Spaudos centras
Spaudos centras
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius
Šių metų vasara Lietuvoje nustebino daugelį – ji buvo vėsiausia per paskutinius aštuonerius metus, ir jos vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 laipsnių, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) duomenys. Pripažinkime, kad po vienas po kito sekusių itin gerais orais dosnių šiltųjų sezonų jau buvome pamiršę, kaip atrodo tipinės lietuviškos vasaros su apniukusiu dangumi ir lietumi.
Kad ši vasara buvo itin drėgna parodo ir tai, kad dalyje Lietuvos teritorijos buvo fiksuojamas gana retas stichinis meteorologinis reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“. Juo apibūdinamas ypač ilgai trunkantis perteklinio drėkinimo laikotarpis. LHT skaičiavimais, Lietuvoje jis vidutiniškai fiksuojamas tik kartą kas 10 metų.
Žvelgiant į situaciją Europoje, kaip ir kasmet, pietinė žemyno dalis vėl kentėjo nuo stichinės kaitros – karštis alino gyventojus ir turistus, siautė nevaldomi miškų gaisrai, vėl iškilo vandens trūkumo problemos. Tiesa, Koperniko klimato kaitos tarnybos duomenimis, praėjusi vasara Europoje nebuvo tokia ekstremaliai karšta, kaip kelių pastarųjų metų šiltieji sezonai, tačiau stichiniai reiškiniai vis tiek pridarė daug žalos.
Klimato kaita apibūdinama kaip vienas iš rimčiausių mūsų laikų pavojų ir iššūkių, o Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje. Pasaulio meteorologijos organizacijos duomenimis, ji šyla maždaug du kartus greičiau nei pasaulinis vidurkis. 2024 m. tapo karščiausiais metais Europos istorijoje, fiksuojant rekordines kaitras Ispanijoje, Pietų Europoje ir net Jungtinėje Karalystėje.
Pasaulio meteorologijos organizacijos ekspertai perspėja: tikimybė, kad bent vieneri metai tarp 2025 m. ir 2029 m. bus dar karštesni už 2024-uosius, siekia 80 proc. O tikimybė, kad pasaulinės temperatūros kilimas viršys 1,5 laipsnių ribą, siekia net 86 proc. Kiekvienas papildomas temperatūros laipsnio dalies pakilimas yra kritiškai svarbus, nes jis dar labiau didina riziką mūsų planetos gyventojų gyvybėms, gyvūnų ir augalų rūšims, pasaulio ekonomikai.
Lietuva taip pat nuolat susiduria su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis – karščio bangomis, audromis ir potvyniais, dėl kurių mažėja pasėlių derlius, nyksta biologinė įvairovė, veikiama ekonomika bei žmonių sveikata. Tai ypač aiškiai jaučia draudimo bendrovės, kurioms tenka stovėti priešakinėje linijoje, kuomet gamtos stichijos smogia gyventojų ir verslo turtui.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pastarųjų trijų metų laikotarpiu gamtos jėgų sukeltų žalų skaičius mūsų šalyje išaugo 19 proc. ir pernai gerokai viršijo 18 tūkst. atvejų per metus. Didžiausia ekstremalių gamtos jėgų rizika tenka namams – 2 iš 3 atvejų nuo gamtos stichijų Lietuvoje nukenčia individualūs gyvenamieji namai.
Bendrovės duomenys taip pat rodo, kad per paskutinius trejus metus nuo 2022 m. iki 2024 m. dėl gamtos stichijos sukeltų nelaimių gyventojai ir verslo įmonės patyrė beveik 36 mln. eurų vertės nuostolių, o maksimali išmokėta suma siekė 1,3 mln. eurų. Ši rekordinio dydžio žala buvo padaryta komerciniam turtui – liūties metu Klaipėdoje buvo užpilti ir sugadinti specialūs įrengimai.
Vertinant tokį šylančio klimato ir augančių gamtos stichijų žalų kontekstą, gali kilti klausimų − kodėl praėjusi vasara Lietuvoje buvo tokia šalta, ir ar tai signalizuoja klimato kaitos stabtelėjimą?
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ekspertų, klimatas nustatomas pagal 30 metų vidurkius ir vėsesnių vasarų pasitaiko net šiltoje klimato kaitos eroje. Globali temperatūra kyla nuosekliai, bet regioniniai svyravimai, pavyzdžiui, dėl atmosferos cirkuliacijos, vandenynų srovių ar net ugnikalnių išsiveržimų, tam tikrose vietovėse gali laikinai sukelti vėsesnes vasaras.
Pavojingi pavasario potvyniai ar besniegės žiemos, derlių nuniokojančios vasaros liūtys, alinantys karščio pliūpsniai ir netikėtos šalčio bangos – su šiais jau dabar išgyvenamais reiškiniais ateityje susidursime vis dažniau, o tai turės didžiulį neigiamą poveikį žmonių turtui ir sveikatai.
Pasaulio meteorologijos organizacija prognozuoja, kad artimiausius penkerius metus pasaulio temperatūra išliks rekordiškai aukšta, didindama klimato rizikas ir žalą visuomenėms bei ekonomikai. Tad norint atlaikyti klimato siunčiamus išbandymus daug kas priklauso nuo mūsų gebėjimo prisitaikyti. Gyventojai ir įmonės nebegali ignoruoti potencialių gamtos stichijų žalų, ir privalo valdyti su jomis susijusias rizikas.
Todėl svarbiausia žinia šiandien yra tokia: net jei mūsų kieme kartais atrodo ramiau nei pas kaimynus, globali klimato kaita nesustoja ir vyksta toliau. Viena vėsi vasara nėra atokvėpis, o tik priminimas, kad klimato kaita turi įvairių veidų − ne tik kaitros bangas, bet ir audras, liūtis ir perteklinį ilgalaikį lietų, potvynius ir niokojantį vėją.