Transporto politika Europinėje darbotvarkėje: nuo žaliojo kurso iki geopolitinių iššūkių

Transporto sektorius Europos Sąjungoje tampa vis labiau geopolitikos, o ne tik ekonomikos klausimu. Karo Ukrainoje fone tiekimo grandinės, kurias anksčiau laikėme savaime suprantamomis, virto strateginiais koridoriais. O žaliasis kursas, kuriuo buvo siekiama sumažinti išmetamąsias dujas, įgavo naują - saugumo prasmę.

Apie tai kalbėta Transporto inovacijų forume, diskusijoje „Transporto politika europinėje darbotvarkėje: nuo žaliojo kurso iki geopolitinių iššūkių“. Dalyvavo Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas ir Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, diskusiją moderavo Roberta Salynė.

Žaliasis kursas – ne priešingybė saugumui

Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius akcentavo, kad klaidinga tvarumą ir saugumą statyti į priešpriešą.

„Dažnai girdime, kad reikia rinktis: arba žalioji politika, arba saugumas. Iš tikrųjų žaliasis kursas ir yra saugumo politika. Jis mažina mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl - ir nuo geopolitinių rizikų“,- kalbėjo V.Sinkevičius.

Jo teigimu, nors transportas yra viena sudėtingiausių sričių, kur emisijos mažėja lėčiausiai, ilgalaikėje perspektyvoje būtent šis sektorius lems, ar Europa išlaikys technologinę lyderystę.

„Transporto elektrifikacija, alternatyvūs degalai, duomenimis grįsti sprendimai - visa tai yra dalis atsparumo. Saugumas ir tvarumas čia eina kartu“,- sakė europarlamentaras.

Jis priminė, kad šiuo metu transporto sektorius atsakingas už beveik ketvirtadalį ES emisijų, todėl jo transformacija yra būtina, net jei trumpuoju laikotarpiu tai kelia iššūkių.

Infrastruktūra - naujasis atsparumo stuburas

Diskusijoje daug dėmesio skirta tam, kaip karas pakeitė požiūrį į infrastruktūrą. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad kelių ir geležinkelių tinklai šiandien vertinami ne tik ekonominiu, bet ir karinio mobilumo aspektu.

„Transportas nėra vien patogumo klausimas - tai mūsų atsparumo stuburas. Kai kyla krizė, būtent infrastruktūra lemia, kaip greitai galime reaguoti“,- sakė ministras.

Jo teigimu, Lietuvai ypatingai svarbu spartinti „Rail Baltica“ projektą ir užtikrinti, kad keliai ir pasienio koridoriai būtų pritaikyti didesniems srautams.

„Kai turime tokį geopolitinį kontekstą, lėtas judėjimas yra prabanga, kurios sau negalime leisti. Turime išmokti dirbti greičiau, lankščiau, ir investuoti ne tik į asfaltą, bet ir į atsparumą“,- kalbėjo J.Taminskas.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ES direktyvos numato dideles investicijas į žalumą, realybėje kai kurie projektai stringa dėl biurokratinių ribojimų.

„Reikia daugiau finansinio lankstumo. Kartais saugumo poreikiai keičiasi greičiau nei ES biudžetų ciklai“,- sakė jis.

Žaliasis kursas ir socialinė realybė

Diskusijoje nuskambėjo ir realistiškas perspėjimas: perėjimas prie elektromobilių ir mažataršio transporto negali būti aklas.

V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad daliai gyventojų žaliosios transformacijos kaštai tampa per dideli:

„Turime būti sąžiningi - ne visi gali sau leisti naują elektromobilį, ypač jei dar nėra pakankamai įkrovimo infrastruktūros. Negalime reikalauti iš žmonių to, ko sistema dar nepasiūlo“.

Jis priminė, kad vien Lietuvoje keliuose - apie 1,6 mln. automobilių, daugelis jų - senesni nei dešimties metų.

„Per ketverius ar penkerius metus tokių skaičių nepakeisime. Žalioji transformacija turi būti laipsniška, o ne baudžianti“,- sakė V.Sinkevičius.

Duomenys - naujasis transporto kuras

Diskusijos metu R.Andziukevičiūtė-Buzė išskyrė kitą aspektą - skaitmenizaciją. Anot jos, tik efektyviai valdant duomenis įmanoma pasiekti tiek ekonominį, tiek ekologinį efektyvumą.

„Jei kalbame apie tvarumą, pirmiausia turime kalbėti apie duomenis. Be jų nežinosime, kur švaistome energiją, kur važiuoja tušti sunkvežimiai, kur galime sutaupyti. Duomenys yra naujasis transporto kuras“,- pabrėžė J.Andziukevičiūtė-Buzė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau dalyvauja europiniuose projektuose, kuriuose diegiami realaus laiko duomenų mainai. Tokie sprendimai padeda mažinti emisijas, trumpinti stovėjimo laikus, planuoti srautus.

„Kalbėdami apie kelius, turime kalbėti ir apie skaitmeninius kelius. Tai yra naujoji infrastruktūra, be kurios nebebus modernios logistikos“,- sakė ji.

Geopolitinė realybė verčia permąstyti prioritetus

Diskusijos dalyviai sutiko, kad šiuo metu ES transporto politika balansuoja tarp trijų spaudimų: klimato tikslų, saugumo poreikių ir ekonominės konkurencijos. Kai kur šie prioritetai jau ima konfliktuoti - ypač kalbant apie ES biudžeto perskirstymą.

Kalbėta, kad gynybos išlaidos ir klimato projektai negali tapti vienas kito konkurentais. Jei finansavimas bus traktuojamas kaip nulinės sumos žaidimas, pralaimės abi pusės.

J.Taminskas pabrėžė, kad Europa turi „išmokti investuoti į infrastruktūrą, kuri vienu metu stiprina ir gynybą, ir tvarumą“. O V.Sinkevičius pridūrė, kad Europa nebegali sau leisti būti tik reguliuotoja - ji turi būti inovacijų kūrėja, nes kitaip rizikuoja prarasti pramonės konkurencingumą Azijos rinkoms.

Transporto politika tampa Europos stuburu

Diskusijos dalyviai sutarė, kad Europos transporto ateitį lems gebėjimas sujungti tris kertinius principus - tvarumą, saugumą ir konkurencingumą.

Klimato tikslai, karas ir technologinė revoliucija šiandien susilieja į vieną darbotvarkę, kurioje transportas tampa jungiamąja grandimi tarp politikos, ekonomikos ir visuomenės.

Kaip pastebėjo moderatorė R.Salynė, ši tema iš techninės srities virto politiniu stuburu: nuo to, kaip greitai ir protingai Europa prisitaikys, priklausys, ar ji liks ne tik žalia, bet ir stipri.