Tikroji „Liūto karaliaus“ istorija: ketverius metus filmuota neįtikėtina liūto Kio kelionė

Vienos įspūdingiausių gamtos istorijų pagrindinis herojus gimė ne scenaristo vaizduotėje. Jis neturėjo dublerių, negalėjo pakartoti nepavykusios scenos, o jo gyvenimo posūkių nežinojo net filmavimo komanda. Liūtas Kio buvo vos kelių savaičių, kai kameros pradėjo fiksuoti jo pirmuosius žingsnius – nuo pažeidžiamo jauniklio iki suaugusio patino, kovojančio dėl vietos laukinės gamtos hierarchijoje.

Keturių dalių „National Geographic“ dokumentinis serialas „Liūtas“ (angl. „Lion“), kuris rugpjūčio 20 d. pasirodys „Disney+“ platformoje, o rugpjūčio 23 d. jį galės išvystyti kanalo „National Geographic“ žiūrovai, pasakoja tikrą istoriją, savo mastu primenančią didelio biudžeto dramą. Joje yra šeima, netektys, konkurencija, išdavystės, tremtis ir kova dėl išlikimo. Skirtumas tik tas, kad nė vienas įvykis nebuvo surežisuotas.

Nuo dviejų savaičių jauniklio iki būsimo karaliaus

Tikrasis serialo herojaus vardas – Kiongozi, trumpiau Kio. Filmavimo komanda jį pradėjo stebėti, kai liūtukui buvo vos dvi savaitės. Per ketverius metus kūrėjai fiksavo jo augimą, santykius su motina ir kitais gaujos nariais, pirmuosius pavojus bei momentus, kai jaunam liūtui teko pačiam ieškoti savo vietos.

Kio istorija vystosi Kenijos Masajų Maros ekosistemoje – vienoje garsiausių laukinės gamtos teritorijų pasaulyje. Čia liūtų gyvenimas priklauso ne vien nuo jų jėgos. Teritorijas nuolat keičia sausros, liūtys, grobio migracija, žmonių veikla ir kitų plėšrūnų konkurencija.

Kūrėjai lauke praleido daugiau kaip 1 400 dienų. Kad žiūrovai visuomet matytų tą patį Kio, o ne panašiai atrodantį liūtą, specialistai fotografavo gyvūnų snukius, žymėjo individualius kailio raštus, ausų įkirpimus ir randus. Kio bei jo gaujai atpažinti buvo naudojami ilgus metus pildyti „Mara Predator Conservation Programme“ liūtų identifikavimo katalogai.

Jokio scenarijaus ir jokios galimybės pakartoti sceną

Vaidybiniame filme režisierius gali paprašyti aktoriaus pakartoti žvilgsnį, judesį ar kovos sceną. Gamtos dokumentikoje svarbiausias įvykis dažnai nutinka vieną kartą ir trunka vos kelias sekundes. Filmavimo komanda turi būti pasirengusi tuo metu, kai liūtai medžioja, gina jauniklius, susiduria su priešininkais ar palieka savo gaują.

Serialo „Liūtas“, kuris rugpjūčio 20 d. pasirodys „Disney+“ platformoje, o rugpjūčio 23 d. – „National Geographic“ kanale, kūrėjai pasirinko ne tradicinį atskirų epizodų apie gyvūnų elgesį formatą, bet tęstinį pasakojimą. Kio gyvenimas rodomas kaip vientisa drama, kurioje ankstesni įvykiai turi pasekmių ateičiai. Serialo pradinis sumanymas buvo ketverius metus sekti vieną liūtų gaują ir atskleisti ne tik įspūdingus vaizdus, bet ir ilgainiui besikeičiančius gyvūnų santykius.

Toks metodas reikalavo ne vien kantrybės. Kūrėjams teko prisitaikyti prie gyvūnų judėjimo, oro sąlygų ir nuolat besikeičiančio kraštovaizdžio. Dokumentikoje nėra skaitmeninių liūtų ar iš anksto suplanuotų siužeto vingių – kiekvienas Kio gyvenimo lūžis yra tikras.

„Liūto karaliaus“ režisierius sugrįžo prie tikrų liūtų

Vienas pagrindinių serialo prodiuserių – režisierius Jonas Favreau, kurio pavardė neatsiejama nuo didžiausių šiuolaikinio kino projektų. Jis režisavo pirmuosius du „Geležinio žmogaus“ filmus, padėjusius pagrindus „Marvel“ kino visatai, sukūrė fotorealistišką „Džiunglių knygos“ ekranizaciją ir 2019 metų „Liūto karaliaus“ versiją. J. Favreau taip pat yra vienas iš serialo „Mandalorietis“ kūrėjų.

