2025 metais tenoras Tomas Pavilionis tapo Lietuvos muzikų sąjungos prizo „Auksinis diskas“ laureatu. Šis apdovanojimas nuo 2001 metų kasmet teikiamas ryškiausiems Lietuvos muzikos atlikėjams ir kūrėjams. Jo laureatų gretose – Virgilijus Noreika, Saulius Sondeckis, Justina Gringytė, Aušrinė Stundytė, Petras Geniušas, Čiurlionio kvartetas ir kiti menininkai, tapę mūsų muzikinės kultūros simboliais. Šiemet prie jų prisijungė Tomas Pavilionis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, kurio repertuaras apima tiek klasikines operos partijas, tiek kamerinę ir koncertinę muziką Lietuvoje bei užsienyje. „Auksinis diskas“ yra ne tik garbė, bet ir įsipareigojimas tęsti meninę veiklą aukščiausiu lygiu, garsinti Lietuvos muziką pasaulyje.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Tomas Pavilionis – vienas ryškiausių savo kartos tenorų, kurio balsas ir charizma užkariavo ne tik Lietuvos, bet ir tarptautines scenas. Jo kelias į profesionaliąją sceną nebuvo tiesus – studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradėjęs kaip baritonas, tik dėstytojo Vytauto Juozapaičio įžvalgų dėka atrado savo tikrąją prigimtį – tenoro balsą. „Buvau pažangus studentas, o trečiame kurse nusiritau iki silpnų vidutiniokų... Bet pasitikėjau savo dėstytoju, ir tai pasiteisino“, – šiandien prisimena dainininkas.
Profesionalią karjerą Tomas pradėjo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, ten sukūrė pirmuosius vaidmenis – nuo Buratino to paties pavadinimo Jurgio Gaižausko operoje iki Nemorino Donizetti „Meilės eliksyre“. Būtent Nemorinas tapo savotišku dainininko talismanu, už šį vaidmenį jis buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. „Nemorinas man artimas savo nuoširdumu ir tikėjimu meile. Tai vaidmuo, kuris idealiai tiko mano balsui ir tipui“, – sako solistas.
To laikotarpio veiklą papildė ir vienas unikalus projektas – populiariosios klasikos ansamblis „El Fuego“, kurį sudarė trys operos profesionalai: tenoras Tomas Pavilionis, baritonas Jonas Sakalauskas ir bosas Eugenijus Chrebtovas. Tai buvo reiškinys, kuris Lietuvoje neturėjo analogų: jaunų, klasikinį išsilavinimą turinčių atlikėjų trio sugebėjo patraukti milžinišką auditoriją, ypač jaunimo. Koncertai vykdavo ne tik didžiuosiuose miestuose – su „El Fuego“ solistai apvažiavo beveik visą Lietuvą.
„Iš pradžių su „El Fuego“ uždirbtos lėšos sudarė maždaug keturis penktadalius mano pajamų, o uždarbis iš operinės veiklos – tik likusį penktadalį“, – atvirai yra sakęs Tomas. Nors grupė buvo laikina stotelė, ji padėjo išpopuliarinti klasikinę muziką naujoms auditorijoms ir pačiam solistui suteikė daug sceninės patirties. Publika įsimylėjo jų itališkas arijas, neapolietiškus romansus, miuziklų hitus – jaunatviškai atliekamus, bet išlaikančius operinę kokybę.
2014 m. LNOBT scenoje Pavilionis spindėjo Onutės Narbutaitės „Kornete“, Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ (Grafas Almaviva), Verdi „Traviatoje“ (Alfredas), jam buvo įteikta metų „Operos vilties“ premija. Netrukus atėjo ir pirmieji dideli išbandymai – pagrindinė Gounod „Fausto“ partija, Rudolfas Puccini „Bohemoje“, Lenskis Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“.
Kartu su LNOBT trupe solistas koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo įrašuose su Kauno miesto simfoniniu orkestru greta tokių pasaulio žvaigždžių kaip Dmitrijus Chvorostovskis ar Lawrence´as Brownlee. T. Pavilionis ne kartą buvo kviečiamas į tarptautinius festivalius.
„Tenorams reikia dirbti visą gyvenimą – jokie įvertinimai neišgelbsti nuo būtinybės tobulintis. Jei stabtelėsi – būsi nublokštas atgal“, – tikina dainininkas. Jis yra lankęsis meistriškumo kursuose Austrijoje, konsultuojasi su pedagogais užsienyje, o Baroko operos kursai Kražiuose tapo tikru atspirties tašku, padėjusiu įveikti profesinę krizę.
Tomui netrūksta optimizmo – šią savybę jis atsineša ir į sceną. Neatsitiktinai viena iš jo frazių tarsi tapo kūrybos credo: „Nepamiršti, kad kiekvieno tunelio gale yra šviesa.“
Šiandien Tomas Pavilionis – brandus solistas, kuriam LNOBT scena yra antrieji namai. Publiką jis užburia ne tik klasikinėse operose, bet ir itališkų dainų vakaruose, kuriuose jo itališkas temperamento ir šilumos mišinys nepalieka abejingų. „Kai jis dainuoja, man nebereikia jokių vaistų – aš gaunu pačią geriausią sveikatos ir grožio dozę“, – sako viena ištikima klausytoja.
