Transporto parko ekonomika 2026-aisiais: kodėl vien degalų sąnaudų jau nebeužtenka įvertinti vilkiką

Žengdamos į 2026-uosius Europos logistikos įmonės tikėjosi stabilių sąnaudų, tačiau vietoj to susidūrė su degalų kainų šoku. Kylant dyzelino kainoms, vilkikų parko atnaujinimo sprendimai tapo ne tik techniniu ar finansiniu klausimu – nuo jų vis labiau priklauso vežėjų galimybės išlaikyti pelningumą ir konkurencingumą.

2026 m. vasario 28 d. kariniai smūgiai Iranui sukėlė konfliktą, dėl kurio buvo smarkiai pažeista naftos ir dujų infrastruktūra Artimuosiuose Rytuose. Viena ryškiausių pirmųjų konflikto pasekmių buvo laivybos per Hormūzo sąsiaurį sutrikimas, sukėlęs staigų naftos ir degalų kainų šuolį pasaulio rinkose. Nors šiandien naftos srautai jau beveik normalūs, o naftos kainos krenta į prieškario lygį, geopolitinė rizika išlieka.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, po karo pradžios dyzelino kainos Europoje buvo šoktelėjusios iki aukščiausio lygio nuo 2022 m. energetikos krizės. Nors pastarosiomis savaitėmis jos svyruoja, ES vidutinė dyzelino kaina vis dar yra beveik 20 proc. didesnė nei iki konflikto pradžios.

Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro balandį paskelbtame vertinime nurodė, kad ES namų ūkiai, norėdami išlaikyti iki karo buvusį degalų vartojimo lygį, transporto degalams jau išleido apie 8 proc. daugiau lėšų. Dar stipriau šį pokytį pajuto kelių transporto verslas, kuriame degalai ir įprastomis sąlygomis sudaro apie trečdalį veiklos sąnaudų.

„Transport & Environment“ analizės duomenimis, dabartinėmis kainomis vidutinis Europos dyzelinio vilkiko degalų sąnaudų padidėjimas siekia apie 890 eurų per mėnesį. 50 vilkikų parkui tai sudaro daugiau kaip 44 tūkst. eurų papildomų mėnesinių išlaidų – tai dar labiau mažina ir taip nedideles sektoriaus maržas.

Degalų sąnaudų efektyvumas – svarbesnis nei bet kada

Pasak „ClassTrucks“ pardavimų vadovo Agniaus Šinkūno, sprendžiant, kokius vilkikus eksploatuoti ir kokio amžiaus transporto priemonės šiandien užtikrina geriausią degalų efektyvumą, 2021–2023 m. pagaminti vilkikai tampa optimaliausiu pasirinkimu.

„Jie veikia su brandžia „Euro 6“ technologija, tad ankstyvieji patikimumo trūkumai jau išspręsti, o degalų sąnaudų rodikliai pagrįsti realiomis važiavimo emisijų testavimo sąlygomis. Pavyzdžiui, 2022 m. „Volvo FH 460“ sunaudoja apie 18 proc. mažiau degalų nei analogiškas 2018 m. modelis“, – paaiškina A. Šinkūnas.

Tokio amžiaus mažai naudoti vilkikai ir kainuoja 35–40 proc. mažiau nei naujos transporto priemonės, perkamos tiesiai iš gamintojo. Vežėjams, siekiantiems apsaugoti maržas, šis skirtumas tampa itin svarbus – juk pirkimui neišleisti pinigai gali būti panaudoti degalų priemokoms, finansavimo kaštams ar kasdienės veiklos stabilumui užtikrinti.

„Finansinė logika mažai naudotų vilkikų naudai egzistavo visada, tačiau dabartinė geopolitinė situacija šį argumentą dar labiau sustiprino. Vilkikas, kuris sunaudoja 18 proc. mažiau degalų nei senesnis modelis, nebegali būti laikomas tiesiog papildomu privalumu – šiandien tai tampa beveik būtinybe“, – teigia A. Šinkūnas.

Vienodas transporto parkas suteikia pranašumą

Nors prie įmonės pajamų didinimo prisideda kiekvienas degalus taupantis vilkikas, visas panašių ar vienodų ekonomiškų vilkikų parkas sukuria žymiai didesnį pranašumą. Be to, ekonomiško vairavimo įgūdžiai yra glaudžiai susiję su konkrečia transporto priemone – vairuotojas, gerai pažįstantis tam tikro modelio akceleratoriaus reakciją, stabdymo elgseną ir pavarų perjungimo logiką, nuosekliai pasiekia geresnius degalų sąnaudų rezultatus nei tas, kuris nuolat keičia skirtingų gamintojų ar komplektacijų vilkikus.

Bendrovės „Girteka“ mokymų veiklos patirtis rodo, kad mišrūs transporto parkai lemia degalų neefektyvumą, kuris kaupiasi tyliai – mėnuo po mėnesio, kilometras po kilometro. Todėl standartizavimas tampa ne tik patogumo, bet ir tiesioginių sąnaudų valdymo klausimu.

„Tikrasis standartizavimas reiškia panašaus amžiaus, panašios ridos, vienodos specifikacijos transporto priemones su patikrinta techninės priežiūros istorija. Be šių veiksnių vieno gamintojo transporto parko privalumai iš esmės pranyksta – turite standartizuoto parko įspūdį, bet ne realų jo veiklos efektą“, – pabrėžia A. Šinkūnas.

Standartizuotas transporto parkas ne tik padeda taupyti degalus, bet ir trumpina vairuotojų mokymų laiką, supaprastina atsarginių dalių valdymą, leidžia taikyti prognozuojamą techninę priežiūrą visam parkui ir palengvina naujų vairuotojų integraciją. Tai ypač svarbu Europos transporto sektoriuje, kuris susiduria su didžiuliu vairuotojų trūkumu – skaičiuojama, kad šiuo metu ieškoma apie 500 tūkst. vilkikų vairuotojų.

Suformuoti standartizuotą parką – sudėtinga

Nors ekonominė nauda akivaizdi, fragmentuotoje naudotų vilkikų rinkoje rasti 20, 30 ar 50 vienodų transporto priemonių yra sudėtinga. Dauguma pardavėjų turi vos kelis tos pačios specifikacijos vienetus, o nauji gamintojų vilkikai kainuoja brangiau ir dažnai turi mažiausiai dviejų–trijų mėnesių pristatymo terminus.

Todėl transporto įmonėms vis svarbiau ne tik rasti tinkamą kainą, bet ir suformuoti standartizuotą  parką – to paties modelio, tų pačių metų, tos pačios konfigūracijos, su aiškia eksploatacijos ir priežiūros istorija.

„ClassTrucks“ savo sandėliuose formuoja 30, 50 ar daugiau vienodos specifikacijos vilkikų grupes – to paties modelio, metų ir konfigūracijos transporto priemones, kurios anksčiau buvo eksploatuotos bei prižiūrėtos „Girteka Group“. Kiekvienas vilkikas turi pilną techninės priežiūros istoriją ir yra paruošiamas pagal vienodus standartus „ClassTrucks“ lokacijose Lietuvoje, Lenkijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.