Kuriant filmą „Liūtas karalius“, gyvūnai ir Afrikos kraštovaizdžiai buvo atkurti pasitelkus kompiuterinę grafiką bei virtualiosios gamybos technologijas. Filmuodasmas „Liūtą“ J. Favreau susidūrė su priešinga užduotimi: kino dramaturgijos principus pritaikyti istorijai, kurios neįmanoma kontroliuoti.

Todėl naujasis serialas tampa savotišku tiltu tarp dviejų J. Favreau pasaulių – jo patirties kuriant didelio masto pramoginį kiną ir tikro, nenuspėjamo laukinės gamtos gyvenimo.

Už kamerų – BBC gamtos dokumentikos profesionalai

Prie projekto prisidėjo BBC studijos Gamtos istorijos padalinys, nuo 1957 metų kuriantis garsiausius pasaulyje dokumentinius serialus apie gamtą. Jo darbų sąraše – „Planeta Žemė II“ („Planet Earth II“), „Mėlynoji planeta II“ („Blue Planet II“), „Gyvūnų dinastijos“ („Dynasties“), „Žalioji planeta“ („The Green Planet“) ir kiti gamtos dokumentikos etalonais tapę projektai.

Kartu su J. Favreau serialą prodiusavo šio padalinio kūrybos direktorius Mike’as Guntonas. Jis yra dirbęs prie serialų „Planeta Žemė II“, „Gyvūnų dinastijos“, „Afrika“, „Gyvenimas“ ir „Žalioji planeta“ bei daugelio kitų apdovanojimus pelniusių projektų. M. Guntonas garsėja gebėjimu gyvūnų elgseną pateikti ne kaip sausą biologijos pamoką, o kaip emocingą pasakojimą apie atskirus veikėjus, jų šeimas ir kovą dėl išlikimo.

Serialo redaktorius Simonas Blakeney anksčiau dirbo prie dokumentinių serialų „Gyvenimas“, „Afrika“ ir „Gyvūnų dinastijos“. Jo užduotis buvo iš milžiniško kiekio nufilmuotos medžiagos sukurti nuoseklią Kio gyvenimo istoriją, kartu išlaikant dokumentinį tikslumą ir nepriskiriant gyvūnams išgalvotų motyvų.

Skambės „Liūto karaliaus“ muziką kūrusio Hanso Zimmerio kompozicijos

Dar viena ryški „Lion“ ir „Liūto karaliaus“ jungtis – kompozitorius Hansas Zimmeris. Jis sukūrė muziką 1994 metų animaciniam „Liūtui karaliui“, vėliau grįžo prie 2019 metų J. Favreau filmo, o dabar kuria ir tikrosios Kio istorijos muzikinį pasaulį.

H. Zimmerio muzika kine dažnai tampa lygiaverte istorijos dalimi. Jo darbuose tylūs, intymūs motyvai gali išaugti į galingą orkestrinį skambesį, todėl kompozitoriaus stilius itin tinkamas pasakojimui, kuriame jauniklio pažeidžiamumas palaipsniui virsta suaugusio liūto jėga.

Graži istorija slepia ir neraminančią tikrovę

Afrikiniai liūtai jau išnyko iš maždaug 94 procentų savo istorinio arealo ir dabar daugiausia gyvena atskirose teritorijose į pietus nuo Sacharos. Prie serialo dirbę Kenijos gamtosaugininkai pabrėžia, kad būtent asmeninė vieno gyvūno istorija gali paskatinti auditoriją geriau suprasti visos rūšies padėtį.

Ilgalaikis Kio stebėjimas padeda parodyti, kad išgyvenimą lemia ne tik medžioklės įgūdžiai. Liūtams būtina pakankama teritorija, grobio ištekliai, saugūs migracijos koridoriai ir galimybė išvengti konfliktų su žmonėmis.

Kada serialą bus galima pamatyti?

Visos keturios „Liūtas“ serijos platformoje „Disney+“ pasirodys rugpjūčio 20 dieną. Lietuvos žiūrovai serialą taip pat galės pamatyti televizijos kanalu „National Geographic“ – premjera numatyta rugpjūčio 23 dieną.

Tai bus galimybė išvysti ne išgalvotą pasaką apie būsimą karalių, o tikrą liūto gyvenimą, kurio baigties filmuodami nežinojo net patys kūrėjai.