Tiksli, taupi ir tvari žemdirbystė: kai mažiau reiškia daugiau

Kaip užauginti gausų derlių taupant ne tik trąšas, bet ir dirvožemio išteklius? Šiuo metu, kai aplinkosaugos ir sąnaudų klausimai tampa vis aktualesni, ir mokslininkai, ir ūkininkai ieško tvarių sprendimų. Vienas jų – 3T žemdirbystės modelis, kuriame susilieja tikslumas, taupumas ir tvarumas. Šį modelį jau išbando ir Lietuvos ūkininkai, ieškantys sprendimų, kaip kuo labiau sumažinti veiklos nuostolius, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Tikslumas – ne prabanga, o būtinybė

Kaip pasakoja ūkininkas Dainius Šlaustas, tvarumas prasideda nuo trąšų taupymo ir sąmoningo jų naudojimo. Jis pabrėžia, kad toks požiūris leidžia ne tik sumažinti trąšų sunaudojimą, bet ir ženkliai prisideda prie aplinkos apsaugos.

„Savo ūkyje priemonių naudojame tik tiek, kiek reikia, taip pat sudarome planus laukams tręšti – tai leido perpus sumažinti trąšų sunaudojimą. Tai reiškia, jog mažiau teršiame dirvožemį, labiau saugome vandens šaltinius. Be to, tręšimo planavimas leidžia efektyviau panaudoti kiekvieną trąšų gramą, sumažinti ūkio išlaidas ir optimizuoti veiklos procesus“, – teigia D. Šlaustas.

Jam pritarianti ūkininkė Rūta Grigaliūnienė tikina, kad norint pasiekti norimą rezultatą, vieno sprendimo nepakanka: „Tik visas priemonių komplektas gali suteikti reikiamą efektą. Kaip žmonės perka ir savo sveikatai vartoja vitaminus, taip ir augalams reikia tų mažų, bet labai svarbių investicijų.“

Mokslas – į pagalbą žemės ūkiui

3T žemdirbystės modelio svarbą bei jo įtaką ūkininkavimui pabrėžia ir mokslininkai. Anot IKAR inovacijų mokslininko dr. Martyno Urbučio, pagrindinis ūkininkų tikslas – efektyviau panaudoti turimus išteklius.

„Visi elementai, visos maisto medžiagos yra vienodai svarbios augalams, tačiau kiekvienai kultūrai gali būti svarbesnis vis kitas elementas. Todėl tai priklauso nuo mūsų naudojamų medžiagų ir turimų išteklių. Svarbiausia – išmokti juos optimaliai panaudoti, nes tvarus ir efektyvus resursų naudojimas leidžia pasiekti aukštus derliaus rezultatus ir sumažinti išlaidas“, – teigia dr. M. Urbutis.

Trąšas galima naudoti efektyviai

Norint pasiekti tikrai aukštus rezultatus, trąšų efektyvumas – vienas svarbiausių veiksnių ūkininkams, ir tai galima pasiekti pasirinkus tinkamą jų formą. Kaip pasakoja D. Šlaustas, chelatinė forma yra efektyviausia mikroelementinėms trąšoms – efektyvumas pasireiškia net ir mažais kiekiais.

„Tokios formos trąšas naudoju savo ūkyje, nes jų privalumas – nereikia didelių kiekių, o poveikis jaučiamas ir greičiau, ir tiksliau“, – sako ūkininkas.

Dr. M. Urbutis taip pat pabrėžia, kad nors konkreti trąšų fizikinė forma – tirpalas, suspensija ir pan. – yra svarbu, dar svarbiau, kokia yra pačių maistinių medžiagų cheminė forma. Anot jo, augalai pasisavina ne oksidus, kurie yra nurodyti konkretaus produkto etiketėje, bet maistinių medžiagų jonus.

„Lapų paviršius maisto medžiagas įsileidžia pasyviai – per paviršiaus sluoksnius, be jokios augalo energijos sąnaudos. Įsiskverbimas į lapą vyksta skirtingais keliais: pro kutikulę (vašku padengtą lapo paviršių), žioteles, smulkias ląstelių struktūras ar net pro plaukelius. Tačiau svarbu žinoti, kad jeigu trąša patenka į augalą per greitai, augalas gali nespėti visko „apdirbti“: tuomet lapai gali likti pažeisti – „nudeginti“, – tvirtina ekspertas.

