Spaudos centras
Lietuvoje veikiantis verslas neišnaudoja savo potencialo regionuose, kur jo saitai su vietos bendruomenėmis, jų pačių vertinimu, yra gana silpni. Kol įvairios verslo socialinės iniciatyvos ir projektai daugiausiai sutelkti didžiuosiuose miestuose, regionuose, drauge – ir Telšiuose, verslo socialinė atsakomybė gyventojų suprantama pirmiausiai kaip skaidrus didesnio nei minimalus atlyginimo mokėjimas.
Verslo socialinės atsakomybės skatinimo kampaniją „Ne tik sau“ inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užsakė reprezentatyvią visos šalies gyventojų apklausą.
Jos rezultatai atskleidė, jog sąžiningumas darbuotojų atžvilgiu aktualiausias regionų centruose ir kaimo vietovėse. Čia ne vokeliuose mokamų atlyginimų tikisi atitinkamai 51 ir 39 proc. apklaustųjų, kai didmiesčiuose tokių darbuotojų – 34 procentai. Didesni nei minimalūs atlyginimai svarbūs 40 proc. rajonų centrų ir 37 proc. kaimų gyventojų bei tik 28 proc. didmiesčių gyventojų.
Patys regionų verslininkai mano, kad bendruomenės poreikiai nelieka neišgirsti ir kartais vietoje skambių reklaminių šūkių prasmingiau imtis paprastų darbų ir draugystę su bendruomene pradėti kad ir kaimiškoje vietovėje pastatant suoliuką vietos senjorams.
Motyvuoja ne tik atlyginimas, bet ir vertybės
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Andrius Nikitinas pastebi, kad regionuose verslas turi progą sustiprinti ryšius su vietos gyventojais. Juo labiau, kad juose beveik nuolat trūksta darbuotojų.
„Regionuose 18 proc. gyventojų socialiai atsakinga įmone laikytų tą, kuri savanoriškai vykdo ar remia socialines iniciatyvas, 13-14 proc. – bet kokias iniciatyvas, didinančias gyventojų gerovę. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kur būtų paprasčiausiai nepataikyta. Regionų gyventojai nepalaikytų su aplinkosauga susijusių projektų, nes čia dėmesys gamtos klausimams yra kur kas mažesnis negu didmiesčiuose“, – sako konfederacijos generalinis direktorius.
Mokymus bei seminarus organizuojančios įmonės „PersonPremier“ strateginio valdymo ekspertas-konsultantas Tomas Staniulis pastebi, kad verslo įsitraukimo į socialinius projektus mastas Lietuvoje turi daug potencialo augti.
„Lietuvoje tai taip pat daroma, tik dar palyginti nedideliu mastu. Tačiau šiuolaikinėms įmonėms nebepakanka vien siekti pelno – vis reiklesni ir sąmoningesni vartotojai ima teikti pirmenybę prekės ženklams, kurių filosofija jiems priimtina. Dažnai tai reiškia etišką, atsakingą įmonės elgesį. Tai taikytina ir darbuotojams. Talentingi ir perspektyvūs darbuotojai gali rinktis, su kuo nori dirbti, ir noriau renkasi įmones, kurių puoselėjamos vertybės jiems priimtinos“, – teigia T. Staniulis.
Laukta dovana – suoliukai senjorams
Prekybos pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo pirmininkas Mantas Vaškys pasakojo, kad regiono verslininkai į bendruomenės gyvenimą stengiasi įsilieti ne tik suteikdami finansinę pagalbą sunkiau besiverčiantiems žmonėms ar prisidėdami prie renginių organizavimo, bet ir patys įgyvendindami įvairias iniciatyvas.
„Prieš keletą metų Telšiuose rengėme rudens šventę ir į galimybę paremti vietos seniūnijas pažvelgėme kūrybiškiau nei paprastai išdalydami numatytą paramą: buvo paruoštos specialios atvirutės, kuriose įmonės „paslėpė“ savo paslaugų ir produkcijos pasiūlymus ir surengėme loteriją“, – pasakoja pašnekovas.
Anot M. Vaškio, dažnai vietos verslas bendruomenėms ištiesia pagalbos ranką įgyvendinant įvairius aplinkotvarkos projektus: „Turime daug pavyzdžių, kai verslininkai pasisiūlo sutvarkyti aplinką ar net įrengti kokią nors reikalingą infrastruktūrą. Neseniai įmonė narė vienoje iš Telšių rajono kaimiškų vietovių įrengė suoliukus, kad vietos senjorai turėtų kur prisėsti pailsėti, pabendrauti“, – apie įmonių socialines iniciatyvas kalba pašnekovas ir pridūrė, kad labai svarbu, jog socialinės iniciatyvos nebūtų įgyvendinamos tik formaliai, o paliestų būtent tuos žmones, kuriems jų reikia labiausiai ir atlieptų labai konkrečius poreikius.
Globoja sportuojantį jaunimą
M. Vaškio teigimu, regione yra įmonių, kurios turi ilgametes socialinių projektų tradicijas: „Esama verslų, kurie metai iš metų skiria paramą sporto klubams ar būreliams – galima sakyti, kad juos globoja. Kiti mūsų organizacijos nariai paramos lėšų dažniausiai tikslingai neplanuoja, bet esant reikalui ar ištikus kokiais nelaimei – visuomet pagelbsti“.
Filialo vadovas įsitikinęs, kad regiono verslai į įvairias socialines iniciatyvas įsitraukia vis aktyviau. „Kiekvienas nori padėti savo kraštui. Žinoma, ir prieš dešimtmetį Telšių rajono verslininkai nelikdavo abejingi pagalbos prašymams, bet dabar šie procesai daug intensyvesni. Įmonių vadovai puikiai suvokia, kad aktyvesnis įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą padeda kurti dalykinę reputaciją, plėsti kontaktų tinklą ir suteikia daugiau žinomumo, kuris verslui labai reikalingas“, – aiškina M. Vaškys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter“ tyrimai rugpjūčio 27 – rugsėjo 4 dieną atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo 1010 18-75 metų gyventojų.