Tokijuje – D. Nausėdienės susitikimas su Japonijos moterimis, palaikančiomis glaudžius kultūrinius ryšius su Lietuva

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Tokijuje susitiko su Japonijos moterimis, savo profesine ir visuomenine veikla ženkliai prisidėjusiomis prie Lietuvos žinomumo Japonijoje didinimo, informacijos apie Lietuvą sklaidos, neformalių ryšių tarp Lietuvos ir Japonijos menininkų bei kitų kultūros lauko atstovų stiprinimo.

Pirmoji ponia bendravo su Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacijos valdybos nare Sumiko Ando, publiciste Kumiko Hirano ir Čiunės Sugiharos memorialinio muziejaus direktore Yuko Ito.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti už Jūsų ilgametį, nuoseklų ir tikrą Lietuvos ir Japonijos, mūsų tautų ir kultūrų bendradarbiavimo plėtojimą. Nes būtent žmogiškasis santykis – visų ryšių pagrindas ir pamatas. Kiekvienos iš Jūsų gyvenimuose Lietuva užima svarią vietą. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, kad mano šalies kultūriniai, diplomatiniai ir akademiniai pasiekimai sujungė mus ir šiandien galime kalbėti ne abstrakčiai, o iš tikrųjų apie tai, kaip Lietuva matoma ir suprantama Japonijoje, ką dar galime padaryti, kad Lietuvos vardas sklistų kuo plačiau“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia pabrėžė, jog Japonijoje išskirtinė vieta tenka Lietuvos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai, todėl Lietuva deda pastangas, kad šio kūrėjo darbai artimiausiu metu būtų pristatyti kuo plačiau ir išsamiau. Planuojamas pristatymas 2026 metais Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje Tokijuje turėtų tapti dar vienu įkvėpimu, leisiančiu toliau plėtoti abiejų šalių kūrėjų, kūrybos darbuotojų, menininkų ryšius.

„Mūsų istorinėje atmintyje yra tam tikros gijos, kurios sieja. Čiunė Sugihara – viena jų. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje vis geriau pažįstame šią ypač drąsią asmenybę, o jo dėka ir japonai vis geriau pažįsta Lietuvą“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Pirmosios ponios žodžiais, Lietuva yra atvira kūrybinėms idėjoms ir bendradarbiavimui šalis, siekianti stiprinti Lietuvos ir Japonijos institucijų ir organizacijų ryšius, kurie atvers naujas bendradarbiavimo galimybes mokslo, istorinės atminties, dvišalių santykių puoselėjimo srityse. D. Nausėdienės teigimu, platėjantis mūsų kultūrinės diplomatijos, švelniosios galios priemonių laukas – nuo Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024-aisiais iki M. K. Čiurlionio metų minėjimo visame pasaulyje – yra dar vienas rimtų ketinimų įrodymas.