Pasak IKAR mokslininko, lengviausiai per lapą patenka smulkūs, vienvalenčiai jonai, pavyzdžiui, kalis ar natris. Daugiau krūvio turintys jonai – manganas, kalcis ir kt., į augalą patenka sunkiau.

„Norint padidinti sunkiau pasisavinamų elementų įsisavinimą, jie sujungiami su specialiomis organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, EDTA, aminorūgštimis ar organinėmis rūgštimis. Toks sujungimas užtikrina stabilumą, geresnį tirpumą ir mažina nepageidaujamą reakciją su kitomis medžiagomis“, – paaiškina dr. M. Urbutis.

Tinkami sprendimai padeda taupyti išteklius

Be viso to, R. Grigaliūnienė pabrėžia ir trąšų kainos bei išlaidų mažinimo svarbą. Jos teigimu, trąšos sudaro didžiąją dalį išlaidų ūkiuose, tad jas būtina panaudoti kuo efektyviau.

„Norimą efektyvumą galima pasiekti ne tik tikslingai dozuojant trąšas, bet ir pasitelkiant modernius produktus, pavyzdžiui, inhibitorius, kurie padeda išlaikyti augalams reikalingą azotą prieinamu ilgiau. Tai leidžia sumažinti poveikį aplinkai, taupyti išteklius ir pasiekti geresnius rezultatus“, – tvirtina ūkininkė.

Kaip pabrėžia IKAR mokslininkė, chemijos mokslų daktarė Vaida Milišiūnaitė, naudojant tam tikras medžiagas ir kompozicijas galima kontroliuoti cheminių ir biocheminių reakcijų greitį, taip sumažinant reikalingą azoto kiekį, tačiau pasiekiant tą patį efektą.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad dirvožemyje esantys nitratai gali išsiplauti iki 80 proc., tačiau naudojant tam tikras medžiagas, turinčias sinerginį efektą, galime sumažinti šį išsiplovimą ir pasiekti geresnius rezultatus. Tai leidžia užtikrinti tvaresnius, tikslesnius ir taupesnius žemdirbystės procesus, atsižvelgiant į ekologinius tikslus ir resursų taupymą“, – teigia dr. V. Milišiūnaitė.

Didesnis trąšų efektyvumas – su papildomu priedu

Siekiant sumažinti ūkininkavimo išlaidas ir kartu pagerinti derliaus kokybę, ūkininkai vis dažniau imasi įvairių inovatyvių metodų. Vienas tokių sprendimų – biostimuliatorių naudojimas. Juos maišant su trąšomis, augalai gali geriau įsisavinti maistines medžiagas, o pačių trąšų sunaudojama mažiau.

„Biostimuliatoriai augalui padeda lengviau iš trąšų pasiimti reikalingas maistines medžiagas. Kai augalas – stiprus, galime tikėtis aukštesnės kokybės derliaus. Svarbu tik laiku panaudoti trąšas su biostimuliatoriais. Šis metodas ne tik padeda efektyviau naudoti trąšas, bet ir leidžia pasiekti geresnių ūkininkavimo rezultatų“, – sako R. Grigaliūnienė.

Kaip komentuoja IKAR mokslininkas, biostimuliatoriai – cheminės medžiagos, kurios, nors ir naudojamos nedideliais kiekiais, turi stiprų fiziologinį poveikį augalams.

„Kai kurios biostimuliatoriuose esančios medžiagos veikia tiek augalo augimą bendrai, tiek ir tam tikras jo dalis. Remiantis naujausiais tyrimais, šios priemonės gali padėti sutaupyti nuo 10 iki 30 proc. trąšų, o tai – reikšmingas sutaupymas ūkiams. Vis dėlto, vien sumažinti naudojamų trąšų kiekį neužtenka – reikia jas ir efektyviau panaudoti, o tai įmanoma pasitelkus biostimuliatorius“, – teigia dr. M. Urbutis.

Apie AB „Linas Agro“

AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.