko kompetencijos tam gali nepakakti.

Pasak G. Pranytės, abu pavyzdžiai rodo tą patį: teisinių problemų sprendimas joms jau iškilus kainuoja gerokai daugiau nei prevencija – ne tik pinigais, bet ir laiku bei įmonės reputacija.

Tarptautinė plėtra keičia ir teisinės pagalbos poreikį

Įmonėms, kurios planuoja veiklą už Lietuvos ribų, teisinė rizika tampa sudėtingesnė. Skiriasi ne tik įstatymai. Reikia suprasti vietos mokesčių sistemą, sutarčių praktiką, darbo santykių reguliavimą, reikalavimus užsienio įmonėms ir konkrečios rinkos verslo aplinką.

Advokatų kontora „JURICA" dirba tarptautiniu mastu 13 jurisdikcijų. Pasak G. Pranytės, tokia patirtis leidžia į tarptautinę plėtrą žiūrėti ne kaip į atskirų teisinių klausimų rinkinį, o kaip į vientisą verslo procesą.

„Įmonei, kuri plečiasi už Lietuvos ribų, didžiausia rizika yra ne tai, ko ji nežino, o tai, ko ji nežino, kad nežino. Kitos valstybės mokesčių sistema, sutarčių teisės ypatumai, darbo santykių reglamentavimas, verslo kultūra ir derybų praktika gali turėti tiesioginę įtaką plėtros rezultatui“, – sako G. Pranytė.

Todėl tarptautiniame versle svarbi ne tik galimybė gauti teisinę konsultaciją konkrečioje šalyje. Ne mažiau svarbu, kad skirtingų jurisdikcijų klausimai būtų vertinami kartu, atsižvelgiant į bendrą įmonės strategiją.

Ar teisės skyriaus nuomos modelis tinka kiekvienai įmonei?

„Ne. Ir tai svarbu pabrėžti, – sako G. Pranytė. – Jeigu įmonės veikla stabili, teisiniai klausimai pasikartojantys, o artimiausiu metu neplanuojama reikšmingų pokyčių, kompetentingo vidinio teisininko gali visiškai pakakti“.

Teisės skyriaus nuomos modelis tampa aktualesnis tuomet, kai verslas auga greičiau nei jo vidinė teisinė funkcija, kai daugėja sudėtingų sandorių, atsiranda tarptautiniai aspektai arba įmonei reikia kelių teisės sričių specialistų.

Tokį modelį gali rinktis ir startuoliai, kuriems nuo pat pradžių svarbu tinkamai sutvarkyti akcininkų susitarimus, intelektinės nuosavybės apsaugą ar santykius su investuotojais, tačiau viso etato teisininko poreikis dar nėra susiformavęs.

Todėl sprendimą verta priimti ne pagal įmonės darbuotojų skaičių, o pagal tai, kiek ir kokio lygio teisinių kompetencijų verslui realiai reikia.

Nuo ko pradėti vadovui?

Pasak G. Pranytės, prieš pasirenkant modelį verta užduoti sau kelis labai konkrečius klausimus. Kiek teisinių klausimų įmonė sprendžia per mėnesį? Kiek iš jų yra pasikartojantys, o kiek reikalauja specializuotos kompetencijos? Ar įmonė planuoja plėtrą? Ar veikia arba ketina veikti kitose valstybėse? Kas įmonėje perims teisinius klausimus, kai vidinis teisininkas atostogaus ar sirgs? Ir kiek kainuoja ne tik pats darbuotojas, bet visa jo darbo infrastruktūra bei papildomai perkamos specializuotos paslaugos?

„Rekomenduočiau pradėti ne nuo klausimo, kiek kainuos vienas ar kitas modelis, o nuo klausimo, ko įmonei iš tiesų reikia. Ar vieno žmogaus kompetencijos pakaks visoms sritims, su kuriomis susidursite? Kas užtikrins teisinę apsaugą jam nesant? Ar jis galės ne tik spręsti kilusias problemas, bet ir numatyti galimus ginčus?“, – pataria G. Pranytė.

Galiausiai pasirinkimas tarp teisininko pagal darbo sutartį ir teisės skyriaus nuomos nėra vien klausimas apie paslaugos kainą. Tai sprendimas, kaip įmonė nori organizuoti savo teisinę funkciją ir valdyti teisinę riziką.

Vienoms įmonėms racionaliausias sprendimas bus vidinė teisinė funkcija. Kitoms – išorinių specialistų komanda. Dar kitoms veiksmingiausias modelis bus šių dviejų sprendimų derinys.

„Svarbiausia ne pasirinkti vieną modelį dėl to, kad jį renkasi kiti. Svarbu įvertinti, kokios teisinės kompetencijos verslui reikia šiandien, ko reikės rytoj ir kiek kainuotų tą poreikį pradėti spręsti tik tada, kai problema jau taps faktu“, – apibendrina teisininkės.