Be muzikos, Tomas turi ir kitų aistrų: įspūdingas akvariumas su egzotiškomis Tanganikos ežero žuvimis namuose, kelionės, laikas su šeima. Tačiau svarbiausia jam – scena. „Aš labai myliu savo darbą. Jis – mano gyvenimo pašaukimas“, – sako solistas.
Jo tolimų svajonių sąraše – Niujorko „Metropolitan Opera“ scena, Bellini „Puritonų“ Arturas ar Verdi Otelas. Bet kol kas svarbiausia jam čia, Lietuvoje, dainuoti mėgstamą repertuarą, dalintis muzika su publika ir įkvėpti jai tikėjimo, kad optimizmas gali nugalėti bet kokias negandas.
„Auksinio disko 2025“ įteikimo ceremonija vyks 2025 m. rugsėjo 30 d. Valdovų rūmuose, tradicinės „Didžiosios muzikų šventės“ metu.
Kūrybinė dosjė
Tomas Pavilionis (g. 1983 m. rugpjūčio 6 d. Kaune) – lietuvių dainininkas (tenoras), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas.
Baigė Kauno 1-ąją muzikos mokyklą (chorinio dirigavimo specialybę). Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje tapo įvairių Kauno miesto, rajono ir Lietuvos konkursų, tarp jų „Dainų dainelės“, laureatu.
2010 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vokalo studijas (prof. Vytauto Juozapaičio klasė), įgijo magistro laipsnį. Studijų metais tapo Stasio Baro vokalistų konkurso laureatu (2009 m. – 2 vieta, 2010 m. – 1 vieta).
2009 m. debiutavo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kuriame dirbo iki 2014 m.
Nuo 2014 m. – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistas.
Dalyvavo tarptautiniuose vokalo meistriškumo kursuose, dirbo su žymiais pedagogais Paolo de Napoli, Vincenzo Manno, Romanu Sadniku, Elena Batoukova-Kerl ir kitais. Bendradarbiauja su visais didžiausiais Lietuvos orkestrais, muzikiniais teatrais, koncertuoja Europoje, JAV, Pietų Korėjoje, Kinijoje.
Apdovanojimai
Įrašai
Pasirodymai užsienyje
Vaidmenys
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
Buratinas (J. Gaižausko „Buratinas“), Alfredas (J. Strausso „Šikšnosparnis“), Alfredas (G. Verdi „Traviata“,), Vaikinas (A. Žigaitytės „Frank´Einstainas – XXI amžius“), Grafas (J. Strausso „Vienos kraujas“), Jaunasis kunigėlis (G. Kuprevičiaus „Veronika“), Motelis (J. Bocko „Smuikininkas ant stogo“), Enėjas, Jūreivis (H. Purcello „Didonė ir Enėjas“), Rinučis (G. Puccini „Džanis Skikis“), Aristidas de Fobla (P. Abrahamo „Balius Savojoje“), Grafas Almaviva (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Artūras (Z. Liepinio „Adata“), Nemorinas (G. Donizetti „Meilės eliksyras“), Tonijas (G. Donizetti „Pulko duktė“), Princas (A. Dvořáko „Undinė“).
Naujosios operos akcija (NOA)
Julius (Ch. Halkos „Julius“).
Baltijos kamerinis operos teatras
Faustas (Ch. Gounod „Faustas“).
Projektiniai pastatymai
Kultūros inovacijų grupė „Kultino“
Aleksandras Augustas (J. de S. Carvalho „Everardas II – Lietuvos karalius“) – Valdovų rūmai, 2013 m.
„Artis opera“ (kamerinės operos projektas, Vilnius)
Don Otavijus (W. A. Mozarto „Don Žuanas“).
Choras „Vilnius“
Vienuolis Rudasis (G. Kuprevičiaus „Liuterio durys“).
Kauno valstybinis muzikinis teatras
Alfredas (G. Verdi „Traviata“), Ismaelis (G. Verdi „Nabukas“), Rudolfas (G. Puccini „Bohema“), Kamilis de Rosiljonas (F. Leháro „Linksmoji našlė“).
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Buratinas (J. Gaižausko „Buratinas“), Gastonas (G. Verdi „Traviata“), Alfredas (J. Strausso „Šikšnosparnis“), Kornetas (O. Narbutaitės „Kornetas“), Grafas Almaviva (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Alfredas (G. Verdi „Traviata“), Nemorinas (G. Donizetti „Meilės eliksyras“), Lenskis (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Žakinas (L. van Beethoveno „Fidelijus“), Rudolfas (G. Puccini „Bohema“), Kamilis de Rosiljonas (F. Leháro „Linksmoji našlė“), Auklius (R. Šerkšnytės „Penki Merės stebuklai“), Tebaldas (V. Bellini „Kapulečiai ir Montekiai“), Pongas (G. Puccini „Turandot“), Kandidas (L. Bernsteino „Kandidas“), Tėvas (R. Mačiliūnaitės „Amžinybė ir viena diena“), Idamantė (W. A. Mozarto „Idomenėjas“), Markizas (S. Prokofjevo „Lošėjas“), Migelis („Sarsuela“), Šeimininkas / Italų tenoras (R. Strausso „Rožės kavalierius“), Leopoldas (F. H. Halévy „Žydė“), Borsa (G. Verdi „Rigoletas“), Morciūnas (F. Bajoro „Dievo avinėlis“), Don Otavijus (W. A. Mozarto „Don Žuanas“), Rinučis (G. Puccini „Džanis Skikis“).
Stambios formos kūriniai